Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 3 (trejiems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo bei pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės atėmimo. Nuosprendžiu bausmės BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 9 (devyneri) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismas nuosprendžiu patenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo M. M. 3246 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo J. S. gydymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis M. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 17 d. apie 19.30 val. adresu: A., N. g. XX, prie baro „P.A.“, apsvaigusiam nuo alkoholio nuteistajam M. M. prikibus prie nukentėjusiojo J. S. ir sudavus šiam smūgį į veidą, bei, apsvaigusiam nuo alkoholio A. S. prisijungus prie M. M. daromų smurtinių veiksmų, bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio abu nuteistieji, įžūliais veiksmais, t.y. sudavę nukentėjusiam A. S. ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į veido, kairės alkūnės sritis, padarę kraujosruvas kairės akies vokuose, kairėje alkūnėje ir viršutinio žandikaulio kairės pusės bei II danties panarinimą, bei taip nukentėjusiajam nežymiai sutrikdę sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, o M. M. , ir toliau tęsdamas tą pačią nusikalstamą veiką, peiliu sudavęs šešis smūgius nukentėjusiajam A. S. į veido bei krūtinės sritis, sužalojęs juo nukentėjusiam kairį antakį, nosį, kairį žastą, kairį dilbį, bei padaręs kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą J. S. dešinės krūtinės ląstos pusėje, kas komplikavosi potrauminiu plaučių uždegimu, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. S. sveikatą.

Taip pat, nuteistasis M. M. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė G. K. , siekiančiam nutraukti chuliganiškus veiksmus, vieną smūgį peiliu į kaklą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, nežymiai sutrikdė nukentėjusio G. K. sveikatą.

Nuteistojo M. M. gynėjos apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti šio nuteistojo padarytą nusikaltimą iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Skunde teigiama, jog nuteistasis nusikaltimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, bet gindamasis nuo nukentėjusiojo J. S. . Jokių duomenų, kad konfliktas kilo dėl apelianto chuliganiškų veiksmų, byloje nėra. Niekas nematė kaip kilo šis konfliktas. Pats nukentėjusysis sukėlė šį konfliktą tą vakarą, nuteistasis pats buvo sužalotas peiliu. Nukentėjusieji A. S. bei G. K. įvykio metu buvo neblaivūs, todėl jų parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Nuteistasis pats savarankiškai siekė, kad bylos tyrimas vyktų sklandžiai. Tai liudija, jog M. M. nevengė atsakomybės. Taip pat gynėja mano, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus.

Skunde nurodoma, jog M. M. atlygino nukentėjusiajam patirtą turtinę žalą. Pats nukentėjusysis A. S. prašė neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi šeimą, augina mažamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vienas išlaiko šeimą. M. M. nėra teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, nėra linkęs chuliganiškiems poelgiams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. M. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo M. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti kaltinantys nuteistąjį M. M. bylos duomenys ir jų vertinimo argumentai. Kartu skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kodėl teismas nesirėmė nuteistojo M. M. dėstoma įvykio versija, jog šis tik gynėsi nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo J. S. . Kolegija neturi pagrindo vertinti byloje esančių, kaltinančių M. M. duomenų kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo teiginiai pirmosios instancijos padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo nepaneigia. Nuteistojo M. M. parodymus, jog šis neva tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, be nuosprendyje išdėstytų duomenų paneigia ir tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad :

1. tuoj po įvykio apie tai, jog jis netikėtai buvo užpultas ir sužalotas peiliu, buvo priverstas intensyviai gintis, teisėsaugos institucijoms nuteistasis nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino.

2. smurtas nukentėjusiojo J. S. atžvilgiu buvo naudojamas labai intensyviai (nukentėjusiųjų ir liudytojo V. S. parodymai, nukentėjusiojo teisės medicinos duomenys ( 1 t. b. l. 52-58), tuo tarpu M. M. konstatuotos tik dvi nedidelės 1,5 cm. ir 0,5 cm ilgio pjautinės žaizdos pilve ir dešiniame klube ( 2 t. b. l. 4-5) ir teismas nustatė, kokiu būdu jos buvo padarytos.

3. 59 metų amžiaus nukentėjusysis A. S. prieš įvykį su niekuo nekonfliktavo, bare buvo ramus ( liudytojos P. V. parodymai).

Nukentėjusiųjų parodymai apie nuteistųjų veiksmus prie alaus baro viso proceso metu yra nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą. Kolegija, neranda priežasčių suabejoti nukentėjusiųjų J. S. bei G. K. parodymais vien todėl, kad šie asmenys jų atžvilgiu daromų nusikaltimų metu buvo neblaivūs. Nuteistojo skunde teisingai teigiama, jog įvykio metu minėti asmenys buvo neblaivūs, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, jog jų nuoseklūs parodymai turi būti vertintini kritiškai.

Į nuteistojo M. M. skundo teiginį, jog jis nusikaltimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, bet gindamasis nuo nukentėjusiojo, atsakytina, jog šis teiginys taip pat nėra pagrįstas. Pirma, M. M. su nukentėjusiuoju A. S. iki nusikaltimo momento nėra turėjęs jokių asmeninių ar dalykinių santykių, jie vienas kitą pažinojo tik iš matymo, kadangi kartas nuo karto lankydavosi alaus bare. Antra, nuosprendyje išdėstytais bylos duomenimis nustatyta, kad smurtiniai nuteistųjų veiksmai, tame tarpe ir nuteistojo M. M. veiksmai peiliu buvo daromi nukentėjusiajam A. S. visiškai be dingsties ( nukentėjusiajam atsisakius nupirkti M. M. alaus), viešoje vietoje, vakaro metu stebint kitiems, šalia baro buvusiems žmonėms. Todėl kolegijai nekelia abejonių tai, jog M. M. nusikalstami veiksmai išties buvo chuliganiško pobūdžio ir sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas akivaizdžiai dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymo, priešpastatant save aplinkiniams, o ne dėl kokių nors kitų motyvų. Esant nustatytoms chuliganiškoms smurtinių veiksmų paskatoms, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti M. M. veiksmus iš nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 8 p. į to paties straipsnio 1 d.

Faktą, jog nuteistasis nusikaltimo darymo metu buvo vartojęs alkoholį patvirtina tiek nuteistojo A. S. parodymai, tiek paties apelianto parodymai. Prieš ateidami į barą jis kartu su A. S. buvo išgėrę po pusę litro alaus, o bare taip pat išgėrinėjo po pusę litro alaus. Nors išgertas vidutinio stiprumo alaus kiekis nėra didelis, tačiau iš visiškai be dingsties atliktų intensyvių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, akivaizdžiai matyti, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje keičiasi situacijos suvokimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, susilpnėja savikontrolė. Nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p. ir ji šiuo atveju pagrįstai M. M. buvo nustatyta.

Nėra pagrindo pripažinti M. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta ir ją labiau švelninti. Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p. yra numatyta skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), pavojingumo pobūdi (intensyvūs smurtiniai veiksmai peiliu, smūgiai rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas), tyčios formą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę, į jo šeiminę padėtį. Apygardos teismo paskirtoji terminuota laisvės atėmimo bausmė (treji metai ir devyneri mėnesiai) yra trejais metais ir 3 mėnesiais žemesnė už sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį. Paskirtoji nuteistajam M. M. bausmė neprieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK VIII skyriuje esančioms bausmių skyrimo taisyklėms.

Teismas netgi praleido pro akis ir nuosprendyje neteisingai nustatė, jog M. M. yra teisiamas pirmą kartą, neatsižvelgęs į tai kad 2006-02-14 jis Alytaus apylinkės teismo buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą padarytą taip pat žmogaus sveikatai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.