Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-405-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-11
Bylos Nr.
2S-405-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Omnetus“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-405-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnetus“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24008-375/2008 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Fikslita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnetus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi areštavo 15593,88 Lt vertės kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o nustačius, kad atsakovas tokio turto neturi ar turi nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų, kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas savo turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs pareikšto reikalavimo dydį bei aplinkybes, jog atsakovas vengia vykdyti prievolę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Netinkamai aiškinti CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalis. Pareiškime nenurodyta jokių svarbių faktinių aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovui priklauso nemažai turto, todėl nėra jokio pagrindo jį perleisti tretiesiems asmenims. Nežinojimas apie atsakovo finansinę padėtį nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitos civilinės bylos iškėlimo faktas nepatvirtina, kad atsakovas turi finansinių problemų. Atsakovas vykdo ūkinę veiklą, įsiskolinimo darbuotojams neturi.

Neatsižvelgta į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovo bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims. Piniginių lėšų areštas sutrikdys bendrovės veiklą. Gali būti neatsiskaityta su tiekėjais, darbuotojais, mokesčių inspekcija ir pan.

Šalys nėra pasirašiusios tarpusavio skolų suderinimo akto, nesutampa jų buhalterinės apskaitos duomenys dėl skolos dydžio. Darbų užbaigimo faktas neįformintas priėmimo-perdavimo aktu, kaip numato šalių pasirašyta sutartis ir CK 6.662 straipsnio 1 dalis, ieškovas yra pateikęs tik PVM sąskaitas-faktūras.

Pažeisti šalių lygiateisiškumo ir pusiausvyros principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnis), nes neatsižvelgta į aplinkybę, jog skolininkas – juridinis asmuo, turintis atskirą turtą bei įstatinį kapitalą.

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad nutartį vykdantis antstolis pirmiausia buvo įpareigotas surasti, aprašyti ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, ir tik jo neradęs arba radęs nepakankamai areštavo atsakovo pinigines lėšas. Mano, jog tai atitinka civilinio proceso teisėje įtvirtintus teisingumo ir proporcingumo principus. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertina ne ieškinio pagrįstumą, o aplinkybes, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Nepateikta įrodymų apie atsakovo gerą finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Vien ieškinio suma nėra absoliutus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžiantis kriterijus. Vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, teismas privalo nustatyti, ar ieškinio dydis, lyginant jį su bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu. Labai gera esama finansinė atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš argumentų, objektyviai sumažinančių teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo deklaruojamą gerą bendrovės finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti įmonės veiklą, nėra pagrindas laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškinio užtikrinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovo pinigines lėšas nurodė areštuoti tik nesant pakankamai atsakovo kilnojamojo turto, be to, iš areštuotų piniginių lėšų leido atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų apie šalių turimų duomenų apie skolos dydį nesutapimą. Šis argumentas susijęs su ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių teismo sprendimą įvykdyti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimu, nėra reikšmingos teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlbinas Čeplinskas