Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š.S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. nuosprendžio kuriuo Š.S. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams; pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. paskirtos bausmės subendrintos su Lazdijų rajono apylinkė teismo 2006m. gruodžio 8d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas bei bausmė atlikta pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006m. gruodžio 8d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š.S. pagal LR BK 22str. 1d., BK 180 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 1 d. apie 2 val., Lazdijų m. Sodų g., prie tiltelio per Lazdijos upelį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, už peties nusitempdamas A.J.į nuošalesnę vietą ir tuo tamsiu paros metu jam, senyvo amžiaus žmogui, sukurdamas bauginančią, nerimą ir saugumo trūkumą keliančią situaciją ir taip grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, apieškojo A.J. vilkėtų drabužių kišenes ir taip pasikėsino pagrobti svetimą turtą, - A.J. pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pas nukentėjusįjį pinigų nerado.

Be to, Š.S.s pagal LR BK 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 1 d., apie 2.05 val., Lazdijų m. Sodų g., prie tiltelio per Lazdijos upelį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, supykęs ant nukentėjusiojo dėl to, kad šis neturėjo pinigų, vieną kartą spyrė A.J. į galvą, šiam nuo smūgio parkritus, nutempė jį apie tris metrus ir paliko ant Lazdijos upelio kranto ir taip mušdamas A.J. ir jį temdamas dėl pjautinės žaizdelės kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdijimų kairės ausies kaušelio srityje, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, dešinės plaštakos V delnakaulio projekcijoje nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos IV delnakaulio projekcijoje nugariniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V delnakaulio projekcijoje nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos V delnakaulio projekcijoje nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos III delnakaulio projekcijoje nugariniame paviršiuje ir kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje nežymiai jį sužalojo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š.S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą.

Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas - svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas, todėl plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimai naudojama kaip turto užvaldymo priemonė. Nuteistasis neginčija, kad jis ketino užgrobti svetimą turtą, ketinimo nerealizavo, nes nukentėjusysis pinigų neturėjo, tačiau teigia, kad jo veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę, o ne plėšimą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kaip jau minėta aukščiau plėšimo objektyviuosius požymius sudaro ne tik fizinio smurto panaudojimas, grasinimai, o taip pat ir kitokie veiksmai, kurie priklausomai nuo aplinkybių atima nukentėjusiajam galimybę priešintis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005-06-23 Nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose “ 11 p. pasakyta, kad grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti svetimą turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad sugalvojo nukentėjusįjį apiplėšti, matė, jog nukentėjusysis buvo senyvo amžiaus, jį paėmė savo ranka už drabužių, peties, naudodamas jėgą, prievartą pavedė toliau nuo gatvės, kad patikrintų kišenes, pripažino, kad buvo tempimas, buvo kažkiek prievartos naudojama, liepė nukentėjusiajam sėstis, stumtelėdamas pasodino žemyn ir liepė sėstis (t.1. b.l. 131). Byloje pakeitus kaltinimą, nuteistasis pripažino faktines kaltinimo aplinkybes, tačiau nepripažino, kad ketino įvykdyti plėšimą, be to nuteistasis patvirtino ir ankstesnius teisminio įrodymų tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie teisingi, kad buvo kažkiek tempimo kai nukentėjusįjį ketino pasodinti ant suolo. Nustatyta, kad įvykis vyko naktį-apie 2 val., tamsiu paros metu, nukentėjusysis buvo senyvo amžiaus, iš jo buvo reikalaujama pinigų, jis buvo tempiamas prieš jo valią link suolelio į nuošalią vietą. Tokiu būdu, nuteistasis suvokė, kad savo veiksmais – reikalavimu iš senyvo amžiaus žmogaus tamsiu paros metu, naktį, itin vėlai- 2 val. nakties, atiduoti pinigus, paėmimu už peties, striukės ir tempimu link suoliuko, pasodinimu ant suoliuko, sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam situaciją ir apeliantas to siekė, nes ketino apieškoti nukentėjusįjį ir pagrobti iš jo pinigus, šį savo ketinimą išreiškė reikalavimu atiduoti pinigus. Bauginančios, nesaugios situacijos sukūrimas taip pat sudaro plėšimo objektyviosios pusės požymį-grasinimus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis pasikėsino įvykdyti plėšimą, pagrįsta, nuteistojo veika pagal LR BK 22 str. 1d., BK 180 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nepagrįstai, nepasikeitus iš esmės jokiom aplinkybėms teisme buvo pakeistas kaltinimas. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. LR Baudžiamojo proceso kodekso 256 str. numato galimybę prokurorui teisme prašyti kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Kaltinamajam akte Š.S. buvo kaltinamas pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisminio įrodymų tyrimo metu teisme Š.S. pats nurodė, kad sugalvojo apiplėšti nukentėjusįjį, kad jis buvo senyvo amžiaus, kad reikalavo pinigų, kad naudodamas jėgą, paėmęs už nukentėjusiojo striukės, jį norėjo pasodinti ant suoliuko, šiek tiek tempė, liepė nukentėjusiajam sėstis. Tokiu būdu, teisme paaiškėjus konkretesnėms įvykio aplinkybėms, prokuroras teisme pateikė prašymą Š.S. veiką kvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą, kaltinimą papildė konkrečiomis naujomis aplinkybėmis, nurodė konkrečius objektyviuosius požymius, kurie sudaro plėšimo sudėtį. O, būtent, nurodė, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t.y. tamsiu paros metu, naktį, reikalaudamas atiduoti pinigus, nusitempdamas nukentėjusįjį į nuošalesnę vietą ir tokiais keliančiais nerimą ir saugumo trūkumą veiksmais sukurdamas bauginančią situaciją, kas ir sudaro plėšimo sudėtį.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nesakęs teisme, jog ketino apiplėšti, tačiau nuosprendyje teismas aptardamas jo parodymus šį žodį vartoja. Šis skundo argumentas nepagrįstas todėl atmestinas. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad užfiksuota, jog teisme apklausiamas nuteistasis nurodė, kad „ Sugalvojau jį apiplėšti“. Byloje pastabos dėl teismo posėdžio protokolo nepareikštos, nuteistasis šia teise nepasinaudojęs. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo veika kvalifikuota kaip pasikėsinimas apiplėšti remiantis ne vien tik nuteistojo parodymais, bet byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad Š.S. nusikalto būdamas neteistas, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo teisiamas tris kartus už kitas nusikalstamas veikas, šiuo metu už jų įvykdymą atlieka bausmę. Teismas įvertino tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos- tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, kitas apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Apylinkės teismas atsižvelgė į Š.S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę-nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančią aplinkybę- nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, įvetino tai, kad nusikaltimas padarytas prieš senyvo mažiaus žmogų, atsižvelgė į šių aplinkybių visumą, įvertino jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė už LR BK 22 str. 1d., BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę- 2 (dvejiems) metams (šešiems) mėnesiams, už LR BK 140 str. 1d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, t.y. ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis skiriama bausmė tik jei nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir yra bent viena, tačiau būtina, atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apie nusikaltimą jis iš karto pranešė policijos įstaigai, tačiau šis nuteistojo nurodyta aplinkybė neatitinka byloje nustatytai faktinei aplinkybei, nes iš byloje esančio įvykių registravimo žurnalo matyti, kad nuteistasis pranešė ne apie savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau pranešė, kad skęsta upelyje žmogus. Tokiu būdu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip padėjusia ikiteisminio tyrimo pareigūnams ištirti nusikalstamas veikas. Už LR BK 180 str. 1d. numatytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, už LR BK 140 str. 1d. numatytą nusikaltimą-laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Kadangi minimali laisvės atėmimo bausmė šiais atvejais yra 3 mėnesiai tokiu būdų bausmės vidurkis už LR BK 180 str. 1d. yra šiek tiek didesnis nei trys metai, už LR BK 140 str. 1d. – šiek tiek didesnis nei pusė metų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant daugiau lengvinančių aplinkybių skyrė laisvės atėmimo bausmę abiem atvejais mažesnę nei sankcijos vidurkis. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus veikos pavojingumą, sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Atsižvelgiant, į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos prieš priimant ankstesnįjį nuosprendį, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d. skundžiamu nusprendžiu paskirtas bausmes subendrino su 2006m. gruodžio 8d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme iš dalies jas sudedant ir skyrė galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistojo Š.S. kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Bausmės paskirtos teisingai.

Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Š.S. apeliacinį skundą atmesti .