Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – galutine keturių mėnesių viešųjų darbų bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – galutine keturiolikos parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine šešiasdešimties parų arešto bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2024 m. spalio 12 d., apie 13 val., Grigiškėse, Afindevičių g. 7A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. R. vengė atlikti 2024 m. sausio 30 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus, nes 2024 m. spalio 12 d., apie 13 val., Grigiškėse, Afindevičių g. 7A, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Apklausiamas įtariamasis M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad draugo namuose, po to automobilyje gėrė alų, galimai išgėrė visą 24 vienetų 0,5 l talpos skardinių alaus dėžę ir 1 l talpos butelį brendžio. Po ko, norėjo išsimaudyti, todėl sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo iki garažų, prie kurių yra upė. Tiksliai neprisimena, bet jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Apie teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus jam buvo išaiškinta ir žinoma, tačiau šios priemonės nesilaikė. Dėl savo elgesio gailisi.

Iš policijos pareigūno R. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. spalio 12 d., 13.16 val., Grigiškėse, ties tvora, esančia Afindevičių g. 7A, buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo M. R. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu M. R. 13.20 val. nustatytas 3,09, o 13.36 val. – 3,31 promilės neblaivumas.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. I. apklausiamas parodė analogiškas jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybes.

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. spalio 12 d. 12.55 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie du neblaivius asmenis, kažką geriančius pilkos spalvos automobilyje.

Iš tarnybinio automobilio ir kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnai sustabdė pilkos spalvos automobilį, kuriame buvo du vyrai. Vėliau į vyrą, kuris buvo tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, pareigūnas kreipėsi M. vardu. Vyras pareigūnui nurodė savo asmens ir kontaktinius duomenis.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARRF-0074 nuotraukų matyti, kad 2024 m. spalio 12 d. 13.20 val. M. R. nustatytas 3,09, o 13.36 val. – 3,31 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARRF-0074 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. R. 13.20 val. nustatytas 3,09, o 13.36 val. – 3,31 promilės neblaivumas. M. R. pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais.

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salono skyriuje priekinėje dalyje ties keleivio sėdyne rastas 0,7 l talpos 38 procentų tūrio alkoholinio gėrimo butelis, pavadinimu „Torres 5“, be to, visame salono skyriuje rasta tuščių 4,6 procento tūrio alaus skardinių „Tuborg“. Pridėta fotolentelė.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 3,09 promilės neblaivumas, tuo pačiu vengus atlikti 2024 m. sausio 30 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis M. R. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrė alaus ir brendžio, po ko vairavo automobilį; žinojo apie teismo paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be M. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrindžia liudytojo, policijos pareigūno R. I. parodymai ir tarnybinis pranešimas, tarnybinio automobilio ir kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, kurių sugretinimas rodo, kad buvo sustabdytas M. R. vairuojamas automobilis; alkoholio kiekio matuoklio nuotraukos ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurių matyti kad M. R. buvo nustatytas 3,09 promilės neblaivumas; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, rodantis, kad 2024 m. sausio 30 d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu M. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – penkerius metus nuo 2023 m. liepos 21 d.; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. M. R. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus ir tuo pačiu vengia atlikti teismo jam paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, apie tai žinojo, tačiau išgėręs alkoholio vis tiek vairavo automobilį, nes norėjo nuvažiuoti išsimaudyti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. R. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 243 straipsnyje sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. M. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, kurių pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes automobilį M. R. vairavo būdamas stipriai neblaivus, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas nuvažiuoti išsimaudyti, nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta. M. R. yra išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, praeityje ne kartą teistas, tame tarpe du kartus už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, teistumas neišnykęs, per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka, iš jų vieną kartą už administracinį nusižengimą, susijusį su transportu. Visa tai M. R. asmenybę apibūdina neigiamai, leidžia įžvelgti jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms kelių transporto eismo saugumo srityje, rodo, kad iš ankstesnių teistumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu M. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), – neišnykus teistumui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamąjį įsakymą (teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistumo terminas – bausmės atlikimo laikotarpiu ir treji metai po bausmės atlikimo) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022, 28 punktas). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. R. už abiejų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusias arešto bausmes, kurių dydis už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytinas viršijantis vidurkį, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – maksimalus.

Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutapti, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. R. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

M. R. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (be kita ko, teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 dalis).

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. R. padarė, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirtas uždraudimas naudotis šia specialia teise. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ypač į M. R. nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tame tarpe tai, kad praeityje ši baudžiamojo poveikio priemonė M. R. buvo paskirta jau du kartus ir teigiamos įtakos neturėjo, teismas sutinka su prokurorės pareiškime prašomu M. R. nustatyti maksimaliu uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu.

BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nusikalstamą veiką M. R. padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemone. AB „Regitra“ duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. R. Duomenų, pagrindžiančių, kad P. R. perleido automobilį M. R. ar kitiems asmenims žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, jog šis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančių išieškojimas valstybės nuosavybėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio vertė sudaro 2 100 Eur su PVM.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam skirti trisdešimties parų arešto bausmę.

M. R. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir M. R. skirti devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. R. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones septynerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančius 2 100 Eur valstybės nuosavybėn.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. R., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 6) 636 0132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.