- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- Iv-1407-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00829-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei, dalyvaujant pareiškėjui I. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Sodonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt. neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4-7) bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo apribotos jo teisės, kadangi laisvės atėmimo vietos sąlygos, kurioje jis atlikinėjo bausmę neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai viršijo nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko apie 2,3 kv.m. Būriuose, kur nuteistųjų būdavo nuo 70 iki 90, buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais ir 3 pisuarais. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos sudaro apie 10 kv.m., kurios nėra pritaikytos patenkinti (išskalbti ir išdžiovinti) tokio didelio nuteistųjų skaičiaus poreikio. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Kamerose nėra įrengta šilto vandens, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir techninio energetinio pasų. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, nėra evakuacijos išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sąlygos atsirasti bei veistis graužikams ir tarakonams. LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punktas nustato, jog turi būti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka; 27 punktas numato, kad maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų būriuose turi būti įrengta šalto ir šilto vandens sistema; 46 punktas nustato privalomą higienos paso turėjimą; 60 punktas numato, jog neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. LR Konstitucijos 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18,3 ir 18,4 punktuose nurodoma, jog šalies įstatymuose turėtų būti nustatytos minimalios laikymo sąlygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad šie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiškėjo sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant pareiškėjo orumą ir garbę, dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. buvo sutrikdyta ir pablogėjo sveikata (galvos skausmai), patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, gyveno pastovioje trintyje ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l.13-21) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką, gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma. Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtą teisės aktą gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose, gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pataisos įstaigos gyvenamosios bei baudos izoliatorių patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iš Antrosios valdybos būrių patalpų, jie pateikti kiekviename būryje. Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos sveikatos priežiūros tarnyba turi higienos pasą, taip pat atsakovas turi statinio techninį pasą, todėl paneigtinas pareiškėjo tvirtinimas, kad šių dokumentų atsakovo atstovas neturi. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką, remiantis kuria visos gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytą, administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, patalynės ir pataisos įstaigos nuteistiesiems skirti drabužiai skalbiami centralizuotai, 2012 m. kovo 20 Paslaugų skalbimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu. Pataisos įstaigos prausyklų, tualetų patalpos yra įrengtos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higieninė būklė atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2011 m. liepos 12 d. patikros aktas Nr. 36-1052 (7). Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis neatitinka tikrovės. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos, pareiškėjo atžvilgiu minimali tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų baudos izoliatoriuje atmestini, nes per visą bausmės atlikimo laiką, tokia nuobauda jam nebuvo skirta. Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia sąlygų sveikatos būklei. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad Pravieniškių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Minėta, kad pareiškėjas, tarp kitų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė, jog buvo laikomas perpildytose patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m² vienam žmogui.
Kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, Pataisos įstaigos teritorija yra paskirstyta į penkis izoliuotus lokalinius sektorius, kiekviename yra įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai. Pataisos įstaigos I – ame lokaliniame sektoriuje yra vienas pastatas, kuriame apgyvendinti 1 – ojo, 2 –ojo, 3 – ojo ir 4 – ojo būrio nuteistieji, 2 – ame lokaliniame sektoriuje – 5-ojo, 6 –ojo, 7 ir 8 – ojo būrio nuteistieji ir t.t. (b .l. 14).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius/brigadas: nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. į 3 būrio 1 brigadą, o nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. į 4 būrio 1 brigadą (b.l. 95).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami (b.l 14,15). Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų išdėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole (b.l.19).
Atsakovas ir jo atstovas teismui nurodė, kad pareiškėjui vidutiniškai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 19). Šią išvadą atsakovas grindė 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenimis (b.l.93,94). Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo maždaug nuo 1314 pareiškėjo bausmės atlikimo pradžioje iki 1449 nuteistųjų šių metų rugpjūčio mėnesį. To pasėkoje atsakovas padarė išvadą, kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius).
Teismas pažymi, kad toks skaičiavimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintos STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos“ 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamąjį plotą neturi būti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi būti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas). Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, teismas nesiremia atsakovo pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.
Pagal byloje pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymą dėl plotų Nr. 77-877 (b.l.93,94), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 3 būrio 1 brigados (31 kambarys) miegamasis plotas yra 65,46 kv.m., miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 20 (b.l.114), Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 1 brigados (41 kambarys) miegamasis plotas yra 66,99 kv.m., miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 22 (b.l.114). Kadangi įrodymų, patvirtinančių, kiek nuteistųjų pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 3 būrio 1 brigadoje ir 4 būrio 1 brigadoje byloje nėra pateikta, todėl, darytina išvada, kad maksimalus nuteistųjų skaičius minėtose brigadose buvo toks, kiek jose nustatyta miegamųjų vietų.
Taigi, padalinus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 3 būrio 1 brigados (31 kambarys) miegamąjį plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3,273 kv.m. miegamojo ploto , t.y. 0,173 kv.m. daugiau nei teisės aktuose reglamentuota minimali vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Padalinus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 1 brigados (41 kambarys) miegamąjį plotą iš jame esančių miegamųjų vietų skaičiaus, vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3,045 kv.m. miegamojo ploto.
Kaip buvo minėta, pagal Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos“ 10 p., nuostatas gyvenamasis plotas yra kambarių bei virtuvės plotų suma. Kadangi į I – ojo lokalinio sektoriaus gyvenamąjį plotą įskaičiuojamas ir I lokalinio sektoriaus virtuvėlės plotas, be to, atsižvelgiant į paties pareiškėjo tvirtinimą teismo posėdžio metu, jog ne visos miegamosios vietos buvo užimtos, spręstina, kad I. S. , nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namų I –ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 1 brigadoje buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam nuteistajam.
Kita vertus, netgi teismui padarius priešingą išvadą dėl I. S. tenkančio minimalaus miegamojo (gyvenamojo) ploto trūkumo (0,055 kv.m.), teismas mano, kad nežymiai mažesnis patalpos plotas realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, sąlygojusias sveikatos sutrikdymą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad I. S. teisė į tinkamą kalinimo patalpos plotą nebuvo pažeista, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančio pakankamą pagrindą neturtinės žalos konstatavimui, pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. S. per jo bausmės atlikimo laiką nebuvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių (b.l.96), todėl skunde nurodyti argumentai dėl netinkamų nuteistųjų laikymo sąlygų baudos izoliatoriuose, yra nepagrįsti, negali būti pripažinti pagrindu neturtinei žalai atlyginti ir atmestini.
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, pastatų vėdinimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra evakuacinio išėjimo, Pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b.l.70-73). Patalynė ir rankšluosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. gegužės 221 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintą Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašo nuostatas (b.l.74-76). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam išduodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius. Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintą tvarką (b.l.67-69). Iš Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l.31-65). Sistemingam patalpų stovio, dezinfekcijos atlikimui tikrinti Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais yra sudaromos komisijos (b.l.66), su specializuota įmone pasirašyta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l.27-30), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l.22-26).
Teismui nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių šalys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iš vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai. Be to, visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (b.l.77-90).
Visa tai įrodo, kad įstaiga suteikia nuteistiesiems visas būtinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina švarą bei higieną gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose.
Akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. p., 73.6. p. 73.8. p., 255 p., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara.
Paneigtini pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Žmonių evakavimo planai iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam būriui (b.l. 17,91), taip pat pateiktas Statinio techninis pasas (b.l.105-113).
Teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia. I. S. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimą, šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose nebuvimą, per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų netinkamą skaičių bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, šilto ir šalto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų, pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
Be to, I. S. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sąlygoti didesnis nei įprasta, išskirtinai neigiamas poveikis.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Be to, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurie nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nėra apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla (b. l. 15-16), galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą ar kitas galimas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nustatyta nebuvo.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl ir likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.