Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., D. B. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad ½ dalis skolininkės sutuoktinio D. B. gaunamų pajamų iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ priklauso skolininkei R. B..

Pareiškime nurodoma, kad 2019 m. sausio 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. eI-9329-320/2018, dėl 408,72 Eur skolos ir 18,6 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditoriui VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“. Pareiškėja gavo 2020 m. spalio 15 d. antstolės patvarkymą Nr. Sj-61404 su siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/19/00735, pagal Regionų apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eI-9329-320/2018, dėl 408,72 Eur skolos ir 18,6 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. B. išieškotojos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ naudai.

Antstolė Elena Miliauskienė, nustatė, kad skolininkė niekur nedirba, nekilnojamojo turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų į kurias galima nukreipti išieškojimą negauna, tačiau skolininkės sutuoktinis D. B. gauna darbo užmokestį UAB „S“, kuris yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo remdamasi 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio arešto Nr. Sj-54191, kuriame nurodė, jog areštuoja skolininkės R. B. sutuoktinio D. B. darbo užmokestį, gaunamą UAB „S.“ – ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Taip pat šiuo patvarkymu antstolė informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su 2020 m. rugsėjo 17 d. turto arešto aktu Nr. Bj-6129, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2020 m. spalio 15 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sj-61404.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininkės sutuoktinis D. B. gauna darbo užmokestį UAB „S“, todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė R. B. ir suinteresuotas asmuo D. B. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių R. B. ir D. B. bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, laikytina, kad skolininkei R. B. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu D. B. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo sutuoktiniui D. B. UAB „S“, išskaičiuojant po ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios MMA, ir ½ dalį CPK 736 straipsnio nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

Nustatyti, kad skolininkės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinio D. B., gaunamo darbo užmokesčio, mokamo sutuoktiniui D. B. UAB „S“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/19/00735, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.