Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų įgaliotai atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis (baigęs 9 klases), gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, ir

M. D. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ,neteistas, 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio pagrindais ir tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir įspėjimą,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir M. D. 2018 metų kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, apie 16.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo pas S. A. Š. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiajam atrakinus namo duris, jį nustūmę nuo durų įsibrovė į namą ir reikalavo pas S. A. Š. pinigų, o nukentėjusiajam pinigų nedavus, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra sugriebė rankomis už drabužių ir parvertė ant kambaryje stovėjusios lovos bei sudavė ne mažiau, kaip tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę, tokiu būdu sukeldami jam fizinį skausmą ir palaužę nukentėjusiojo valią bei atėmę jam galimybę priešintis, iš piniginės, buvusios jo vilkėto palto kišenėje, pagrobė 50 eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam S. A. Š. 50 eurų turtinę žalą.

Taip pat R. D. ir M. D. 2018 metų balandžio 5 dieną, apie 17 val., veikdami bendrininkų grupe, rankomis išlaužę medinio lango rėmą, įsibrovė į S. A. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvirai pagrobė svetimą S. A. Š. priklausantį turtą – 25 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 15 eurų vertės akinius nuo saulės ir 5 eurus, bendrai padarydami nukentėjusiajam S. A. Š. 45 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje formuojama nuostata, jog veikai kvalifikuoti kaip plėšimą neturi reikšmės, kuris iš kaltininkų padarė daugiau smurtinių veiksmų, kuris mažiau, o kuris tik buvo šalia. Buvimas šalia tuo metu, kai kiti asmenys naudoja fizinį smurtą ir grobia turtą, suprantamas kaip psichinis smurtas nukentėjusiajam, t. y. grasinimas nukentėjusiajam, kad nevykdant reikalavimo ir priešinantis, gali būti panaudotas intensyvesnis fizinis smurtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2004, 2K-295/2012, 2K-599/2015).

Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusysis 50 eurų sumą objektyviai įvykio metu turėjo ir tą aplinkybę, nežiūrint jo senyvo amžiaus, objektyviai tiksliai atsiminė tik dėl to, kad pinigai buvo vieno 50 eurų banknoto pavidale, dėl ko jo parodymai dėl šios aplinkybės laikytini patikimais, teisingais ir pakankamais pagrįsti kaltinimą M. D. ir R. D. dėl plėšimo tiek, kiek tai susiję su pagrobtų pinigų suma. Atskirai būtina pažymėti, kad šiuo atveju pagrobto turto vertė, nustačius kvalifikuojanti plėšimo požymį – įsibrovimą į gyvenamąsias patalpas, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi ir nelemia kitokios veikos kvalifikacijos.

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. Kaltinimo R. D. ir M. D. dėl šio įvykio esmė yra ta, kad jie kaltinamas įvykdę atvirąją vagystę iš nukentėjusiojo namų, prieš tai į juos įsibrovę.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė, kaip ir vagystė įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai.

Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas abu kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai yra plėšimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarymo.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nes jie, kaip minėta aukščiau, neigė dalį objektyviųjų ir subjektyviųjų jų įvykdytų abiejų nusikalstamų veikų požymių. Dėl to jų parodymai vertinami tik kaip prisipažinimas kaltais iš dalies dėl abiejų nusikalstamų veikų.

Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl kiekvienos nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jie abi nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis) ir bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnis).

Kaltinamieji M. D. ir R. D. padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną sunkų ir vieną apysunkį. Jie yra nepilnamečiai, abu neteisti, tačiau M. D. jau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu kaip nepilnametis, abu kaltinamieji mokosi. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmių dydžiai nustatytini ne didesni nei sankcijose numatytų tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės rūšys ir dydžiai kaltinamiesiems už įvykdytus nusikaltimus atitiks bausmių skyrimo nepilnamečiams paskirtį ir pagrindus.

Paskirtos bausmės už abi nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, kadangi jos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, privalės būti subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles iš dalies ar visiškai sudedant, prieš tai laisvės apribojimo bausmes, skirtas kaltinamiesiems už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnyje nurodytas bausmių keitimo į kitos rūšies bausmes santykį (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienom). Keičiant vienos rūšies bausmę kitos rūšies bausme, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne bausmės rūšimi. Tai reiškia, kad galutinė subendrinta bausmė abiem kaltinamiesiems bus terminuotas laisvės atėmimas.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamieji yra nepilnamečiai, todėl būtina išnaudoti visas galimybes juos vis dar taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Kadangi R. D. ir M. D. yra nepilnamečiai, anksčiau neteisti, mokosi, teismo vertinimu, yra tikslinga atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl abiejų kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. A. Š. byloje pateikė 1095 eurų civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jam padarytą 95 eurų turtinę žalą ir 1000 eurų neturtinę žalą (t. 1, b. l. 41-42).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Pareikštas nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atitinka ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl to, kokia turtinė žala kaltinamųjų įvykdytais nusikaltimais buvo padaryta kiekvienu atveju. Reikalaujama atlyginti žala už kaltinamųjų sugadintą telefoną, teismo vertinimu, taip pat nėra akivaizdžiai per didelė, todėl yra reali. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas - VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai, kuris yra materialiai atsakingas už R. D. nusikalstama veika padarytą žalą, jau atlygino nukentėjusiajam S. A. Š. dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 50 eurų (t. 1, b. l. 144), o kitoje dalyje dėl pagrobtų 15 eurų vertės akinių ją pašalino, kai policijai grąžino pagrobtus akinius (t. 1, b. l. 78-80). Nukentėjusiajam jie taip pat grąžinti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 37), todėl procesas dėl nukentėjusiojo ieškinio dalies, kuria buvo reikalaujama atlyginti 65 eurų padarytą turtinę žalą nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Likusi neatlyginta 30 eurų turtinės žalos dalis ir dėl jos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ją solidariai iš nusikalstamas veikas įvykdžiusių bendrininkų M. D. ir R. D. ir (ar) už juos materialiai atsakingų atitinkamai G. D. bei VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų.

Teismas pažymi, kad CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens interesus. Būtent tokia žalos atlyginimo forma ir yra nustatoma šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kad vienas civilinis atsakovas - VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai nukentėjusiajam jau yra atlyginęs 50 eurų bendrai kaltininkų padarytos turtinės žalos. Todėl už visą nukentėjusiajam priteistą žalą, kuri dar nėra jam atlyginta, vienodai atsakingi visi nuteistieji ir (ar) civiliniai atsakovai, materialiai atsakingi už kaltinamųjų nusikalstama veika padarytą žalą, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais jų veiksmais.

Pažymėtina ir tai, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis. Todėl šioje byloje vien tik ta aplinkybė, kad civilinis atsakovas Šv. Juozapo šeimos namai civilinį ieškinį nukentėjusiajam dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies jau atlygino, nėra pagrindas netaikyti solidariosios atsakomybės dėl likusios iki dabar neatlygintos turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė tam tikrą išgąstį, stresą, baimę ir skausmą, kai plėšimo metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko be abejonės patyrė ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Tačiau jam abiejų nusikalstamų veikų metu sveikata nebuvo sutrikdyta. Taigi, sunkių pasekmių jo sveikatai neatsirado. Tačiau dėl kaltinamųjų smurtinio poveikio plėšimo metu, pasireiškusio stumdymu, parvertimu, prispaudimu ir tuo sukelto skausmo nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, pažeminimą ir be jokios abejonės baimę. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, išgyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pats nukentėjusysis ar jo įgaliota atstovė.

Todėl teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamųjų ir už juos materialiai atsakingų civilinių atsakovų šioje byloje statusą bei turtinę padėtį, įvertinęs tai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala pakankamai nedidelė, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad S. A. Š. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija.

Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir S. A. Š. priteistina suma dėl nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 150 Eurų. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl R. D. ir M. D. dviejų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl proceso išlaidų

Šioje byloje civilinis atsakovas VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai baudžiamajame procese nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas įgalioto atstovo advokato bei dėl to patyrė išlaidų (t. 2, b. l. 143a-144), kurias prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš civilinio ieškovo proporcingai jo nepatenkinto ieškinio dalies dydžiui.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, pagal įstatymą, patirtos išlaidos, net ir jas pripažinus procesinėmis, gali būti jas patyrusiai šaliai priteistos tik iš nuteistojo. Kadangi šiuo atveju civilinis atsakovas VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai, byloje materialiai atsakingas už vieną iš kaltinamųjų – R. D., kurio atsakomybė su kitu kaltinamuoju M. D., civiliniu atsakovu G. D. yra solidari, tai ir patirtas procesines išlaidas jie privalėtų atlyginti solidariai. Tai reiškia, kad tokiu atveju civilinis atsakovas VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namai būtų solidariai atsakingas su kitais už savo paties patirtas proceso išlaidas, kurios jam turėtų būti priteistos iš jo paties. Dėl to šiuo atveju civilinio atsakovo VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų įgalioto atstovo - advokato darbui apmokėti patirtos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

Teismo patirtos išlaidos (t. 2, b. l. 184), skirtos psichologo, dalyvavusio procese padedant apklausti nepilnamečius kaltinamuosius, darbui apmokėti, nors ir pripažintinos procesinėmis išlaidomis, tačiau iš kaltais pripažintų kaltinamųjų ar už juos materialiai atsakingų asmenų nepriteistinos, kadangi psichologas procese dalyvavo dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių (kaltinamųjų nepilnametystės) ir ne jų iniciatyva.

Šiame baudžiamajame procese nukentėjusįjį S. A. Š. taip pat atstovavo įgaliotas atstovas – advokatė Ingrida Maldeikienė, kuri buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 65). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 244 eurai (t. 2, b. l. 140).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltinamieji yra nepilnamečiai ir dėl to nedirbantys, taip pat tai, kad už M. D. materialiai atsakingas jo tėvas G. D. yra taip pat nedirbantis, pragyvenimui lėšas gauna tik iš atsitiktinai dirbamų laikinų darbų, pašalpų, dėl ko jie faktiškai negalėtų atlyginti patirtų proceso išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o už R. D. materialiai atsakinga institucija yra globos namai, teikianti viešąsias globos paslaugas, šios proceso išlaidos iš kaltinamųjų ar už juos materialiai atsakingų asmenų iš viso nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, ir galutinę bausmę R. D. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, R. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu kasdien būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant visais būdais bendrauti su M. D..

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, ir galutinę bausmę M. D. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, M. D. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant jam dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu kasdien būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su mokslu ar darbu, bei uždraudžiant visais būdais bendrauti su R. D..

Dėl nukentėjusiojo S.A. Š. 65 eurų dalies civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti procesą nutraukti (BPK 107 straipsnis), o dėl likusios dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti S. A. Š. naudai solidariai iš R. D. ir M. D., o jiems neišgalint, iš civilinių atsakovų G. D. ir VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų 30 (trisdešimt) eurų.

Nukentėjusiojo S. A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš R. D. ir M. D., o jiems neišgalint, iš civilinių atsakovų G. D. ir VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio atsakovo VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų patirtų išlaidų įgalioto atstovo advokato darbui apmokėti iš nuteistųjų ar už juos materialiai atsakingų asmenų nepriteisti.

Teismo patirtų proceso išlaidų psichologo darbui apmokėti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. A. Š., taip pat jam paskirto advokato darbo užmokesčiui iš nuteistųjų ar už juos materialiai atsakingų asmenų nepriteisti.

R. D. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo nustatytų įpareigojimų vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo nustatytus įpareigojimus, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.