Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – ir UAB ) „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ ir atsakovas V. I. 2021-01-23 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP1159584 ( toliau – ir Sutartis ), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 5000 € dydžio kreditą 60 mėnesių terminui su 31,05 proc. metine palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 5000 € ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ) 4900,10 € palūkanas ( 36,46 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma ). Sutarties vykdymo pabaigos terminas – 2025-12-28. Atsakovui įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2022-01-10. 2017-06-01 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2022-01-11 perleistų skolų suderinimo akto pagrindu, pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ reikalavimo teisę į atsakovo V. I. skolą perleido ieškovei UAB „Julianus Inkaso”. Ieškovė raštišku 2022-01-12 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ir ragino atsakovą sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas skolą ieškovei būtų sumokėjęs, byloje nėra.

Tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.881, 6.887 straipsniai ). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis ). Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas ) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo ) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ( paskolos sumą ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis ). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą ( CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis ). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus ( CK 6.38 straipsnio 1 dalis ). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus ( CK 6.59 straipsnis ).

Pradinė kreditorė įsipareigojimus pagal 2021-01-23 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovui 5000 € dydžio kreditą. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti 5000 € dydžio kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ( vartojimo kredito mokestį ), kurią pagal Sutarties specialiąsias sąlygas sudaro 4900,10 € dydžio palūkanos ( 31,05 proc. dydžio metinė palūkanų norma ). Sutarties vykdymo terminas – 2025-12-28. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs. Atsakovas netinkamai vykdė prievoles – nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4730,24 € negrąžinto kredito ir 573,06 € dydžio pelno palūkanas, apskaičiuotas nuo 2021-01-23 iki 2022-01-10 ( sutarties nutraukimo data ), iš viso – 5303,30 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 3414,11 € negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo ( 2022-01-10 ) iki Sutarties termino pabaigos ( 2025-12-28 ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos ( kredito ) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo ( pelno ) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos ( kredito ) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos ( kredito ) sutartį negautų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų ( netesybų ) ir negautų pajamų ( nuostolių ) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo ( pelno ) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo ( neteisėtas neveikimas ) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas ), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita ( CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008 ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo ( pelno ) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį ( pelno palūkanas ) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo ( pelno ) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Iš byloje esančios šalių 2021-01-23 sudarytos Sutarties SP1159584 Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma – 31,05 proc., tiek kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu ( kas mėnesį ) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2021-02-22 iki 2025-12-28. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 4900,10 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas ( Sutarties pagrindinės sąlygos, mokėjimo grafikas ). Taigi, pradinė kreditorė/ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas iki Sutarties vykdymo termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Ieškovė iki Sutarties nutraukimo ( 2022-01-10 ) apskaičiavo 573,06 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, teismas šias mokėjimo ( pelno ) palūkanas ieškovei iš atsakovo priteisė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4900,10 € dydžio mokėjimo ( pelno ) palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 3414,11 € dydžio negautos pajamos, ieškovės apskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos ( 2022-01-10 ) iki Sutarties vykdymo termino pabaigos ( 2025-12-28 ), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ( 8717,41 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2023-04-17 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 197 € dydžio žyminį mokestį ir turėjo 70 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinio dokumento ( šio ieškinio ) parengimą. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 196 € dydžio (( 4730,24 + 573,06 + 3414,11 ) x 3 proc. – 25 proc. ) žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ) ir 70 € išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ( CPK 98 straipsnis ).

Teismas turėjo su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas – 13,28 € dydžio, kurios viršija nepriteistiną 5 € sumą, todėl priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.881 - 6.887 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš V. I. UAB „Julianus Inkaso“ naudai 4730,24 € skolos, 573,06 € palūkanų, 3414,11 € negautų pajamų, 266 € bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 8983,41 € ( aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 41 ct ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 8717,41 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2023-04-17 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. I. 13,28 € ( trylika eurų 28 ct ) teismo turėtų su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.