Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją V. K.“ Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba, VSDFV) 2024 m. sausio 10 d. sprendimą „Dėl V. K. pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo ir atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją“ Nr. (18.2E) I-258; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl V. K. pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo; 4) priteisti V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas gavo Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. Sprendimą dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją V. K. Nr. (10.12E)VPE_SP1E-77362 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarta neskirti netekto darbingumo pensijos nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., kadangi V. K. neįgijo minimalaus 12 metų pensijų socialinio draudimo stažo, kadangi esamais duomenimis V. K. įgijo 10 metų 3 mėnesių ir 20 dienų (10.3067) stažą.

Su minėtu Sprendimu nesutiko, todėl pateikė skundą, kurį VSDFV 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-258 (toliau – ir VSDFV Sprendimas) atmetė kaip nepagrįstą, konstatavusi, kad V. K. įgyto stažo trukmė apskaičiuota teisingai ir Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-77362 pagrįstai nepaskirta jam netekto darbingumo pensija.

V. K. kreipėsi į Vilniaus skyrių ir gavo 2024 m. sausio 31 d. Pažymą apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. KA_PZ1E-1612. V. K. nebuvo paskaičiuotas 3,3900 metų darbo stažas, kuriuos įskaičius, jo stažas viršija minimalų 12 metų terminą netekto darbingumo pensijai gauti, todėl priimti nepagrįsti skundžiami institucijų sprendimai.

Atsakovas Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.

Pažymi, kad Socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos (toliau – ir netekto darbingumo pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Pensijų įstatymo 25, 27 ir 28 straipsniuose (iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatyta, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi asmuo, kuriam yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai. Pensijų įstatymo 6 priede (iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatyta, kad minimalus stažas netekto darbingumo pensijai gauti 54 metų asmenims yra 12 metų.

Laikotarpių įskaitymą į stažą nustato Pensijų įstatymo 10 straipsnis. Asmens stažo laikotarpiai iki 1994 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojami kalendorine trukme (Pensijų įstatymas 10 straipsnio 7 dalis). Iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgyto stažo laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymomis, archyvų pažymomis ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytais dokumentais.

Stažas ir pajamos po 1994 m. sausio 1 d. įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis).

Iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgyti laikotarpiai, kurie yra prilyginami stažui, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4. papunkčio nuostatą, stažui prilyginamas mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

Pareiškėjo darbo knygelėje yra įrašas apie mokymosi laikotarpį profesinėje mokykloje nuo (duomenys neskelbtini), kuris į stažą neįskaitytinas, nei pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį, nei pagal Nuostatų 1 priedo 32 punktą.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 10 d. ((duomenys neskelbtini)) įgijo 0,6111 (7 mėnesiai 10 dienų) metų stažą.

Stažas, įgytas po 1995 m. sausio 1 d., apskaičiuojamas ne kalendorine trukme, o pagal turėtų draudžiamųjų pajamų (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ir priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumas, kaip numatyta Pensijų įstatymo 9 straipsnyje.

Iš viso 1994–2013 metų laikotarpiu įgijo 5,2678 m. (5 m. 3 mėn. 6 d.). Visas V. K. įgytas stažas yra 10,3067 metų (10 m. 3 mėn. 20 d.), t. y. mažesnis nei nustatytas minimalus 12 metų stažas netekto darbingumo pensijai.

VSDFV 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-258 konstatavo, kad Vilniaus skyrius, vadovaudamasis pirmiau nurodytais teisės aktais, 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-77362 teisingai neįskaitė į V. K. stažą darbo knygelėje nurodyto jo mokymosi profesinėje mokykloje laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai atsisakė skirti netekto darbingumo pensiją, kaip neįgijusiam minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.

Nurodo, kad Valdyba, patikrinusi V. K. stažo apskaičiavimo teisingumą, nustatė, kad pagal karinį bilietą (duomenys neskelbtini) į V. K. stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., įskaitytas tarnybos tarybinėje armijoje laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini), pagal įrašus darbo knygelėje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiai nuo 1987 m. liepos 15 d. iki 1987 m. lapkričio 3 d. ir nuo 1989 m. gruodžio 20 d. iki 1990 m. kovo 5 d., darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1990 m. kovo 13 d. iki 1990 m. balandžio 16 d., darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1990 m. spalio 1 d. iki 1991 m. spalio 8 d., darbo valstybinėje akcinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1992 m. balandžio 13 d. iki 1992 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1992 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Iš viso iki 1993 m. gruodžio 31 d. V. K. įgijo 5,0389 m. (5 m. 14 d.) stažą. Registro duomenimis, V. K. 1994 metais įgijo 0,6111 metų, 1996 metais – 1 metų, 1997 metais – 1 metų, 1999 metais – 0,6301 metų, 2000 metais – 1 metų, 2009 metais – 0,5670 metų, 2010 metais – 0,3027 metų, 2011 metais – 0,1273 metų, 2012 metais – 0,0295 metų trukmės stažą. Iš viso 1994 – 2012 metų laikotarpiu V. K. įgijo 5,2678 m. (5 m. 3 mėn. 6 d.). Visas V. K. įgytas stažas yra 10,3067 metų (10 m. 3 mėn. 20 d.). Atsižvelgdama į pirmiau minėtas nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Valdyba 2024 m. sausio 10 d. sprendimu konstatavo, kad Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu pagrįstai atsisakė skirti V. K. netekto darbingumo pensiją, kaip neįgijusiam minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai.

Byloje nėra ginčo dėl (ne)įskaitymo į stažą netekto darbingumo pensijai laikotarpių iki 1994 m. sausio 1 d. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad į jo stažą netekto darbingumo pensijai įtraukti ne visi darbo laikotarpiai, buvę 1998–2013 metų laikotarpiu, todėl į stažą nepagrįstai neįskaityta 3,3900 metų stažo.

Pareiškėjas teigia, kad jo stažą neįskaičiuotas 1998 m. sausio 1 d. – 1998 m. kovo 31 d. laikotarpis (dirbo (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpiai nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2013 m. sausio 7 d., kai dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, įrodinėdamas neva nepagrįstai neįskaičiuotus į stažą laikotarpius, teismui pateikė Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. pažymą Nr. KA_PZ1E-1612 apie asmens draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (toliau – Pažyma). Pažymoje nurodyti ne tik asmens draudžiamieji laikotarpiai (jais asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų), bet ir nedraudžiamieji laikotarpiai (jais asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų), be to, joje nėra duomenų apie asmens draudžiamąsias pajamas, todėl apskaičiuojant pareiškėjo stažą netekto darbingumo pensijai, Pažyma remtis negalima. Stažas, įgytas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojamas ne kalendorine trukme, o pagal turėtų draudžiamųjų pajamų ir priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumas, remiantis Registro duomenimis.

Pareiškėjas reikalauja įskaityti į stažą Pažymoje nurodytus 1998 m. sausio 1 d. – 1998 m. kovo 31 d. ir 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. sausio 7 d. laikotarpius. Registro duomenimis, per šiuos laikotarpius pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų, taigi Pažymoje jie nurodyti kaip nedraudžiamieji laikotarpiai, kurie į stažą pensijai neįskaitomi. Todėl pareiškėjo reikalavimas įskaityti į stažą netekto darbingumo pensijai 1998 m. sausio 1 d. – 1998 m. kovo 31 d. ir 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. sausio 7 d. laikotarpius yra nepagrįstas.

Pareiškėjo pateiktoje Pažymoje nurodyti 2009 m. vasario 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d., 2011 m. vasario 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 30 d. laikotarpiai yra draudžiamieji, t. y. pareiškėjas per juos turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl į stažą pensijai įskaitytini. Minėtais laikotarpiais turėtos draudžiamosios pajamos yra mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, į pareiškėjo stažą įskaityti proporcingai mažesni laikotarpiai. Todėl pareiškėjo reikalavimas kiekvieną minėtą laikotarpį įskaityti į stažą kaip vienerius metus yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė patikslinto skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją V. K.“ Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 ir Valdybos 2024 m. sausio 10 d. sprendimo „Dėl V. K. pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo ir atsisakymo skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją“ Nr. (18.2E) I-258 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 nusprendė neskirti pareiškėjui V. K. netekto darbingumo pensijos nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., nes jis neatitinka Socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. neįgijo minimalaus 12 metų pensijų socialinio draudimo stažo, nustatyto socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai skirti. Sprendime nurodoma, kad, išnagrinėjus pateiktus dokumentus ir remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis, V. K. įgijo 10 metų 3 mėnesių ir 20 dienų (10.3067) stažą.

Pareiškėjas pateikė skundą Valdybai dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362.

Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-258 konstatavo, kad V. K. stažo trukmė apskaičiuota teisingai ir Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 pagrįstai jam nepaskirta netekto darbingumo pensija, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 ir Valdybos 2024 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-258.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo (nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (toliau – netekto darbingumo pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti.

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių nėra ginčo dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio.

Remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjo stažo, sukaupto nuo 1994 m. iki 2013 m.

Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d., stažą po 1995 m. sausio 1 d. sudaro laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas bei kitas šiame straipsnyje nurodytas socialinio draudimo išmokas. Jei asmens, kuriam skaičiuojamas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjo turimo (sukaupto) pensijų draudimo stažo. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus skyrius ir Valdyba, vertindami jo stažą netekto darbingumo pensijai skirti, nepagrįstai neįskaičiavo 3,3900 metų darbo stažo, kurį pareiškėjas grindžia darbo knygelės išrašais ir Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-1612.

Vilniaus skyrius ir Valdyba pažymi, kad pareiškėjo mokymosi profesinėje mokykloje laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) į stažą neįskaitytinas nei pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktį, nei pagal Nuostatų 1 priedo 32 punktą. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

Valdyba nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 7 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nedraudžiamieji laikotarpiai į stažą pensijai neįskaitomi. Laikotarpiais nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 30 d. pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, kurios mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio sumą, todėl, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, į stažą įskaityti proporcingai mažesni laikotarpiai. Valdybos įsitikinimu, pareiškėjo reikalavimas kiekvieną minėtą laikotarpį įskaityti į stažą kaip vienerius metus yra nepagrįstas.

Valdyba į bylą pateikė Vilniaus skyriaus informaciją apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. bei Metinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. lentelę. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau iš jos negavo draudžiamųjų pajamų, kitų draudžiamųjų pajamų ar ligos pašalpos 1998 m. negavo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 7 d. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau iš jos negavo draudžiamųjų pajamų, kitų draudžiamųjų pajamų ar ligos pašalpos 2013 m. negavo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnio nuostatomis, pagrįstai į stažą neįskaitė laikotarpių nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 7 d., kadangi jų metu pareiškėjas nemokėjo ir už jį nebuvo mokamos ar neturėjo būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, jis negavo ligos, tėvystės pašalpos bei kitų Pensijų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 8 straipsnyje nurodytų socialinio draudimo išmokų.

Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. kovo 30 d., nuo 2009 m. rugsėjo 27 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d., nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2009 m. spalio 6 d., nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d., nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d., nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. vasario 4 d., nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 19 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 30 d. gavo ligos pašalpą. Iš Informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. bei Metinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. lentelės nustatyta, kad pirmiau minėti laikotarpiai, kai pareiškėjui buvo mokama ligos pašalpa, ir ligos pašalpų sumos buvo įvertinti apskaičiuojant kiekvienais kalendoriniais metais nuo 1994 m. iki 2013 m. pareiškėjo sukauptą stažą ir draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. apskaičiavo mažesnį nei 1 m. stažą. Iš Informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. bei Metinių duomenų apie asmens valstybinio socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. lentelės nustatyta, jog 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. pareiškėjas per kalendorinius metus gavo mažesnes draudžiamąsias pajamas negu tais metais buvęs kalendorinių metų minimalus darbo užmokestis (atitinkamai 9 600 Lt, 9 600 Lt ir 9850 Lt).

Kaip minėta, jei asmens, kuriam skaičiuojamas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgęs į tai, atsakovas pagrįstai pareiškėjo stažą už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. apskaičiavo proporcionaliai mažesniu nei 1 (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tai pagrindžia aritmetiniai veiksmai, t. y. 2 905,93 Lt/9 600 Lt (2009 m.); 1 222,24 Lt/9 600 Lt (2011 m.); 291,06 Lt/9 850 Lt (2012 m.). Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. atsakovas privalėjo apskaičiuoti 1 m. stažą, kaip nepagrįstus.

Iš Informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994 m. sausio 1 d. matyti, kad pareiškėjo darbo teisiniai santykiai 2009 m. tęsėsi nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2009 m. pareiškėjas už keturis laikotarpius gavo ligos pašalpą. Nustatyta, kad į draudžiamąsias pajamas įtrauktos ir ligos pašalpa, iš viso pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2009 m. sudarė 5 443,12 Lt. Nustatyta, kad minimalus kalendorinių metų darbo užmokestis 2009 m. sudarė 9 600 Lt. Atsižvelgęs į tai, atsakovas, vadovaudamasis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, proporcingai apskaičiavo pareiškėjo stažą, mažesnį nei 1 m., t. y. 0,566992 m. (5 443,12 Lt/9 600 Lt). Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad už 2009 m. atsakovas privalėjo apskaičiuoti 0,9123 m. darbo stažą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neturi minimalaus 12 metų stažo socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, kaip nustatyta Socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 priede (nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija).

Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimus grindė Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-1612. Pažymoje pateikiami tik pareiškėjo darbo santykių laikotarpiai, tačiau nėra pateikiama jokios informacijos apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, ligos pašalpas ar kitas socialinio draudimo išmokas, kurios aktualios apskaičiuojant stažą vertinant asmens teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis vertindamas patikslinto skundo argumentus.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas sprendime atsisakyti skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pagrindė teisės aktais bei objektyviomis aplinkybėmis. Be to, skundžiamuose Vilniaus skyriaus ir Valdybos sprendimuose pateikta informacija yra detali, išsami ir laikytina tinkama. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo nesutikimas su sprendimais yra tik subjektyvaus pobūdžio vertinimas, kuris savaime nelemia skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 ir Valdybos 2024 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-258 yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimus dėl Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E-77362 ir Valdybos 2024 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-258 panaikinimo.

Pripažinus, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, todėl teismas jį atmeta. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjo patikslintą skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra pagrindo jam priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.