- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1S-412-312/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K.skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas konfiskuoti nuteistojo A. K. turtą ir nutarta Lietuvos Respublikoje vykdyti turto konfiskavimą 74 410,38 eurų sumai, nukreipiant turto išieškojimą į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pratęstas laikinas A. K.nuosavybės teisės apribojimas butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo konfiskuoti vykdymo pradžios, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu dėl nelegalios narkotinių medžiagų prekybos ir nelegalios narkotinių medžiagų kontrabandos.
2017 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros persiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino prokuratūros 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. sausio 11 d. prašymai dėl dalinio Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo konfiskuoti nuteistojo A. K.75 000 eurų turtą valstybės nuosavybei.
2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 4 straipsnyje nurodytas liudijimas dėl A. K. turto konfiskavimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas konfiskuoti nuteistojo A. K. turtą ir nutarta Lietuvos Respublikoje vykdyti turto konfiskavimą 74 410,38 eurų sumai, nukreipiant turto išieškojimą į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pratęstas laikinas A. K. nuosavybės teisės apribojimas butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo konfiskuoti vykdymo pradžios.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Skunde nurodoma, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nenumatyta jokio turto konfiskacija, nenurodyta, kad turi būti areštuotas nuteistojo nekilnojamasis turtas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), niekaip nesusijęs su Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi.
Skunde pažymima, kad turtas, kuris buvo įgytas teisėtais pagrindais ir už teisėtai gautas pajamas, negali būti konfiskuotas. Taip pat jis negali būti konfiskuotas, jeigu yra įgytas už šeimos pajamas ir yra vienintelė šeimos nario ir jo vaikų gyvenamoji vieta. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už E. ir A. K. pajamas, mokant lygiomis dalimis, todėl šie asmenys, o taip pat ir trys jų vaikai, yra lygiaverčiai savininkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo A. K. skundą ir įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 365³ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti fizinio asmens turtą pripažįsta konfiskuotino turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismas. Vadovaujantis 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 7 straipsnio 1 dalimi, kompetentingos institucijos vykdančiojoje valstybėje, nereikalaudamos papildomų formalumų, pripažįsta tinkamu būdu perduotą priimančios valstybės nutarimą konfiskuoti ir nedelsdamos imasi visų būtinų priemonių jam vykdyti, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia remtis vienu iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ar nevykdymo pagrindų. Atsisakymo pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą pagrindai numatyti ir BPK 365³ straipsnio 3 dalyje.
Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 28 d., be kita ko, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn 75 000 eurų A. K. turto. Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra butas, nuosavybės teise priklausantis A. K., kurio vertė 74 722 eurų. 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR 4 straipsnyje nurodytas liudijimas dėl A. K. turto konfiskavimo. Žemesnės instancijos teismas pripažino, kad šis liudijimas atitinka Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR reikalavimus, nenustatė kitų pagrindų, leidžiančių atsisakyti pripažinti sprendimą konfiskuoti, todėl nutarė pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą konfiskuoti nuteistojo A. K. turtą ir Lietuvos Respublikoje vykdyti turto konfiskavimą 74 410,38 eurų sumai, nukreipiant turto išieškojimą į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Nepaisant to, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kad turi būti konfiskuojamas A. K. nuosavybės teise priklausantys butas, esantis Lietuvos Respublikoje, šio buto vertė praktiškai atitinka konfiskuotino turto vertę, kuri nustatyta pagal tai, kokią pinigų sumą A. K. gavo iš nusikalstamų veikų, todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas į šį nekilnojamąjį turtą. A. K. nepateikia jokių objektyvių duomenų, susijusių su šio buto įsigijimo aplinkybėmis.
Nors skunde nurodoma, kad aptariamas nekilnojamasis turtas lygiomis dalimis priklauso A. K.ir jo sutuoktinei E. K., tačiau VĮ „Registrų centras“ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku registruotas tik A. K.. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio matyti, kad A. K. pats nurodė, kad 2010-2011 metais Lietuvoje nusipirko nuosavą butą, kuris yra nuomojamas už 300 eurų per mėnesį. Nors 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas 2017 m. spalio 25 d. patvirtinimas, kad E. K. yra lygiavertė šio turto savininkė, investavusi į jį 30 000 eurų savo asmeninių lėšų, tačiau toks patvirtinimas yra pasirašytas tik A. K., jokių duomenų iš jo sutuoktinės negauta. Taip pat kritiškai vertinami ir skundo argumentai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra vienintelė A. K. šeimos gyvenamoji vieta. Tiek minėtame patvirtinime nurodyta, tiek Vokietijos Federacinės Respublikos Traunšteino žemės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendyje užfiksuota, kad E. K. gyvena Vokietijoje, ten ir dirba. A. K. nurodo, kad su sutuoktine planuoja skirtis, vaikai liks gyventi su motina. Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad turtas, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, priklauso tretiesiems asmenims, kurių teisėti interesai gali būti pažeisti. Pažymėtina, kad kompetentingos institucijos vykdančiojoje valstybėje, nereikalaudamos papildomų formalumų, pripažįsta tinkamu būdu perduotą priimančios valstybės nutarimą konfiskuoti ir nedelsdamos imasi visų būtinų priemonių jam vykdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį A. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.