Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-628-478/2015

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00724-2014-3

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorėms Linai Laurusevičienei, Ritai Poškienei, nuteistojo V. B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2014-05-25 epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2014-05-26 epizodas) – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2014-05-26 epizodas) – laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d., būdamas (duomenys neskelbtini), terorizavo K. B., t. y. 2014 m. gegužės 25 d., 23:54:34 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „As pasiryzes viskam tau irodziau šiandien gryziu tave nuzudyti.nusausiu tuiu lt daug ginkla gausiu.ruoskis“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, 2014 m. gegužės 25 d., 23:57:51 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Grysiu ma„ina sudauzyti“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, 2014 m. gegužės 26 d., 09.42 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Nenorejei graziai duot laiko.tai kentesi“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, 2014 m. gegužės 30 d., 11:54:32 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Tu mirsi bet su kitu nebusi.as gudresnis nei mentai“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, 2014 m. gegužės 30 d., 12:03:52 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „As šiandien grysiu masina sudauzyti.“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, 2014 m. birželio 06 d., 22:26:29 val., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą „Nuzudysiu tave sia nakty man uzejo“, baugino nukentėjusiąją;

Be to, būdamas (duomenys neskelbtini) sistemingai skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J. laikotarpiu nuo 2014-05-26 09:00:56 val. iki 2014-06-16 23:07:20 val., viso 100 kartų, kuriai grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J., taip baugino nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje;

Be to, 2014 m. gegužės 26 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, K. B. sėdint automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti, sakydamas, kad jai išlipus iš automobilio ją papjaus, tyčia įkišo medinį nenustatytą daiktą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, dėl ko K. B. negalėjo patekti į buto vidų, nuolat siuntė SMS pranešimus, kuriuose grasino su ja susidoroti, jai kerštauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. B. buvo kaltinamas tuo, jog 2014 m. gegužės 25 d., 23.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, elgdamasis įžūliai, šūkavo ant K. B., buvusios savo namuose, reikalavo atiduoti jam priklausančius daiktus, vadino įvairiais nepagarbiais žodžiais, priėjęs prie K. B. priklausančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išleido kairės pusės priekinio rato orą, jį spardė bei ant jo spjaudė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau teismo nuosprendžiu iš šio kaltinimo buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr. 24, 274-275 psl.)).

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Viena iš pirmosios instancijos teismo pareigų tiek bylos parengimo nagrinėti teisme, tiek teisminio nagrinėjimo stadijoje patikrinti, ar tinkamai surašytas kaltinamasis aktas, ar tai netrukdo nagrinėti bylos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto (t. 1, b. l. 140-147) matyti, kad V. B. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), dėl nukentėjusiųjų K. B. bei R. J. bauginimo.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Analizuojant komentuojamo straipsnio dispozicijos turinį matyti, kad joje yra įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Jos neabejotinai formuojamos kaip alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis - sistemingas bauginimas suprantamas ir aiškinamas kaip ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.

Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl jis privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes, jame turi būti nurodytos inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybės ir veikų aprašymas negali būti prieštaringas, jis turi atitikti inkriminuojamų BK straipsnių dispozicijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamajame akte, darytina išvada, kad kaltinime neteisingai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kadangi V. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį inkriminuoti kaltinimai – bauginimas, neatitinka šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių (terorizavimo ar sistemingo bauginimo), kas trukdo teismui nagrinėti bylą, o kaltininkui gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Toks kaltinamojo akto trūkumas vienareikšmiškai laikytinas BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Kaltinamajame akte kaltinimas V. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl R. J. bauginimo suformuluotas nurodant, kad jis, būdamas Kauno mieste ir Kauno rajone sistemingai skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J. laikotarpiu nuo 2014-05-26 09:00:56 val. iki 2014-06-16 23:07:20 val., viso 100 kartų, kuriai grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J., taip baugino nukentėjusiąją.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad norint veiką kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai aptarti visus BPK 219 straipsnio 3 punkte paminėtus požymius ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kokiu būdu pasireiškė tie grasinimai ir jų sistemingumas, vadinasi, nusikalstamos veikos konstatavimui nepakanka įvardinti tik laikotarpį, kuriuo buvo grasinama, arba tai, kiek kartų buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes (t. y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos kiekvieno įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai ir kt.). Šiuo atveju, kaltinime nenurodyta nei tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, nei vieta. Taip pat kaltinime tik deklaratyviai nurodyta, kad nuteistasis V. B. R. J. grasino nužudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti ją - R. J., tačiau nėra nurodyta, nei kaip konkrečiai, nei kokiu tekstu jis ją baugino. Iš kaltinimo turinio neįmanoma suprasti bauginimo mechanizmo (kaip ir dėl ko baugino), kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nes jame nekonkretizuotos sistemingų bauginimų, panaudojant psichinę prievartą, aplinkybės, t. y. padarymo tikslus laikas, sistemingumo pasireiškimo būdas ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pareikštas kaltinimas V. B. nekonkretus, netikslus, neaiškus, nes nedetalizuotos, nekonkretizuotos kiekvienos nusikalstamos veikos, sudarančios sistemingumo požymį, faktinės aplinkybės. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma kaltinamojo (įtariamojo) asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo V. B. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atkreiptinas prokuroro dėmesys ir į tai, kad bylos medžiagoje ir kaltinamajame akte nepateikti duomenys, grindžiantys šį V. B. pareikštą kaltinimą, kaip teisingai nurodo pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir laikydamasis šių nuostatų, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, išvardinti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, sudaro kaltinamojo akto pagrindą, negali būti ištaisyti teismo posėdyje, todėl trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinimai, pareikšti kaltinamajam, yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui. Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui ne apeliacinio skundo motyvais, o apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai iš esmės nenagrinėjami.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam V. B., išlaidas sudaro 57,90 Eur. (2 t., b. l. 44-45). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui.