Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-09 · Administracinė byla Nr. I-8273-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
I-8273-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02103-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Administracinė byla Nr. I-8273-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02103-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija 22; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. M. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2012-12-16 iki 2015-04-02 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kamerose asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, turi būti įrengti staliukai ir kėdės (suoliukai), įrengtas sanitarinis mazgas ne mažesnis kaip 100x142 cm ploto. Pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kurios žemino jo orumą, turėjo naudotis sanitariniu mazgu su kitais kaliniais jiems matant. Mano, kad atsakovė sąmoningai ir tyčia pareiškėją laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jis buvo diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumų, jis negalėjo laisvai judėti, buvo žeminamas jo orumas (I tomas, b. l. 1-3, 11).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2013-07-17 buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-18. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2013-07-18–2013-07-21, 2013-07-26–2013-07-27, 2013-07-29–2013-07-31, 2013-10-17–2013-10-18, 2013-10-29–2013-10-30, 2014-05-15–2014-05-18, 2014-06-26–2014-06-29, 2014-10-16, 2015-03-27, 2015-04-02 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Laikotarpiais nuo 2012-12-13 iki 2013-07-18, nuo 2013-07-22 iki 2013-07-26, nuo 2013-08-01 iki 2013-10-17, nuo 2013-10-31 iki 2014-05-15, nuo 2014-05-19 iki 2014-06-26, nuo 2014-06-30 iki 2014-10-16, nuo 2014-10-17 iki 2015-03-27 ir nuo 2015-04-02 iki 2015-04-03 pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20, nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29 buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti. Priklausomai nuo miegamųjų vietų kameroje, atitinkamai padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Dėl nedidelio kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomų lentynų, spintelių, pastatyti kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo argumentai dėl judėjimo laisvės apribojimo ir dėl to patirti neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu jo patekimą į įkalinimo įstaigą (I tomas, b. l. 16-21).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas M. M. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-18 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas – 7,38 m², kameroje buvo vienas asmuo; 2013-07-19 perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas – 36,54 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2013-07-20 iki 2013-07-21 kameroje buvo 3 asmenys (asmeniui teko – 12,18 m² ploto); 2013-07-22 išvyko į Telšių areštinę; 2013-07-26 atvyko iš Telšių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas – 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2013-07-27 perkeltas į kamerą Nr. 405, kurios plotas – 17,02 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2013-07-28 kameroje buvo 5 asmenys, asmeniui teko 3,40 m² ploto; 2013-07-29 kameroje buvo 4 asmenys, asmeniui teko 4,25 m² ploto; nuo 2013-07-30 iki 2013-07-31 kameroje buvo 1 asmuo; 2013-08-01 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2013-10-17 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m², kameroje buvo 2 asmenys, asmeniui teko 3,65 m² ploto; 2013-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas – 17,02 m², kurioje buvo 2 asmenys, asmeniui teko 8,51 m² ploto; nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 kameroje buvo 5 asmenys, asmeniui teko 3,40 m² ploto; 2013-10-21 išvyko į Telšių areštinę; 2013-10-29 atvyko iš Telšių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-30 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas – 40,40 m², kurioje buvo 2 asmenys, asmeniui teko 20,20 m² ploto; 2013-10-31 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2014-05-15 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2014-05-16 iki 2014-05-18 kameroje buvo 1 asmuo; 2014-05-19 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-06-26 atvyko iš Marijampolės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurios plotas – 6,90 m², kameroje buvo 1 asmuo; nuo 2014-06-27 iki 2014-06-29 kameroje buvo 1 asmuo; 2014-06-30 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-10-16 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas – 7,31 m², kameroje buvo 2 asmenys, asmeniui teko 3,65 m² ploto; 2014-10-17 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2015-03-27 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-03-28 kameroje buvo 5 asmenys, asmeniui teko 1,49 m² ploto; 2015-03-29 kameroje buvo 4 asmenys, asmeniui teko 1,86 m² ploto; 2015-03-30 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2015-04-02 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-04-03 išvyko į Vilniaus pataisos namus (I tomas, b. l. 16-21).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2012-12-16 iki 2015-04-02 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kamerų įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-12-16 yra nepagrįsti, kadangi iš bylos medžiagos matyti bei atsiliepime nurodo atsakovė, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-18 ir išvyko 2015-04-03 (I tomas, b. l. 16-21, 22-26).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (2013-07-18–2015-04-03), išskyrus 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), nebuvo pažeista. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-07-22, nuo 2013-08-01 iki 2013-10-16, nuo 2013-10-21 iki 2013-10-29, nuo 2013-10-31 iki 2014-05-14, nuo 2014-05-19 iki 2014-06-25, nuo 2014-06-30 iki 2014-10-16, nuo 2014-10-17 iki 2015-03-26 ir nuo 2015-03-30 iki 2015-04-01 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Taigi, pareiškėjas 5 dienas (2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29) buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui teko atitinkamai 1,49 m², 1,86 m² ir 3,40 m² kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai vadovaujasi KD prie TM 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis ir teigia, kad sanitarinis mazgas turėtų būti ne mažesnis nei 100x142 cm ploto, kadangi šios taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato KD prie TM 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 14 p. nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti: sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Pažymėtina, kad byloje pateikti patikrinimo aktai 2012 metų, taip pat patikrinimų aktai kamerų, kuriose pareiškėjas per ginčo laikotarpį nebuvo laikomas, nėra aktualūs šiuo atveju, todėl nevertinami.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas iš esmės atitinka teisės aktų ir Lietuvos higienos normų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusios kameros ploto 1,5 m. aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga, patalpos vėdinamos per langą, kamerose yra įrengti stalai, suolai arba kėdės, lentyna maisto produktams laikyti, yra viršutinių drabužių pakabos (I tomas, b. l. 157).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusios atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 2 kartus per mėnesį, o nuo 2015 metų – 4 kartus per mėnesį (I tomas, b. l. 136-143). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad kamerose tvarką palaiko patys suimtieji ir nuteistieji, kuriems administracija išduoda reikalingą tvarkai ir švarai palaikyti inventorių, kurie patys atsakingi už tvarką kamerose. Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais ir įrodymais teismas neturi pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų jo laikymo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ir paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus, byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, juolab, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas dėl socialinės padėties, tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29, kai kameros plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, todėl tai galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymas kameroje 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29, kai jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus (II tomas, b. l. 45-53,56-74), jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatyta. Pareiškėjo pirminės gydytojų apžiūros metu (2011-12-05) užfiksuota, kad pareiškėjas serga epilepsija, o 2011-12-29 užfiksuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 45-47). Pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nesikreipė, be to kameros plotas 2013-07-28 ir nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 buvo artimas teisės aktų nustatytam minimaliam kameros plotui (kamerose 1 asmeniui teko 3,40 m² plotas) ir tik 2 dienas kameros plotas buvo atitinkamai 1,49 ir 1,86 m², todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę (5 dienos) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės normomis garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Lukiškių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis byloje Nr. A-444-619/2008, 2014-11-25 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2140/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo M. M. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29, būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. M. teisė 2013-07-28, nuo 2013-10-19 iki 2013-10-20 ir nuo 2015-03-28 iki 2015-03-29 būti kalinamam Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė