- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1096-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00059-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. J. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas E. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-02-06 nutarimu E. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
E. J. 2014-09-02 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartimi pažeidėjo prašymas atmestas. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro prielaidos teigti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.
Skundu E. J. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutarimą panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Skunde nurodo, kad yra praėję daugiau kaip pusė laiko nuo nuobaudos paskyrimo, nuobaudos paskyrimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, praeityje niekada nebuvo baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, yra pateikęs reikiamų institucijų pažymas, savo netinkamą elgesį suprato ir įvertino. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimo pavojingumas ir jo pobūdis buvo įvertintas paskiriant nuobaudą, o atmesdamas prašymą pirmosios instancijos teismas nevertino pažeidėjo elgesio po nuobaudos paskyrimo. Pažymėjo, kad nutarimu paskirtą piniginę nuobaudą yra sumokėjęs, be to išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą. Nurodė, jog nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog administracinės nuobaudos tikslai dar nepasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas G. D. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
E. J. skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 str. normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Vien tai, kad E. J. atitinka formaliuosius ATPK 329 str. numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, sumokėjo teismo paskirtą baudą (b. l. 33-34), atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 41), nėra duomenų apie naujai jo padarytus teisės pažeidimus (b. l. 44-46), yra išklausęs papildomą vairuotojų mokymo programą (b. l. 42), nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios tenkinti pareiškėjo prašymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ar nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos paskyrimo tikslai, nes sprendžiant dėl termino sutrumpinimo ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Nežiūrint to, kad jam buvo nustatytas lengvas 1,25 promilių girtumo laipsnis, tačiau jis net tris kartus viršijo leistiną ribą ir buvo artimas vidutiniam, todėl toks kiekis nelaikytinas nežymiu, rodančiu mažesnį pažeidėjo pavojingumą. Pažeidėjo elgesys šiuo atveju kėlė ypatingą pavojų – jis neblaivus automobilį vairavo dienos metu (10 val. 23 min.), tokiu laiku, kai eismas yra pakankamai intensyvus, tuo keldamas ypatingą pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei, turtui. Pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlęs. Nepaisant to, E. J. buvo skirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t.y. 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Nors pareiškėjas apgailestauja dėl tokio savo elgesio ir teigia iš to pasimokęs, tačiau administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis nustatyta, kad E. J. jau ne pirmą kartą pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus, už analogiško pažeidimo padarymą nebaustas, tačiau jo atžvilgiu priimti 3 nutarimai už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, kelio ženklų ir ženklinimo taisyklių nesilaikymą bei pėsčiųjų kelių eismo taisyklių nesilaikymą), kas tik patvirtina, jog pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jo daromi pažeidimai tik sunkėjo – pastarąjį kartą E. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad ankstesni jo kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatytų normų nepaisymas neigiamai charakterizuoja asmenybę.
Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs tai, kad prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei skundas grindžiami ir tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga atlikti darbines funkcijas, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Be to, aplinkybės, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga siekiant rūpintis patėviu ar išlaikant savo dukterį negali būti vertintinos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kitų, išskirtinių duomenų, leidžiančių teigti, kad apelianto atžvilgiu jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nepateikė nei pats pažeidėjas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo argumentus įvertino teisingai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo netenkino tinkamai įvertinęs E. J. asmenybės charakteristiką, savo sprendimą motyvavo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. J. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.