- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-693-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20446-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- UAB „Giedmina“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Giedmina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei UAB „Giedmina“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutartis prieš terminą ir priteisti iš atsakovės 50000,00 Lt skolos, 225,00 Lt palūkanų, 352,00 Lt antstolio išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 1650,31 Lt žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai.
Ieškovas nurodė, kad 2009-04-22 ieškovas su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei 30000,00 Lt paskolą per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą per 24 mėnesius su 1 proc. metinėmis palūkanomis. Ieškovas pagal minėtą sutartį paskolą suteikė 2009-04-22 įnešdamas į atsakovės kasą 20000,00 Lt grynųjų pinigų sumą, pagal kasos pajamų orderį, ir 2009-05-04 įnešdamas į atsakovės kasą 10000,00 Lt grynųjų pinigų sumą, pagal kasos pajamų orderį. Abu kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti atsakovės vadovo ir buhalterės. 2009-05-12 ieškovas su atsakove sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas iki sutarties pasirašymo 2009-05-11 suteikė atsakovei 20000,00 Lt, įnešdamas juos į atsakovės kasą pagal 2009-05-04 kasos pajamų kvitą, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 24 mėnesius ir mokėti 1 proc. metines palūkanas. Ieškovas su atsakove nebuvo sutartyje numatę palūkanų mokėjimo tvarkos, todėl pagal CK 6.872 str. 2 d. palūkanos privalo būti mokamos kas mėnesį iki paskolos sumos grąžinimo. Atsakovė vengė mokėti palūkanas, todėl yra skolinga ieškovui 225,00 Lt palūkanų. Ieškovas 2009-10-19 raštu Nr. 09100-01, išsiųstu registruotu paštu, kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas pasirašyti paskolos grąžinimo grafiką, kitaip, nepervedus pirmos įmokos iki 2009-10-25, ieškovas tai traktuos, kaip nenorą grąžinti paskolų. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo ir nežada jos vykdyti ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė piktybiškai vengia vykdyti sutartį, atsisako grąžinti paskolą išgalvotais motyvais, kurie leidžia nutraukti paskolos sutartis prieš terminą. Ieškovas papildomai pateikė sąskaitas-faktūras ir kasos kvitus už laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-05-04, kurie parodo atsakovės piniginių 29000,00 Lt lėšų panaudojimą bendrovės reikmėm. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. parašyta, kad kvitai – griežčiausios atskaitomybės dokumentai, kasininkė pilnai turėjo teisę pasirašyti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad negavo visos paskolos sumos pagal 2009-04-22 paskolos sutartį, bet gavo tik 10000,00 Lt paskolos dalį, tai patvirtina ieškovo, atsakovės buhalterės J. S. ir direktorės R. K. pasirašytas 2009-05-04 kasos pajamų orderio kvitas. 2009-04-22 kasos pajamų orderio kvitas 20000,00 Lt sumai yra pasirašytas tik ieškovo bei atsakovo buhalterės J. S.. Kadangi šis kasos pajamų kvitas nebuvo pasirašytas tuometinės atsakovės vadovės (kasininkės) R. K., darytina išvada, kad minėti pinigai į atsakovės kasą nebuvo įnešti. Pagal CK 6.870 str. paskolos sutartis pagal savo prigimtį yra realinė, tai yra paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka, bet būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Ieškovas turi įrodyti, kad pinigai buvo faktiškai įnešti į atsakovės kasą. 2009-04-22 kasos pajamų orderio kvitas nėra pasirašytas atsakovo kasininkės ir pats savaime neįrodo, kad atsakovė gavo 20000,00 Lt paskolos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, priėmus iš ūkio subjekto arba fizinio asmens į kasą pinigus, jam išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. Jei nėra kasininko parašo, preziumuojama, kad pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Pasirašydami paskolos sutartis, ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovė grąžins paskolas bei palūkanas per 2 metus, tai yra paskolų grąžinimo terminas sueina tik 2011-05-12 ir 2011-04-22. Sutarties sąlygos gali būti keičiamos, tik jei sutarties šalys susitaria jas pakeisti. Kadangi atsakovė neišreiškė noro sudaryti ir pasirašyti paskolų grąžinimo grafiko, sutarties sąlygos lieka nepakeistos. Tai, kad atsakovas nepateikė ieškovui atsakymo dėl skolų grąžinimo grafiko sudarymo, parodo ne jos atsisakymą grąžinti paskolas, o jos nenorą keisti sudarytų sutarčių sąlygas. Atsakovas sumokės palūkanas, kada sueis paskolų mokėjimo terminas. Atsakovė yra informavusi ieškovą raštu apie atsakovės adreso korespondencijai pasikeitimą. Buhalterines paslaugas atsakovei teikia UAB “Teisės ir finansų sprendimai”, kuri pagrįstai atsisakė ieškovui teikti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, kadangi ji neturinti teisės teikti tokių duomenų.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutartis, sudarytas tarp ieškovo J. M. ir atsakovo UAB „Giedmina“. Priteisė ieškovui iš atsakovo 30000,00 Lt skolos, 150,00 Lt palūkanų, 910,00 Lt žyminio mokesčio ir 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba ieškovui.
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad CK 6.872 str. numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.156 str. 5 d. nustato, kad jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir į nurodytas teisės normas, konstatuotina, kad ieškovui ir atsakovei 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutartyse nenustačius jokios palūkanų mokėjimo tvarkos, atsakovė turėjo mokėti 1 procento dydžio palūkanas kas mėnesį pagal CK 6.872 str. 2 d. reikalavimus. CK 6.158 str. 1 d. nustato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Pripažintina, kad šalis elgiasi nesąžiningai nebendradarbiaudama su kita šalimi ir nepadėdama jai vykdyti savo pareigų. CK 6.871 str. 1 ir 2 d. paskolos sutartis turi būti rašytinė. CK 6.192 str. 4 d. nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 6.180 str. nustato, jog kai šalies rašytiniame pranešime, kuris pasiųstas per protingą terminą po sutarties sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais. Ieškovas dėl sutarties sąlygų, kurios iš esmės nepakeitė pradinių sutarties sąlygų, papildymo kreipėsi į atsakovę raštu, taigi tinkamai įgyvendino įstatymų numatytą teisę papildyti sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovo tylėjimas ir neatsakymas į ieškovo rašytinį pasiūlymą, į ieškovo vykdytą atsakovo adreso paiešką ir bandymus įteikti pranešimą, negali būti suprantamas kaip atsakovės nenoras keisti sutarties sąlygas, o laikytinas atsakovo nesąžiningumu ir neketinimu vykdyti sutartis ateityje.
CK 6.217 str. 1 d. ir 4 d. nustato, kad suinteresuota šalis pareikšdama ieškinį gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi teismas konstatavo atsakovo nesąžiningumą bei netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, ieškovo prašymas nutraukti 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutartis yra tenkintinas.
Pagal CK 6.222 str. 1 d. kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį. CK 6.870 str. 2 d. nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos suteikimo faktą pagal 2009-04-22 paskolos sutartį ieškovas grindžia 2009-04-22 ir 2009-05-04 kasos pajamų orderio kvitais, kuriuose nurodytos įneštos 20000 Lt ir 10000 Lt sumos, o pagal 2009-05-12 paskolos sutartį – 2009-05-11 kasos pajamų orderių kvitu, kuriame nurodyta įnešta 20000 Lt suma. 2009-05-04 ir 2009-05-11 kasos pajamų orderiai pasirašyti ieškovo, vyriausios buhalterės J. S. ir kasininkės R. K., tuo tarpu 2009-04-22 kasos pajamų orderio kvitas pasirašytas tik ieškovo ir vyriausios buhalterės J. S.. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas taisykles, byloje esančius dokumentus ir liudytojų R. K. ir J. S. parodymus, konstatavo, kad ieškovas neperdavė atsakovei 20000 Lt pagal 2009-04-22 paskolos sutartį, todėl nutraukus 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutartis, iš atsakovės ieškovui priteistina faktiškai gauta 30000 Lt paskolos suma ir atitinkama 150,00 Lt palūkanų suma.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl 2009-04-22 ir 2009-05-12 paskolos sutarčių nutraukimo prieš terminą, 30000 Lt paskolos ir palūkanų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti paskolos sutartis prieš terminą, priteisti paskolą ir palūkanas. Apeliantas apeliacinį skundą grindžią šiais argumentais:
1.Paskolos sutartys sudarytos dvejiems metams, todėl apeliantas turėjo teisę nekeisti paskolos sutarčių sąlygų ir skolą grąžinti suėjus terminui. Teismas neteisingai vertino ieškovo apeliantui pateiktą skolų grąžinimo grafiką kaip pasiūlymą dėl paskolų sutarčių pakeitimo. Ieškovas ne siūlė, o reikalavo, kad apeliantas pasirašytų ieškovo pateiktą grafiką. Apeliantas neprivalėjo sutikti su ieškovo siūlomu pakeitimu.
2. Šalys buvo sudarę dvi paskolos sutartis. Ieškovas rašte „Dėl paskolos grąžinimo“ ir pridedame paskolų grąžinimo grafike nenurodė, dėl kokių konkrečiai sutarčių sąlygų jis reikalauja susitarti. Ieškovas nurodė, tik vienos paskolos grąžinimo terminą – 2011-04-25, kas atitinka 2009-04-22 sudarytos paskolos sutarties terminą. Keisti 2009-05-12 paskolos sutarties sąlygas ieškovas nereikalavo.
3. Atsakovo nesąžiningumas ir vengimas bendradarbiauti neįrodytas. Ieškovas yra atsakovo UAB „Giedmina“ akcininkas, dalyvavo valdyme ir nuolat bendravo su atsakovo direktore ir buhalterines paslaugas atsakovei teikiančia UAB “Teisės ir finansų sprendimai”, todėl galėjo žinoti atsakovo adresą, kur galima įteikti korespondenciją. Atsakovas elektroniniu paštu nusiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė pasikeitusį adresą korespondencijai. Ieškovas, išsiuntęs atsakovui grafiką žodžiu nesiūlė derėtis.
4. Apeliantas buvo pasirengęs sumokėti palūkanas, kai sueis paskolų grąžinimo terminas. Ieškovas nesikreipė į atsakovą su reikalavimu sumokėti palūkanas, netgi ieškovo pateiktame paskolų grąžinimo grafike neužsimenama apie palūkanų mokėjimą. Tai įrodo, kad palūkanų nemokėjimas nelaikytinas sutarčių pažeidimu.
5. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-29 plenarinėje sesijoje priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-P-346 išdėstytais išaiškinimais: vertinti atotrūkį tarp pažadėto sutarties įvykdymo ir neįvykdymo, ar nukentėjusioji šalis negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs ir jų tikrumas įrodytas.
6. Paskolos sutartys buvo sudarytos 24 mėnesiams, todėl šiam terminui dar nesuėjus ir atsakovui neatsiradus pareigos grąžinti paskolos sumą, ieškovas negalėjo žinoti, ar jo teisės bus iš esmės pažeistos. Tarp šalių susiklostė praktika, kad atsakovas nė karto nereikalavo mokėti palūkanų, nereikalavo ir paskolos grąžinimo pagal pateiktą paskolos grąžinimo grafiką. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad palūkanų nemokėjimo ieškovas nevertino kaip paskolų sutarčių pažeidimą.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pagal CK 6.872 str. 2 d., jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Teisėjų kolegija aiškindama CK 6.872 str. 2 d. įtvirtintą skolininko pareigą kas mėnesį mokėti palūkanas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, išaiškina, kad ši pareiga yra imperatyvi. Atsakovas, kaip skolininkas kas mėnesį nemokėdamas palūkanų, negali remtis atsikirtimu, kad dėl palūkanų mokėjimo periodiškumo sutartyse nebuvo susitarta. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. spalio 19 d. nereikalavo iš atsakovo kas mėnesį mokėti palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar naudotis CK 6.872 str. 2 d. jam suteikta įstatymine garantiją kas mėnesį reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas. Apelianto argumentai, kad ieškovas 2009-10-19 reikalavime dėl paskolos grąžinimo nereikalavo mokėti palūkanų ir nenurodė, kurią iš dviejų paskolų reikalauja grąžinti, nepagrįsti. Apelianto pareiga kas mėnesį mokėti palūkanas kilo iš įstatymo ir tarp šalių nebuvo susitarta dėl kitokios palūkanų mokėjimo tvarkos. Ieškovo pateiktame skolų grąžinimo grafike bendra grąžinamų įmokų suma yra 50008 Lt, kas iš esmės atitinka abiejų paskolos sutarčių sumą. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio paskoliniai santykiai yra specifiniai, nes ieškovas yra atsakovo akcininkas ir paskolas suteikė atsakovui už itin mažas palūkanas ir nereikalaudamas užtikrinimo priemonių, Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovui esminę reikšmę turėjo pasitikėjimas atsakovo vadovu bei atsakovo galimybe pastoviai mokėti palūkanas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Ieškovas pareiškimą teismui išduoti teismo dėl paskolos ir palūkanų priteisimo pateikė teismui 2009-11-16, tačiau atsakovas ir po to iki pat pirmos instancijos teismui 2011-03-10 priimant sprendimą kas mėnesį nemokėjo palūkanų ir nepripažino savo įstatyminės pareigos kas mėnesį mokėti palūkanas. Palūkanų nemokėjimui besitęsiant daugiau kaip metus ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė paskolos sutartis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Teismo 2011-05-11 nutartimi atidėtas 904,50 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės naudai iš atsakovo priteisiamas 904,50 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Giedmina“ 904,50 Lt žyminio mokesčio.