Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) darbininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 val. 35 min., laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tempdama savo mažametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, tyčia paimdama už kaklo ir įtempdama į butą savo mažametę dukrą A. S., taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. M., apklausta kaip įtariamoji, kalta neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 12 val. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš mokyklos grįžo jos dukra A. Prieš tai visą savaitę ji buvo pas savo tėvą ir močiutę. Grįžusi į namus dukra paprašė, kad duotų kitus batus, o ji pasakė, kad jų neturi ir skambintųsi močiutei, jog juos atvežtų. Buvo savo kambaryje, kai A. paskambino močiutei. Su močiute dukra kalbėjo prieškambaryje, po to išėjo į laiptinę. Girdėjo, kaip A. šaukė ant močiutės, kad atvežtų batus, nesvarbu kaip, greitai nors ir su taksi. Tą akimirką ji buvo viskuo nepatenkinta ir kėlė triukšmą. Išėjo į laiptinę jos raminti ir paprašė, kad eitų su močiute kalbėti į butą, nes jos triukšmą gali kaimynai išgirsti. Dukra visiškai jos neklausė, žodžiu ją vis ramino ir prašė, kad eitų į butą. Dukra laiptinėje pradėjo rankomis trankyti jai į pečius ir kojomis kelis kartus spyrė į kojas. Taip pat ją stumdė ir šaukė, kad eitų šalin. Tada A. abejomis rankomis ėmė už jos abiejų rankų žastų ir taip įtempė į butą ir uždarė buto duris. Kai tempė dukrą į butą, ji priešinosi. Uždariusi buto duris liko laiptinėje kalbėti su kaimyne D. apie vaiko netinkamą elgesį. Po pokalbio įėjo į butą ir dukra jai pasakė, kad paskambino močiutei ir dabar ši iškvies policiją. A. plaukų tikrai netempė, jos plaukai yra ilgi, neatsimena, ar tuo metu buvo palaidi ar surišti. Jokio smurto prieš savo dukrą nenaudojo ir fizinio skausmo jai nesukėlė. Su A. sutaria nelabai gerai, nes jaučia, kad močiutė jas kiršina, dėl to jos pykstasi (b. l. 69-70, 74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su drauge susitarė eiti į miestą pirkti drabužių. Draugė atėjo pas ją ir laukė laiptinėje. Mamos paklausė, ar turi kokius kitus batus, nes lijo. Mama pasakė, kad kitų batų nėra, gal batai yra palikti pas močiutę. Paskambino močiutei, kad atvežtų kitus batus, bet ji pasakė, kad neturi mašinos. Susitarė su močiute, kad atvažiuos su autobusu į (duomenys neskelbtini), o močiutės darbininkas atveš su traktoriumi jai kitus batus, o ji su tuo pačiu autobusu grįš atgal. Kai tarėsi su močiute buvo laiptinėje. Pakalbėjusi išjungė telefoną ir grįžo į butą. Mama paklausė, ar šią savaitę buvo bažnyčioje, pasakė, kad ne. Mama kaltino jos draugę, kad ji nelanko bažnyčios, išėjusi į laiptinę aprėkė draugę R. D. Ji irgi išėjo į laiptinę, mamą laikė už rankos, kad neitų į laiptinę. Mama rėkė ant jos ir ant draugės. Mama paėmė ją už plaukų ir įstūmė į butą, o pati stovėjo laiptinėje ir šaukė ant draugės. Prašė mamos palikti jas ramybėje. Bandė duris atidaryti, bet neišėjo, nes mama laikė. Mama sakė draugei „nebebūti su A.", o daugiau nebegirdėjo, nes verkė. Kai mama atleido duris, vėl išėjo į laiptinę. Paskui mama dar kartą, nepamena už plaukų ar už kaklo, įtempė į vidų. Paskambino močiutei, ši girdėjo kaip ji verkė, kai mama ją įtempė. Mamai nesakė, kad močiutė viską girdi per įjungtą telefoną. Močiutė iškvietė policiją. Kai mama grįžo į kambarį pasakė, kad močiutė iškvietė policiją. Kai mama darė duris ji atsimušė į sieną, bet neskaudėjo. Kai viskas vyko, dar buvo kaimynė D. iš antro aukšto. Kaimynė matė, kai ją tempė už plaukų ir matė kaip ji mamą stūmė. Kai mama tempė jai kažkiek skaudėjo. Jautėsi blogai, pyko ant mamos. Plaukai buvo surišti apačioje su gumute. Taip pat parodė, kad su mama nelabai sutaria. Mama dažnai ant jos rėkia. Šiuo metu gyvena su tėčiu, su juo ir norėtų gyventi (b. l. 31-32).

Liudytojas Ž. S. parodė, kad apie konfliktą, kuris įvyko tarp jo dukros A. ir buvusios sugyventinės, sužinojo būdamas darbe. Į namus grįžo tik savaitgalį. Apie įvykį žino tik tiek, ką jam pasakojo V. ir A. V. jam pasakė, kad A. garsiai kalbėjo laiptinėje telefonu, o ji tuo metu paėmusi A. už rankų norėjo ją įtempti į butą, kad kaimynai negirdėtų, dėl ko ir kilo konfliktas. A. jam pasakė, kad laiptinėje kalbėjo ir susipyko su mama. Jam paklausus, ar kas ją mušė, ji jam atsakė, kad jos niekas nemušė, tik V. papešė už plaukų. Kalbant su mama, ji jam nurodė, kad kalbant telefonu išgirdo A. šauksmą, dėl ko ir iškvietė policijos pareigūnus. Civilio ieškinio nereikš. Kiek jam žinoma, A. ir V. tarpusavio santykiai yra komplikuoti, nes jos tarpusavyje nesusikalba. Prieš kurį laiką vaikų teisių apsaugos specialistai siūlė joms abiem apsilankyti pas psichologą, kas galėtų jas suartinti. Kiek jam žinoma, jos ta suteikta galimybe nepasinaudojo. Šiuo metu A. gyvena su juo (b. l. 21-22).

Liudytoja A. L. parodė, kad yra A. S. močiutė. Jos sūnus su V. kartu negyvena jau kokius 6 ar 7 metus. Jos sūnus yra tolimųjų reisų vairuotojas ir su A. susitinka grįžęs į namus. Jos ir anūkės tarpusavio santykiai yra šilti, sutaria gerai. Gali pasakyti, kad A. pas ją jau buvo kelias dienas prieš įvykį. 2018 m. gegužės 11 d. ją parsivežė pas save, o pirmadienį nuvežę į mokyklą pasakė, kad grįžtų po pamokų pas mamą į namus. Po pamokų A. paskambino ir pasakė, kad neįeina į namus, nes mamos nėra. Tada jai pasakė, kad atvažiuotų pas ją. Antradienį ir trečiadienį vėl ją vežiojo į mokyklą ir ji grįždavo pas juos, nes žinojo, kad V. dirba ir tada tikrai vaikas neįeis į namus. 2018 m. gegužės 17 d., dienos metu, jai paskambino A. ir pasakė, kad yra bibliotekoje, nes vėl neįeina į namus. Apie 12 val. rado praleistą anūkės skambutį ir jai perskambino apie 12 val. 30 min. Anūkė jai pasakė, kad nori pasiimti batus, kadangi turi tik basutes ir joms bekalbant išgirdo, kaip anūkė sakė „eik šalin, atsitrauk". Girdėjo, kaip V. šiurkščiu balsu sakė „kad duosiu į morza" ir pasigirdo A. klyksmas iš dviejų kartų. Ji dar pasakė, kad kviečia pagalbą, bet A. jai nieko neatsakė ir ji padėjusi ragelį paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Išgirdusi tokį aršų ir šiurkštų V. balsą bei A. klyksmą ir žodžius, kad pasitrauktų, suprato, kad V. naudoja smurtą prieš A. Apie visa tai pranešė pareigūnams. Po to iš karto paskambino vėl A., ši atsiliepė ir ji girdėjo, kaip kažkokia moteris A. sakė, kad dėl A. triukšmo iškvietė policiją ir kad ši turi bėgti pasislėpti, nes ją išveš į vaikų namus. Vaikas tikrai buvo išsigandusi, nes vienu metu buvo išbėgusi pasislėpti, bet ji su anūke bendravo ir stengėsi palaikyti ryšį, kad žinotų, kur ši yra. A. ramino ir pasakė, kad policijos pareigūnai atvažiuoja jai padėti, o ne skriausti. Po to A. pasakė, kad atvyko vaikų teisių specialistai, tada jau nusiramino ir žinojo, kad vaikui padės. Vaikų teisių specialistai susisiekė su ja ir paprašė, kad atvyktų pas juos. Nuvykusi pamatė, kad jų kabinete yra A. ir ši jiems pasakojo, kaip viskas įvyko. Tuomet nugirdo, kad V. A. tempė už plaukų. Anūkės klausė, ar jai skaudėjo, ji nurodė, kad skaudėjo. Šiuo metu ji būna su A. ir ją prižiūri. Aiškių sužalojimų ant A. nepastebėjo ir dėl to į medikus nesikreipė. Kiek žino, A. su V. dažnai susipyksta ir jos ten yra įtampoje (b. l. 42-43).

Liudytoja D. D. parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 12 val., jai būnant savo gyvenamajame bute, išgirdo, kaip pradėjo garsiai cypti laiptinėje vaikai. Tai išgirdusi dar kiek palaukė ir išėjo į laiptinę bei palipusi į trečią aukštą pamatė kaimynės V. M. vaiką A., kuri garsiai cypė, šaukė ant mamos V. M., dėl batų, kurių jai reikia. Tada priėjo prie minėtos mergaitės bei paaiškino, kad ši nešauktų ir nepultų ant mamos, nes taip daryti negali, bet ši į ją nekreipė dėmesio ir įėjusi į butą užsidarė duris, taip neįleisdama į vidų savo mamos. Jai priėjus prie buto durų bei minėtai mergaitei pasakius, kad ši atidarytų duris ir įleistų mamą, ši atsidariusi duris paėmė savo mamai V. M. už rankų ir vėl pradėjo ant jos šaukti sakydama „staigiai eini į vidų“. Tada V. M. paėmė savo dukteriai prie galvos srities bei taip įvedė mergaitę į buto vidų (b. l. 39-40).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nepilnametė A. S. nurodė, jog susipyko su mama dėl batų ir mama V. M. paėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti, po to paėmė su ranka už sprando bei įtempė į buto vidų (b. l. 11-14).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio laiptinė adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-19).

Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. rašto nustatyta, jog Skyrius Telšių apskrities VPK informavo apie tai, kad nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), matėsi, kad tarp mamos ir dukros yra kilęs konfliktas, nepilnametė A. S. paaiškino, kad kilus nesutarimui tarp jos ir mamos, jos mama V. M. ją iš koridoriaus tempė už plaukų į kambarį, ant jos šaukė (b. l. 45-48).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. M., tempdama savo nepilnametei dukrai A. S. už plaukų bei suimdama už kaklo ir taip įtempdama dukrą į butą, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nors įtariamoji V. M. savo kaltę neigia, tvirtina, kad jokio smurto prieš savo dukrą nenaudojo, tačiau apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. atliko smurtinius veiksmus – panaudodama jėgą įtempė A. S. į butą. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios A. S., liudytojos D. D., pačios V. M. duotus parodymus, nekyla abejonių dėl to, kad V. M. savo veiksmais – tempimu už plaukų, suėmimu už kaklo ir tempimo į butą, sukėlė dukrai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris prieš nepilnametį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Subjektyvus V. M. savo veiksmų vertinimas, kaip nenusikalstamų, jos atsakomybės padarius nusikalstamą veiką nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų ir kaltinamosios parodymus yra tam tikrų neatitikimų: nukentėjusioji A. S. teigia, kad mama du kartus ją tempė į butą – pirmą kartą paėmė už plaukų ir įstūmė į butą, antrą kartą – tiksliai nepamena už plaukų ar už kaklo paėmusi mama ją tempė į butą. Liudytoja D. D. paliudijo, kad V. M. paėmė savo dukrai prie galvos srities bei taip įvedė į butą, o V. M. teigia paėmusi dukrai už jos abiejų rankų žastų ir įtempusi į butą, tačiau šie parodymai nėra esminiai ir nepaneigia, kad V. M. savo dukters A. S. atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ištekėjusi, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, kaip pirmą kartą teisiamai, paskyrus LR BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 75-77).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio baudą.

V. M. privalo sumokėti 2500 Eur baudą (galima mokėti ir dalimis) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę (elektroninis paštas: telsiu.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.