- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-509-274-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albertas Milinis (pirm.), Algimantas Smolskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Pranešėjas Albertas Milinis Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-274/10
2010 m. rugpjūčio 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alberto Milinio, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Evaldo Gražio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas bare (duomenys neskelbtini) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, bausmę subendrinus su 2009-12-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 2340 Lt bauda.
E. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. (dėl viešos tvarkos pažeidimo Kūlokų km.) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kiti tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti asmenys apeliacine tvarka nesiskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis ir K. R. bei E. P. , veikdami bendrai, pažeidė viešą tvarką, tai yra 2009 m spalio 3 d., apie 1 val.10 min., viešoje vietoje- bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., visi kaltinamieji, elgdamiesi ypatingai įžūliai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, E. P. pradėjus duonos gabaliukais mėtyti į šokantį P. A. ir taip provokuojant konfliktą, nukentėjusiajam P. A. dėl to pareiškus pastabą, E. P. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. A. į veidą, po ko šiam smūgį smogė kumščiu ir E. B. , o vėliau abu su K. R. mušė kumščiais bei spardė nukentėjusįjį į galvą, veidą bei kitas kūno vietas. Nukentėjusiajam P. A. dėl to padaryti kūno sužalojimai specialisto išvadoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. T. G. priėjus ginti mušamo P. A. , K. R. kartu su E. P. sudavė rankų kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam T. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendį, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (LR BK 41 str., 54 str., 59 str., 61 str. nuostatas) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kaltininko asmenybę, į tai, kad jis augo vaikų namuose, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad jis mokosi, yra pakankamai jauno amžiaus, padarė išvadas dėl savo elgesio ir elgesį vertina kritiškai, dėl ko yra mažesnis jo asmens pavojingumas. Nors bausmė paskirta sankcijos ribose, tačiau, nuteistojo nuomone, ji yra per griežta. Teismo paskirtosios bausmės dydis prieštarauja teisingumo principui. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kas teismui sukliudė priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistasis neginčija tos aplinkybės, kad bare kilo konfliktas, kurio metu jis gavo smūgį į veidą, dėl ko ir pats sudavė kumščiu į veidą. Nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien nuoširdžiu prisipažinimu ir objektyviu nusikaltimo padarymo aplinkybių nurodymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų smogė P. A. į veidą. Nuteistasis įsitikinęs, kad tokiu būdu jis geranoriškai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui ištirti bei išnagrinėti baudžiamąją bylą, todėl šią aplinkybę jis prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia, o paskirtąją bausmę sušvelninti. Tik būdamas laisvėje ir dirbdamas jis galės sumokėti teismo paskirtą baudą 2340 Lt.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo E. B. gynėjas prašė teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. B. , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.
Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad E. B. nusikalto ir teismo teisiamas jau ketvirtą kartą (2 t. b.l. 56-57). Be to, naują nusikalstamą veiką įvykdė prieš priimant nuosprendį ankstesnėje byloje bei neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinę nusikalstamą veiką (BK 27 str. - nusikaltimų recidyvas). Administracine tvarka baustas net septynis kartus, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą, tyčinį turto sunaikinimą. Turi dvi galiojančias nuobaudas. Tai lėmė, kad teismas pagrįstai kaltinamajam skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str.), ją atliekant pataisos namuose. Teismas nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis savo kaltę pripažino iš dalies. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis savo kaltę pripažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau toks skundo argumentas yra nepagrįstas ir štai dėl ko. Apeliantas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis prašo pripažinti jo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Iš nuosprendžio matosi, kad dėstant įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, teismas pripažino tik dalinį nuteistojo E. B. prisipažinimą kaltu.
Skunde paminėta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš šiame punkte numatytų alternatyvių pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje išaiškinta, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ dar buvo išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu, jeigu teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikalstamos veikos padarymą. Šiuo atveju E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus (t.2, b.l.83), savo kaltę teisme pripažino iš dalies, todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui ištirti bei išnagrinėti baudžiamąją bylą. Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kadangi E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, tai nelaikytina padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to, nenustatyta, kad E. B. nuoširdžiai gailėtųsi dėl to, kas įvyko. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Darytina išvada, kad teismas, skirdamas bausmę E. B. , nuosprendyje teisingai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas teisingai įvertino tai, jog nusikalstamą veiką (viešos tvarkos pažeidimas bare „Dobilas“) padarė bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad jau tris kartus E. B. už įvairius apysunkius nusikaltimus teismas buvo atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertinant jo labai jauną amžių ir manydamas, kad yra pagrindo kaltinamąjį dar taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės jokio teigiamo rezultato nedavė. E. B. ir toliau piktybiškai daro naujus nusikaltimus. Tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų nedaro. Dėl to, kad Marijampolės Jaunimo mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip praleidinėjantis pamokas, pažeidinėjantis vidaus tvarką ir drausmę, neklausantis mokytojų, konfliktus keliantis asmuo, dėl to, kad mokymosi įstaigoje ne kartą baustas drausmine tvarka, tačiau tai jokių teigiamų rezultatų nedavė, dėl to, kad nenustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus E. B. neigiamą asmenybę, individualizavus jo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, jos pobūdį, veikos padarymo tikslus bei motyvus, teismas padarė teisingą išvadą, jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Nesant atsakomybę lengvinančių bei esant vienai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, teismas teisingai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra ne mažesnis nei numatytosios maksimalios laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o jam lygus.
Skundo argumentas, jog teismo paskirtosios bausmės dydis prieštarauja teisingumo principui, atmetamas. E. B. teismo paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka BK 54 straipsnio nuostatas, nurodančias, į kokias aplinkybes privalo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Teismas atsižvelgė į visas įstatyme numatytas aplinkybes. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti bausmę, nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numatyto teisingumo principo įgyvendinimui šiuo atveju pagrindų nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtį (BK 41 straipsnis); teismas nenukrypo nuo šio BK straipsnio nuostatų.
Skunde nepagrįstai teigiama, kad E. B. kaltė grindžiama vien nuoširdžiu prisipažinimu ir objektyviu nusikaltimo padarymo aplinkybių nurodymu, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų smogė nukentėjusiajam P. A. į veidą. Tai, kad P. A. bare buvo sumuštas grupės asmenų, neginčijamai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nors nuteistasis teigia, kad tyčios jo veiksmuose nebuvo, tačiau jam inkriminuota padaryta nusikalstama veika teisingai, kadangi nustatyta, kad jis veikė bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Tai, kad bendrininkai mušė P. A. , patvirtino nukentėjusysis T. G. , liudytoja V. G. , be to, liudytoja V. G. atpažino E. B. pagal nuotrauką, kas užfiksuota asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole (t. 1, b. l. 28-33), ir kuo netikėti teismui pagrindo nėra. Todėl šiuo atveju E. B. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. pagrįstai.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. B. skyrė teisingą bausmę, kurios švelninti pagrindo nėra. Bausmė - tiek skirta už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė - nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumui, ir tik tokia bausmė būtina realizuojant bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. ir teisingą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo ir 2340 Lt baudos bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ir atitinka bausmių skyrimo pagrindus.
Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas, kadangi nepagrįstas, o apylinkės teismo nuosprendis nekelia abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, keisti jį apeliacinio skundo motyvais bei švelninti nuteistajam paskirtą bausmę teisinio pagrindo nėra. Jis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d., 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.