Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-911-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
1S-911-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64229-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-911-383/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64229-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį galutine, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi subendrinta, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2017 m. balandžio 3 d., bausmės pabaiga 2020 m. balandžio 1 d.

2. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 4 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis V. S. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24lapkričio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

4.1. Skunde nurodė, jog su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. S.. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis yra formalus atsakymas, bendro ir šabloniško pobūdžio formuluočių rinkinys. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo nurodyti motyvai dėl padarytų nusikaltimų, iš kurių vienas yra sunkus, yra ginčytini. Nors padarytas nusikaltimas ir yra sunkus, tačiau BVK 157 straipsnis nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio neišskiria į atskirą kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti nustatant privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, o V. S. padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant jam laisvės atėmimo bausmę.

4.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog V. S. yra nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme ir antrą kartą prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam nesuprantama probacijos įstatymo prasmė, jeigu jis netaikomas, nors ir atitinka visas sąlygas reikalingas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo teigimu, komisijos nutarimas yra pats objektyviausias, todėl, kad dalis lygtinio paleidimo komisijos narių, visą nuteistojo kalinimo laikotarpį betarpiškai bendravo su juo, stebėjo jo asmenybės gyvenimo pokyčius. Todėl esant šioms aplinkybėms V. S. manymu, labai svarbu atsižvelgti Komisijos nutarime padarytas išvadas, taip pat į nuteistojo elgesį ir norą grįžti į visuomenę, į socialinį ir dorą gyvenimą bei į tai, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

4.3. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje taip pat liko neįvertintos aplinkybės, jog V. S. pataisos namuose mokėsi, sudarė santuoką su S. S., kas dar labiau įtvirtina jo socialinius ryšius, dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra padaręs tinkamas išvadas, savo klaidas suprato ir iš jų pasimokė, savo doru elgesiu, stropiu mokymusi, dalyvavimu įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei visišku kaltės pripažinimu dėl padarytų nusikaltimų, taip pat nuoširdžiu gailėjimusi, įrodė, jog taikyti jam lygtinį paleidimą yra tikslinga, nes bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

5. Nuteistojo V. S. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis V. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. dirbo dušo-skalbyklos tvarkinio pareigose, nuo 2017 m. spalio 16 d. bausmę atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programoje, kuriame nuteistieji dėl jiems taikomų dinaminės priežiūros priemonių įsidarbinti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ neturi galimybės, pataisos įstaigoje nesimoko, turi teismo priteistą civilinį ieškinį, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje penkis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat ir du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi (galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. kovo 23 d.), tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame nuteistojo skunde, patvirtina, kad nuteistasis V. S. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

10. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis V. S. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra rizika yra žema – 31 balas iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 10 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 21 balas, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (45 balų) pakito 14 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nors nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir teigiama nuostata į darbą išliko, palaiko socialinius ryšius, šiuo metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo V. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos (nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, teigia, kad nukentėjusieji jį užpuolė, buvusi gynyba, nusikaltimo metu buvo neblaivus, tačiau alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui neigia, taip pat neigia problemą dėl svaigalų vartojimo, problemų savyje neįžvelgia, tačiau jam 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo paskirta drausminė nuobauda už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose), mąstymas ir elgesys (neapgalvodavo visų savo veiksmų pasekmių). Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į V. S. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (atlieka bausmę už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą), ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai yra dar pakankamai didelis – 1 metai 6 mėnesiai ir 4 dienos, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo V. S. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo V. S. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo V. S. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas