- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-02-19
- Bylos Nr.
- N-502-326-07
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo An. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarimo An. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistas 2006-03-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą An. P. , kuriame nurodė, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2005-11-03 iki 2005-12-14 UAB „A.“ dirbo pilietė L. G. ir A. P. . Jie iš anksto sutarę (2005-11-03 sutartis raštu) su bendrovės generaliniu direktoriumi An. P. dėl darbo vietos, darbų atlikimo terminų, darbų įkainių, atliko tinkavimo darbus UAB „A.“ objekte Žalgirio g. 131, Vilniuje. Už atliktą darbą iš An. P. L. G. gavo 1000 Lt, o A. P. – 4300 Lt grynais pinigais. UAB „A.“ su L. G. ir A. P. nebuvo sudariusi darbo sutarčių, neinformavusi VSDFV apie šių žmonių įdarbinimą, išmokėjo darbo užmokestį, jo neapskaitė ir įstatymo nustatyta tvarka nuo išmokėtų sumų nesumokėjo mokesčių. An. P. nevykdė Darbo kodekso 93, 98 straipsnių reikalavimų, taip pat rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „A.“ gen. direktorius An. P. atsisakė dalyvauti protokolo surašyme, protokolo neperskaitė, jo nepasirašė ir nepaėmė antro protokolo egzemplioriaus, tuo trukdė mokesčių inspekcijos specialistams įgyvendinti teises, numatytas Mokesčių administravimo įstatymu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais An. P. padarė pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir 172³ straipsnyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. spalio 10 d. nutarimu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį An. P. skyrė po 3000 Lt dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir iš viso paskyrė jam 6000 Lt dydžio baudą, o dalyje dėl ATPK 172³ straipsnio administracinę bylą An. P. atžvilgiu nutraukė.
Teismas konstatavo, kad An. P. , būdamas UAB „A.“ direktoriumi, susitarė su L. G. ir A. P. dėl patalpų remonto darbų, kuriuos pastarieji atliko nuo 2005-11-03 iki 2005-12-14 objekte, esančiame Žalgirio g. 131, Vilniuje, tačiau darbo sutarčių su L. G. ir A. P. nesudarė, t. y. leido dirbti jiems nelegaliai (Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis), tokiais veiksmais An. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
An. P. paaiškinime (b. l. 32) neneigė, kad UAB „A.“ buvo sudariusi susitarimą su A. P. bei L. G. dėl remonto darbų atlikimo, tačiau nurodė, kad darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, nes tarp įmonės ir minėtų asmenų buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta rangos sutartis. Kadangi darbų kaina buvo nedidelė, rangos sutartis nebuvo įforminta raštu. Su A. P. buvo vestos derybos dėl remonto darbų atlikimo ne kaip su samdomu darbuotoju, bet kaip su individualios įmonės vadovu, o L. G. buvo A. P. individualios įmonės darbuotoja. Kolektyvinis susitarimas dėl darbų atlikimo buvo sudarytas prašant A. P. kaip dokumentas, garantuojantis atsiskaitymą už kokybiškai atliktus darbus, tačiau toks atsiskaitymas savo esme nebuvo darbo užmokestis.
Liudytoja L. G. paaiškino, kad 2005 spalio mėn. pabaigoje A. P. pasiūlė jai atlikti tinkavimo ir dažymo darbus UAB „A.“ priklausančiose patalpose, esančiose Žalgirio g. 131, Vilniuje. 2005-11-02 ji nunešė į UAB „A.“ savo soc. draudimo knygelę ir perdavė ją bendrovės vadybininkei. Buvo sutarta, kad už tinkavimo ir dažymo darbus bus mokama po 15 litų už kvadratinį metrą. Ji buvo įsitikinusi, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, tačiau kitą dieną, t. y. 2005-11-03, vadybininkė į darbo vietą atnešė jos soc. draudimo knygelę ir pranešė, kad ji yra priimta į darbą, bet darbo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Vėliau suprato, kad darbo sutartis išvis nebuvo sudaryta. Darbus atliko nuo 2005-11-03 iki 2005-12-14 patalpose, esančiose Žalgirio g. 131, Vilniuje. Už atliktus darbus jai buvo sumokėta 1000 Lt, už kuriuos ji pasirašė išlaidų orderyje.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad jis ir L. G. buvo padavę skelbimą į laikraštį, siūlydami tinkavimo bei dažymo darbus. 2005 m. spalio mėn. pabaigoje pagal minėtą skelbimą jam paskambino UAB „A.“ vadybininkė ir pasiūlė atlikti minėtus darbus. 2005-11-02 jie su UAB „A.“ gen. direktoriumi aptarė darbų sąlygas, o bendrovės vadybininkei jis, A. P. , perdavė savo ir L. G. soc. draudimo knygeles bei prašymus priimti į darbą. 2005-11-03 jis iš vienos pusės ir UAB „A.“ bendrovės gen. direktorius An. P. iš kitos pusės sudarė susitarimą dėl darbo sąlygų ir įkainių, o bendrovės vadybininkė grąžino jiems soc. draudimo knygeles ir pranešė, kad jie yra priimti į darbą. Darbus pradėjo vykdyti tą pačią dieną, t. y. 2005-11-03, patalpose, esančiose Žalgirio g. 131, Vilniuje. Buvo įsitikinęs, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis ir išduotas darbo pažymėjimas, tačiau vėliau suprato, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Iki darbų pabaigos jam avansu buvo sumokėti 4300 Lt, o dažytojai L. G. – 1000 Lt, tačiau 2005-12-14 jam surašius darbų atlikimo aktą, iš UAB „A.“ pusės šio akto niekas nenorėjo pasirašyti, su bendrovės generaliniu direktoriumi An. P. susisiekti nepavyko, todėl bendrovė liko nepilnai atsiskaičiusi su jais už atliktus darbus.
Liudytoja I. V. parodė, kad 2005 metais dirbo įmonėje „A.“ personalo skyriaus vadybininke ir ieškojo asmenų, galinčių atlikti remonto darbus. Pas ją atvykęs A. P. paaiškino, kad turi individualią įmonę, todėl darbo sutartys su juo bei kitais darbuotojais nebuvo pasirašytos, kokią reikšmę turi kolektyvinis susitarimas (b. l. 41) paaiškinti negali.
Liudytoja G. U. parodė, kad dirbo įmonėje „A.“ vadybininke ir aprūpindavo darbininkus statybinėmis medžiagomis. Medžiagas pirkdavo už įmonės „A.“ pinigus. Kokie santykiai buvo tarp darbininkų ir UAB „A.“, ji nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad kritiškai vertina An. P. ir liudytojos I. V. paaiškinimus, nes juos paneigia liudytojų L. G. ir A. P. parodymai bei kiti byloje surinkti duomenys. Nors An. P. nurodė, kad su A. P. sudarė rangos sutartį kaip su individualios įmonės savininku, o L. G. buvo šios individualios įmonės darbuotoja, tačiau iš byloje esančių išrašų iš VSDFV kompiuterinės duomenų bazės matyti, kad įsidarbinimo metu A. P. nevykdė jokios individualios veiklos, o L. G. taip pat niekur nedirbo. Nei An. P. , nei liudytojos I. V. ir G. U. neparodė, kad reikalavo iš A. P. kažkokių dokumentų, kurių pagrindu jie galėtų sudaryti rangos sutartį. Patys A. P. ir L. G. nurodė ketinę įsidarbinti UAB „A.“ kaip samdomi darbuotojai, A. P. be kitko nurodė, kad ketino dirbti kaip samdomas darbuotojas, nes iki pensijos jam trūko tik 1,5 mėnesio darbo stažo, todėl bendrovės pasiūlymas jam tiko. A. P. ir An. P. pasirašytas kolektyvinis susitarimas (b. l. 41), teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad tarp UAB „A.“ ir A. P. buvo susiklostę darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai, nes šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad šis susitarimas yra priedas prie darbo sutarties. An. P. pats pasirašė po šiuo susitarimu.
Teismas tvirtinimą apie rangos sutarties sudarymą įvertino kritiškai, nes tokia sutartis niekaip nebuvo įforminta ir nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tiek A. P. , tiek L. G. aiškiai išreiškė ketinimą įsidarbinti UAB „A.“ kaip samdomi darbuotojai, todėl priimant į darbą su jais turėjo būti sudarytos darbo sutartys. Nesudarius su A. P. ir L. G. darbo sutarčių, jiems buvo leista dirbti nelegaliai (Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis) ir tokiais veiksmais padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, už kurį turi atsakyti bendrovės generalinis direktorius An. P. .
Administracinio teisės pažeidimo protokolas An. P. surašytas ir pagal ATPK 172³ straipsnį už tai, kad jis nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, nes nedalyvavo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyme, protokolo neperskaitė ir nepasirašė. Tačiau teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog An. P. būtų gavęs nurodymą atvykti į VMI protokolo surašymui būtent 2006-03-16 (tą dieną buvo surašytas protokolas), todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą An. P. atžvilgiu nutraukė.
III.
An. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodo, kad UAB „A.“ 2005 m. birželio 23 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, šiose patalpose reikėjo padaryti remontą, todėl bendrovė padavė skelbimą dėl darbų atlikimo, į kurį atsiliepė A. P. , pasiūlęs savo individualios įmonės paslaugas. Jis su savo darbininkais dirbo pagal rangos sutartį, medžiagas pirko UAB „A.“ vardu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos I. V. ir G. U. . Už atliktus darbus A. P. per kelis kartus sumokėta grynaisiais 8860 Lt, tačiau jis bendrovei nėra pateikęs reikalingų kasos dokumentų, atliktų darbų akto, sąskaitos-faktūros. Teismas kritiškai įvertino I. V. parodymus vien tuo pagrindu, kad jie prieštarauja liudytojų A. P. ir L. G. parodymams. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad pastarųjų liudytojų parodymai paneigiami aplinkybėmis, jog nei vienas iš jų nepateikė pareiškimo apie priėmimą į darbą, nepateikė jokių darbo knygelių. Be to, šie liudytojai į Valstybinę mokesčių inspekciją kreipėsi tik dėl to, kad jiems nebuvo išmokėta sutarta pinigų suma. Tarp UAB „A.“ ir A. P. buvo pasirašytas kolektyvinis susitarimas, kurio tikslas buvo raštu sutarti darbų kainą, o ne užmokesčio dydį per mėnesį. Susitarime likusi standartinė frazė „priedas prie darbo sutarties“ negali būti įrodymu, kad įmonė žadėjo ar norėjo priimti minėtus asmenis į darbą. A. P. siūlė tinkavimo ir dažymo darbų paslaugas, o ne ieškojo tinkuotojo ar dažytojo darbo. Jis pats jokių darbų neatliko, o vadovavo darbams. Bendrovei buvo visiškai neparanku priimti pagal darbo sutartį kelis darbuotojus 1,5 mėnesio laikotarpiui, todėl buvo ieškoma rangovų, o ne darbuotojų. Apelianto manymu, teismas vienpusiškai įvertino liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Institucija nurodo, kad L. G. ir A. P. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos atitinka bylos medžiaga. Byloje esantis kolektyvinis susitarimas paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis su A. P. tarėsi kaip su individualios įmonės savininku, nes kolektyviniame susitarime nurodyti šeši fiziniai asmenys. Apeliacinio skundo argumentą, kad A. P. pirko medžiagas, paneigia liudytojos G. U. teiginys, kad ji aprūpindavo darbininkus statybinėmis medžiagomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apylinkės teismo nutarimu apeliantas nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. nelegalų darbą. Pagal pareikštą kaltinimą ir teismo nutarime konstatuojamas aplinkybes, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliantas, būdamas UAB „A.“ generaliniu direktoriumi, susitarė su L. G. ir A. P. dėl patalpų remonto (tinkavimo, dažymo) darbų, kuriuos pastarieji atliko nuo 2005-11-03 iki 2005-12-14 objekte, esančiame Žalgirio g. 131, Vilniuje, tačiau darbo sutarčių su L. G. ir A. P. nesudarė, t. y. leido dirbti jiems nelegaliai (Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį yra trunkamasis pažeidimas. Pagal apeliantui pareikštą kaltinimą, pažeidimas truko nuo 2005-11-03 iki 2005-12-14.
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui (Administracinių teismų praktika 4, P. 62). Kadangi nagrinėjamu atveju paaiškėjo jau nebedaromas, o padarytas trunkamasis teisės pažeidimas, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo 2005-12-14, t. y. nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.
Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą galėjo būti skiriama vėliausiai 2006-06-14 arba iki šios dienos ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais ir tvarka turėjo būti priimtas nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutarimą pratęsti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą priėmė tik 2006-08-08. Pasibaigusio nuobaudos skyrimo termino pratęsimas pagal ATPK yra negalimas.
Darytina išvada, kad ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių terminas skirti administracinei nuobaudai pasibaigė 2006-06-14. ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nagrinėjant bylą ir priimant teismo nutarimą buvo pasibaigę, o tai reiškia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė esant aplinkybei, darančiai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria apeliantas nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, naikintina, administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu. Likusios teismo nutarimo dalies, kuria bylos teisena dėl ATPK 172³ straipsnyje numatyto pažeidimo, nutraukta, pagrindo naikinti nėra, ši dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
An. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarimo dalį, kuria An. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos An. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, teiseną nutraukti.
Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.