Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys V. D. ir L. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060000375, 2006-06-01 įregistruotą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant V. D. ir L. D. iki 2009-06-30 suteiktos kredito grąžinimą, AB DnB NORD bankui buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-4, 27, 59-62).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-24 nutartimi (b.l. 48-49) minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-10-12 nutartimi (b.l. 63-64) pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą patenkino ir nutarė išieškoti skolą – 557 808,15 EUR, 40 487,36 EUR nesumokėtų palūkanų, 2198,36 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso - 600 4932,87 EUR, taip pat 133 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metines palūkanas nuo skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, t.y. žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip buvo nurodyta, CPK 558 str. 2 d. įtvirtinta nuostata reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriui pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti vykdomąjį dokumentą (CPK 558 str. 2 d., 587 str. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog ir po Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-24 nutarties, kuria buvo areštuotas apeliantų įkeistas turtas, o jie įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skola, palūkanos ir delspinigiai bei žyminio mokesčio išlaidos nebus gražinti, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Tokiu būdu apeliantams buvo suteiktas papildomas įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas skoloms bankui padengti (CPK 558 str.). Minėta teismo nutartis 2010-08-30 apeliantams buvo įteikta (b.l. 56). Tačiau ir po teismo įspėjimo įteikimo dienos skolininkas nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė – skolos, palūkanų ir delspinigių kreditoriui negrąžino. Todėl kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-10-12 nutartimi konstatavusi, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2006-01-05 kredito linijos sutartis Nr. 22-06IV su jos sąlygų pakeitimais nėra įvykdyta, pagrįstai CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo skolininkams priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą.

Skundo argumentai, susiję su pranešimo apie sutarties vienašalį nutraukimą (b.l. 39) įteikimo apeliantams aplinkybes teisiškai nėra reikšmingi, kadangi kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įkeisto turto arešto 2010-08-09 (b.l. 31), t.y. jau pasibaigus prievolės grąžinimo terminui, dvišaliu susitarimu pratęstam iki 2009-06-30 (b.l. 38, 61-62). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai hipotekos procedūros vykdymo teisėtumo iš esmės ir neginčija, tačiau nesutinka su pareiškėjo teismui nurodytu palūkanų dydžiu bei jų skaičiavimo tvarka. Kaip jau minėta, argumentai, kuriais ginčijama hipoteka užtikrintos kredito linijos sutarties pagrindu išieškomų sumų dydžiai, nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas hipotekos teisėjui nenustato pareigos patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus priskaičiuotų palūkanų dydžio, skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jos skaičiuojami, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, inicijuodamas civilinį ginčą pagal ieškinio teisenos taisykles, tokiame ginče bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2007-05-08 nutartis c. b Nr. 3K-3-201/2007).

Teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 11,50 Lt (b.l. 107) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų V. D. ir L. D. po 5 (penkis) litus 75 centus iš kiekvieno dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.