Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, šeimyninė vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. 2014-05-08 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigoje ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalaujančiais žmonėmis;

2. 2014-06-10 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė areštas 45 paroms, arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. 2014-10-17 Švenčionių r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK straipsnio 9 dalimi pagal 2014-06- 10 Švenčionių r. apylinkė teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-05-08 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto. 2015-03-09 Švenčionių r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi pagal 2014-05-08 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-10 Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams.

3. 2021-09-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bauda (58 MGL) 2 900 Eur, sumokant iki 2023-10-12. Baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 m. vairuoti visų ryšių transporto priemones, bei turto – automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

4. 2022-01-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn., uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiaga, bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

5. 2022-06-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtas terminuotas 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal 2022-06-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2022-01-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat paskirti įpareigojimą visu laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje išteisintas. 2022-10-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-15 nuosprendžio dalis, kuria išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pagal BK 138 straipsnio 1dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-15 nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams ir atidėtas paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-15 nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus. 2022-10-28 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą.

6. 2022-07-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtas areštas 90 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė – areštas 60 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su 2022-01-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 78 parų arešto bausmė. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo arešto bausmės dienos išklausant visą šių programų kursą, arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad ne viską pamena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat parodė, kad dirba dvejose darbovietėse, turi du mažamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo, alkoholio po atliktos arešto bausmės nebevartoja. Su civiliniais ieškiniais sutinka, galėtų mokėti dalimis, nes turi finansinių įsipareigojimų bankui.

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje padarymo S. K. parodė, kad 2022-06-24 vakare, dienos tiksliai neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pėsčias. Minėto kaimo miškelyje iš anksčiau buvo pastatęs jam priklausantį automobilį „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tam kad karts nuo karto pabėgti nuo realybės ir ten, automobilyje vartoti alkoholį. Kiek tuo metu turėjo alkoholio su savimi, neprisimena, mano kad gėrė brendį, išgėrė tikrai daug, tačiau kiek tiksliai neprisimena. Buvo vienas. Raktelius nuo automobilio turėjo su savimi. Kodėl nusprendė važiuoti, atsakyti negali, neprisimena. Teisė vairuoti jam atimta, kiek prisimena prieš 2 metus, dėl to kad vairavo neblaivus. Kada buvo tikrintas jam neblaivumas neprisimena dėl suvartoto alkoholio kiekio. Nori patikslinti, kad žinojo, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pasekmės ir sąlygos jam aiškios, kiek prisimena, kad jam telefonu skambino probacijos darbuotoja ir išaiškino visas pasekmės jeigu nesilaikys apribojimo vairuoti neblaiviam. Jam šios sąlygos ir pasekmės suprantamos, jas žinojo ir suprato, pripažįsta, jog jų nesilaikė, negali atsakyti tiksliai, kodėl vairavo neblaivus, nors žinojo, jog to daryti negali. 2022-06-25 nakties metu, laiko tiksliai jau neprisimena, tačiau tai buvo gal apie 01:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas sustabdytas už vairo, priėjus pareigūnui ir pareikalavus pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, išlipo iš jam priklausančio automobilio ir nieko nesakydamas pradėjo bėgti. Kodėl bėgo, nežino, neatsimena, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pasielgė neapgalvotai, nes tuo metu taip užsimanė padaryti, todėl ir bėgo. Kiek sudavė smūgių pareigūnui ir į kokią vietą neprisimena, tai buvo kažkoks košmaras. Apskritai, tai kad sudavė pareigūnui neprisimena, bet kai būna neblaivus, būna agresyvus ir neatmeta galimybės, kad galėjo neapgalvojęs suduoti pareigūnui smūgį. Kurios rankos kumščiu sudavė, taip pat neprisimena. Pamena, kad bėgo mišku ir staiga į jį buvo iššautas tazeris, adatėlės pataikė į pilvo sritį. Kodėl prieš jį buvo panaudotas tazeris, nežino, gal dėl to, kad bėgo ar buvo agresyvus, galimai neklausė pareigūno nurodymų. Tiksliai tikrai negali atsakyti. Ar priešinosi pareigūnams sulaikomas, neprisimena, buvo ant tiek girtas, kad tiksliai atsakyti negali. Mano, kad tikrai negalėjo priešintis. Nežino ar pareigūnas galėjo dar kažkaip susižaloti sulaikant jį. Važiuodamas iš kur, į kur automobilyje „AUDI“ turėjo 4 pakelius cigarečių ,,NZ“ su baltarusiškomis banderolėmis, 3 iš jų nauji, 1 atidarytas, nežino. Šios cigaretės jo. Įsigijo Naujosios Vilnies turguje, ten nusipirko pas vieną moteriškę, kurios nepažįsta. Pas ją pirko 2-3 kartus po 10 pakelių (1 bloką). Pats Baltarusijoje niekada nebuvo. Cigaretes pirko savo naudojimui. Dėl visų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti civilinių ieškinių, kadangi neturi tiek pajamų (t. 2, b. l. 103-104).

Papildomai apklaustas S. K. parodė, kad nori patikslinti, kad 2022-06-24 tuo metu kai gėrė alkoholį automobilyje, miške, po kurio laiko, nakties metu, nusprendė važiuoti. Jam bevažiuojant miško keliuku, pamena, kad pavažiavo apie 100 m. ir privažiavo prie kito automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pasieniečių automobilis. Tikslo kažkur nuvažiuoti tuo metu neturėjo, tiesiog važiavo keliuku. Taip pat nori papildyti, kad su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis ir pasekmėmis buvo supažindintas 2021-10-29 telefonu probacijos tarnybos darbuotojos ir pažadėjo jų laikytis. Taip pat nori patikslinti, kad sulaikymo metu galimai vyko grumtynės, neprisimena tiksliai kokiu būdu jį sulaikė, taip pat nepamena ar buvo pareigūnas nugriuvęs. Buvo ant tiek neblaivus, kad nevaldė savo veiksmų ir net dalies įvykių neprisimena. Daugiau papildymų neturi (t. 2, b. l. 105-106).

Įteiktus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje padarymo S. K. parodė, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažįsta visiškai. Su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam aiški su juo visiškai sutinka. Nori papildyti, kad iš probacijos raštą, kuriame buvo nurodytos pasekmės, neprisimena ar gavo, šį raštą galimai gavo, tačiau tiksliai neprisimena. Tačiau apie tai, kad teisė vairuoti jam atimta 3 metams žinojo, kadangi jam buvo paaiškinta policijoje bei papildomai probacijos specialistės, telefoninio pokalbio metu. Kaip ir minėjo, neprisimena ar buvo gavęs raštą iš probacijos, tad ir negali atsakyti kodėl negrąžino jo pasirašyto tarnybai (t. 2, b. l. 113-115).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam ir gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, atliko byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą bei paskelbė byloje esančius dokumentus.

Nukentėjusysis V. E. Kriščiūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Valstybės Sienos apsaugos tarnyboje, Vilniaus Pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. 2022-06-24 apie 19,30 val. pradėjo vykdyti tarnybą- mobiliame patrulyje šaukiniu – „Kena 35“. Tarnybą vykdė su pasieniečių mokyklos kursante Aneta Judicka. Apie 00.10 val. stovėjo ties (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų kelyje Vilnius-Polockas, bei pastebėjo, kaip link jų tarnybinio automobilio Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galo, nuo miško pusės atvažiuoja automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus pastebėjo, jog yra apgadintas vairuotojo pusės automobilio bamperio kampas, tai sukėlė jam įtarimą, todėl nuėjo link Audi markės automobilio. Priėjęs prie jį vairavusio vairuotojo, per atidarytą vairuotojo pusės langą paprašė vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Vairuotojas pasakė, jog jokių dokumentų neturi. Stovėdamas prie vairuotojo pusės atidaryto durelių lango, pastebėjo tuščius alkoholio butelius numestus ant kilimėlio po priekine keleivio sėdyne. Kol bendravo su vairuotoju, pajautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas ėmė jam pasakoti, jog kažką pažįsta iš Lavoriškių Pasienio užkardos darbuotojų, aiškino, jog čia savi žmonės ir viskas yra gerai, tuo pačiu prašydamas, kad jį paleistų. Taip pat bandė kažkam prisiskambinti mobilaus ryšio telefonu. Jis dar kartą pareikalavo pateiktį asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau vairuotojas staiga ėmė bėgti keliuku gilyn į mišką. Jis jį pavijo miške, bei užstojo jam kelią bėgti toliau į mišką. Tačiau vairuotojas staiga nieko nesakęs, jam smogė vieną kartą rankos kumščiu, kurios rankos dabar pasakyti negali, nes buvo tamsu į veido dešinės pusės skruostikaulį, ko pasėkoje pajautė fizinį skausmą bei porai sekundžių prarado nuovoką. Atsigavęs, skubiai išsikvietė pastiprinimą iš užkardos. Tuo metu vairuotojas nuo kelio nubėgo į mišką. Jis įsijungė žibintuvėlį, jį miške prisivijo bei liepė sustoti ir nesiartinti prie jo, tačiau vairuotojas atsisuko ir agresyviai elgdamasis ėmė bėgti link jo. Dar spėjo šūktelėti, jog jei jis nesustos, panaudos specialiąsias priemones, tačiau jis nenustojo bėgti artyn link jo, todėl jis gindamasis panaudojo elektros impulsinį prietaisą Taser xp 26-iššovė Taser užtaisą, tai nesukėlė vairuotojui jokio poveikio. Tačiau vairuotojas apsisuko bei bandė vėl pabėgti, tačiau už kokių penkių metrų jis jį pavijo, parvertė ant žemės, panaudojęs fizinę prievartą uždėjo spec. priemones- antrankius. Tuo metu prie jo privažiavo mobilus patrulis šaukiniu- „KENA 31“, bei pristatė sulaikytą asmenį į Lavoriškių pasienio užkardą, o pats liko laukti policijos prie Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pasienio užkardoje paaiškėjo, jog sulaikytas asmuo, tai S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Jam padaryta fizinė žala, pageidauja teikti civilinį ieškinį tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-140).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. E. Kriščiūnas parodė, kad tyrimo metu yra davęs išsamius parodymus ankstesnės apklauso metu, dar pageidauja papildyti, kad 2022-06-25 d. įvykio metu sulaikant asmenį, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus t. y. S. K., tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu, kuria ranka tiksliai nežino, kadangi buvo tamsu, į dešinės pusės žandą, po ko pajuto stiprų fizinį skausmą, po kurio trumpam prarado nuovoką. Asmeniui pradėjus bėgti nuo jo, pranešė per radijo stotelę apie įvykį ir pranešė kad reikia pastiprinimo. Miške asmuo nekreipė dėmesio ir nereagavo į jo teisėtus nurodymus ir reikalavimus, bei sulaikymo metu muistėsi, norėjo išvengti sulaikymo, ko pasėkoje jo sulaikymo metu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Kokiu būdu nusibrozdino dešinę koją tiksliai atsakyti negali, tačiau sužalojimą patyrė minėto asmens sulaikymo metu. Sužalojimą ant kojos vertina mažos reikšmės, tačiau dėl jo vistiek turi pretenzijų, kadangi skausmas jam buvo sukeltas. Tačiau minėtas sužalojimas nebuvo tyčinis iš S. K. pusės, kiek prisimena tai nebuvo nei spyręs, nei trenkęs, ar kaip kitaip sužalojęs koją. Numano, kad susižalojo užsikabinęs už šakos arba griaunant minėtą vyrą ant žemės, tiksliai atsakyti negali. Tuo metu ,,Body“ kameros tarnyboje neturėjo, kadangi jiems nebuvo išduotos. Tarnybinėje transporto priemonėje yra įrengtos vaizdo kameros, tačiau jos filmuoja tik į priekį ir automobilio saloną, o įvykis vyko tarnybinio automobilio gale, tad vaizdo įrašų nėra. Nori pareikšti civilinį ieškinį 2000 eurų už patirtą neturtinę žalą. Iš darbdavio jokios išmokos negavo, tik iš Sodros už nedarbingumą (t. 1, b. l. 151-152).

Liudytoja Aneta Judicka ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardoje būdama pasieniečių mokyklos kursante (šiuo metu yra jaunesnioji specialistė) vykdė funkcijas su jaunesniuoju specialistu V. E. Kriščiūnu mobiliame patrulyje šaukiniu – „Kena 35“ „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeri (duomenys neskelbtini) 2022-06-25 apie 00.10 val. stovėjo ties (duomenys neskelbtini) kaimo prieigų kelyje Vilnius-Polockas, pastebėjo, kaip link jų tarnybinio automobilio galo, nuo miško pusės atvažiuoja automobilis „Audi A6“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo už jų tarnybinio automobilio. V. E. Kriščiūnas nuėjo prie automobilio patikrinti vairuotojo. Priėjęs prie vairuotojo, per atidarytą vairuotojo pusės langą paprašė vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, vairuotojas pasakė, jog jokių dokumentų neturi. Ji tuo metu įsėdo į tarnybinį automobilį, kadangi kiek girdėjo pokalbis tarp kolegos ir vairuotojo buvo ramus. Tik jai įsėdus į automobilį per radijo stotelę išgirdo, kad V. E. Kriščiūnas kviečia pastiprinimą. Momento, kai iš automobilio pasišalino vairuotojas, nematė, tik pastebėjo, kad jis nubėgo į mišką, o V. E. Kriščiūnas nubėgo iš paskos. Ji liko prie automobilių. Po kurio laiko, tiksliai atsakyti negali, išgirdo elektros šoko prietaiso „Taser“ šūvį. Momento, kai buvo sulaikomas automobilio vairuotojas, nematė. Kai V. E. Kriščiūnas grįžo prie tarnybinio automobilio, pastebėjo, kad dešinė jo veido pusė, žandas paraudęs ir pradeda tinti. Jis paaiškino, kad besikalbant su vairuotoju, jis išlipo iš automobilio ir kadangi neturėjo dokumentų, V. E. Kriščiūnui kilo įtarimas, kad vairuotojas gali pasišalinti, užstojo jam kelią, tam kad pastarasis nepabėgtų, po ko būnant šalia Audi automobilio sudavė rankos kumščiu vieną smūgį ir nubėgo link miško. Šio momento ji nematė, tik žino iš V. E. Kriščiūno pasakojimo. Taip pat pasakojo, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai S. K., jį sulaikant pastarasis priešinosi, todėl V. E. Kriščiūnas apsibrozdino dešinės kojos blauzdą į krūmus. Sulaikius S. K. jis kitu ekipažu buvo pristatytas į užkardą ir laikinai sulaikytas, o jie su kolega laukė policijos ekipažo. Vairuotojas buvo vienas. Tarnybinėje transporto priemonėje turi įmontuotą vaizdo fiksavimo priemonę tik priekyje, automobilio galas nefilmuojamas (t. 1, b. l. 159-162).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pateikti 4 Body kamerų vaizdo įrašai. 1. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0625_014542_017, kurio trukmė 01:26 min.. Vaizdo įrašo pradžia 01:45 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pasienio pareigūnas policijos pareigūnei aiškina, jog jiems vykdant PKP kelio posto kontrolę ir iš miško pasirodęs iš galo jų automobiliui privažiavo tamsios spalvos Audi A6 automobilis. Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, iš karto buvo pastebėti po keleivio sėdyne alkoholio buteliai, taip pat aiškus alkoholio kvapas sklido. Vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus, paklausius ar vartojo alkoholį, jis neigė, kad vartojo. Tada staigiai vairuotojas iššoko, pasileido bėgti maždaug apie 20 metrų, jis pasivijo vairuotoją, jį aplenkė ir jis jam iš karto trenkė į veidą, tada jis truputi apsvaigo, ir vairuotojas leidosi bėgti į mišką. Miške pasivijus, jis vėl agresyviai elgėsi, buvo perspėtas nesiartinti, tačiau jis nepakluso jo reikalavimams, tuomet įspėjo, kad panaudos spec. priemones, maždaug 2 metrų atstumu nuo vairuotojo, jis išsitraukė tazerį ir pataikė į pilvo sritį. Panaudojus tazerį, jis nepadėjo ir vairuotojas vėl bandė bėgti. Tuomet jis panaudojo spec. kovinius veiksmus – sulaikymą iš užnugario, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Po to, jau sulaukė pagalbos. Automobilyje buvo tik vienas asmuo. 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0625_021636_018, kurio trukmė 05:01 min. Vaizdo įrašo pradžia 02:16 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad S. K. alkotesterio pagalba tikrinamas blaivumas, ir jam nustatytas 2.24 prom. girtumas. S. K. alkotesterio parodymų neskundė. 3. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0625_022136_019, kurio trukmė 01:08 min. Vaizdo įrašo pradžia 02:21 val. Apžiūrėjus vaizdo įrašą informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. 4. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0625_022136_019, kurio trukmė 00:13 min. Vaizdo įrašo pradžia 03:57 val. Apžiūrėjus vaizdo įrašą informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (t. 1, b. l. 163-165)

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 1992 metų. Dėl automobilio „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad V. Č. yra draugas jo tėvų, kuriam jie padėdavo ir tai daro iki šiol. „Audi“ ilgą laiką priklausė jam. Jis ir V. nusipirko minėtą transporto priemonę už 400 eurų, kurią kiek prisimena užregistravo 2022-05-18. Automobilį atsiėmė nuo dėdės V. namų adresu (duomenys neskelbtini) ir pervežė į (duomenys neskelbtini) miestelį. Automobilį techniškai sutvarkė, nuplovė ir 2022-05-29 su sūnėnu I. S. įdėjo į skelbimą pardavimui. Automobilis buvo be techninės apžiūros. 2022-05-30 su sūnėnu Ilja susisiekė asmuo, (duomenys neskelbtini) pokalbio metu klausė dėl katalizatoriaus ir kada gali atvykti apžiūrėti. Ilja atsakė, kad bet kuriuo laiku automobilį gali atvykti apžiūrėti, pats jis pranešė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). 2022-05-30 susitiko (duomenys neskelbtini), šalia restorano Natali, kur stovėjo „Audi“ automobilis. Šalia yra pastatas BIS ant kurio yra filmuojamos vaizdo kameromis, mano, kad viskas fiksuojama buvo ir galimai išlikęs vaizdo įrašas. Pardavimo metu vietoje buvo jis ir sūnėnas I. Apie 18.00 val. į vietą atvyko su „(duomenys neskelbtini) juodos spalvos, universalas maždaug 2011-2013 metų. valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atvyko du vyrai vienas iš jų buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180cm ūgio, šviesaus gymio, su trumpais kirptais plaukais ir dalinai su pasieniečio uniforma. Nuotraukas iš „facebook“ programėlės atsiųs. O kitas apie 170 cm ūgio juodų garbanotų plaukų, liesas. Jis jo paklausė, ar jis irgi kaip ir jo draugas, dirba valstybinį darbą, jis atsakė, kad ne, tačiau kur jis dirba nepasakė. Jie labai ilgai apžiūrinėjo automobilį, palindę po automobiliu apžiūrinėjo katalizatorių. Užvedė automobilį, apžiūrėjo, buvo įspėti, kad transporto priemonė yra be tech. apžiūros. Tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. 19:30 supildė pirkimo-pardavimo sutartį 2022-05-30 minėtą transporto priemonę „Audi“ pardavė D. S., kuris nurodė, kad jo a. k. yra (duomenys neskelbtini) ir padavė jam asmens tapatybę kortelę. Su I. įsitikinus, kad jo asmens kodas tas pats. Sutartį pildė D., o jis pasidarė sutarties nuotraukas. Automobilis buvo parduotas 450 eurų, sumokėjo grynais. Po sutarties pasirašymo asmenys išvažiavo. Dar asmuo po pardavimo rašė Iljai trumpuosius pranešimus dėl automobilio techninio netvarkingumo. Jis paskambino ir paaiškino jam, kad jeigu turi pretenzijų tegul kreipiasi į policiją. Pats daugiau nebuvo jų matęs. Asmenys elgėsi nemaloniai, bendravo atžagariai. Dėl šio įvykio nieko papildyti daugiau negali (t. 1, b. l. 106-109).

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022-06-25 02.32 val., S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja Laura Kaškonaitė nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija-pėda po pėdos negalėjo, bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negalėjo. S. K. nenurodė dėl alkoholio vartojimo. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 1713016, atliko tikrinimą ir pirmojo tikrinimo metu 02.19 val. nustatė – 2.24 promilių girtumą, antrojo tikrinimo metu 02.41 val. – nustatė 2.11 promilių girtumą (t. 1, b. l. 57).

2022-06-25 02.19 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 1713016, S. K. nustatytas 2.24 promilių girtumas (t. 1, b. l. 58-59).

2022-06-25 02.40 val. prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 1713016, S. K. nustatytas 2.11 promilių girtumas (t. 1, b. l. 59, 60).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė lengvasis automobilis „Audi A6 Universalas AVANT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kairės pusės sparnas, priekinis bamperis. Apžiūros metu rasta ir paimta: 3 vnt. NZ Gold cigarečių pakeliai, su baltarusiškomis banderolėmis, nepažeistos pakuotės ir NZ Gold cigarečių pakelis, su baltarusiška banderole. Pažeista pakuotė, kurioje yra 17 vnt. cigarečių (cigaretės kartu su medžiaga perduotos atsakingiems pareigūnams spręsti klausimui dėl administracinės teisenos pradėjimo (t. 1, b. l. 61-87, 88, 94).

Iš byloje esančio Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Audi A6 „valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (t. 1, b. l. 96-97).

Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad galimu transporto priemonės Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku yra D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pastaruoju, paaiškino, kad transporto priemonę 2022-06-03 pardavė asmeniui vardu S. K.. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pateikė el. paštu (t. 1, b. l. 115-116).

Iš byloje esančios 2022-06-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonę Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), D. S. pardavė S. K. (t. 1, b. l. 118-119).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „AUDI A6“, kategorija M1-AC, kėbulo tipas – universalas, pasirinkti metai 2000, kaina Lietuvoje be PVM 876,90 eurų, su PVM 1110 Eur (t. 1, b. l. 99).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 2022/2022 (01) matyti, kad V. E. Kriščiūnui padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2022-06-25. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. E. Kriščiūnas sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. V. E. Kriščiūnas sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 145-146).

Iš byloje esančio specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė Rasa Gaidienė į tyrėjos užduotus klausimus atsakė, kad specialisto išvadoje Nr. 2022-2022(01) sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. E. Krikščiūnas sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 148)

Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros metu fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra miško kelio atkarpa adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima miško kelio atkarpa, miško atkarpoje vyrauja lapuočiai ir spygliuočiai. Miško keliukas yra neasfaltuotas. Šonuose keliuko auga įvairios žolės. Įvykio vietoje pėdsakų reikšmingų tyrimui neaptikta. Įvykio vietoje nėra įrengta vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 36-41).

Iš byloje esančio rašte iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2021-10-18 vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-09-02 baudžiamąjį įsakymą (Nr. el-1218-298/2021), kuriuo S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise -teise vairuot kelių transporto priemones 3 metus. Informuoja, kad S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas telefonu 2021-10-29, kai susisiekė su LPT Vilniaus regiono skyriumi. Taip pat S. K. 2021-11-05, 2021-11-11 d. buvo išsiųsti paštu raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“ Nr. 5S-17523, Nr. 5S-17886 (t. 2, b. l. 10).

Iš byloje esančio bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-4133 matyti, kad S. K., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), yra asmuo, kuriam vykdoma bausmė, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonė. Plane 3 lape nurodyta, kad 2021-10-29 buvo kalbėta telefonu su S. K., jis buvo supažindintas su BPP sąlygomis, žadėjo jų laikytis. Raštai dėl baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones buvo išsiųsti 2021-11-05 ir 2021-11-11. S. K. siųstų raštų Probacijos tarnybai negrąžino (t. 2, b. l. 22, 34-35).

Iš byloje esančio 2021-09-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad S. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio l dalyje ir skirta 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3600 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialios teisės sustabdymo- taikymo pradžios, t. y. nuo 2021-05-26. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio l, 2, dalimis, 4 dalies 1 punktu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-automobilio „BMW X5”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (t. 2, b. l. 16-33). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021-10-12 (t. 2, b. l. 15).

Liudytoja Jelena Uzarevičienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Lietuvos probacijos tarnyboje dirba 17 metų. Dėl S. K. gali paaiškinti, kad jo byla pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-15 d. nuosprendį yra jos žinioje nuo 2022-11-29. Kadangi jo byla yra jos žinioje, tad į visus klausimus yra įpareigota atsakyti ji. Pati su S. K. gyvai nėra bendravusi iki 2022-11-30 (telefoninis pokalbis su S. K.). Gali pakomentuoti tik dokumentus, kurie yra byloje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus regiono rūmų 2021-09-02 baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1218-298/2021, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transportą 3 metus, kuris įsiteisėjo 2021-10-12. Probacijos tarnyboje bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas buvo pradėtas 2021-10-19, ir priežiūrai paskirta probacijos tarnybos specialistė Džiuljeta Beinoraitė. Taip pat iš minėto plano matyti, kad 2021-10-29 specialistė I. L. (šiuo metu jau nebeatlieka probacijos tarnyboje savo pareigų) kalbėjo su S. K. telefonu ir jis buvo supažindintas su BPP sąlygomis ir žadėjo jų laikytis. 2021-11-05 BPP raštas jam buvo išsiųstas registruotu paštu į S. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40-42).

Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-06-25 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), prieigose pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 10-11).

Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-06-25 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui V. E. Kriščiūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini) m., dėl ko šis pajuto fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais S. K. panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino valstybės tarnautojui (t. 1, b. l. 20-21).

Iš byloje esančio Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23192-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį. Tyrimo metu nustatyta, kad 2021-09-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu (Nr. e1-1218-298/2021), S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuot kelių transporto priemones 3 metus. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021-10-12. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. vengė atlikti 2021-09-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – 2022-06-25 apie 00:10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 prom. girtumas) vairavo automobilį „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ją vairuoti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (t. 1, b. l. 30-35).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. K. teisme duoti parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, kad S. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. S. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, parodė, kad 2022-06-25 apie 00:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI“, valstybinis numeris BRC, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.11 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo parodymai visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. E. Kriščiūno, Anetos Judickos parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis. Iš neblaivumo nustatymo akto (t. 1, b. l. 58-59) nustatyta, kad 2022-06-25 02.19 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 1713016, S. K. nustatytas 2,24; 02.40 val. – 2.11 promilių girtumas (t. 1, b. l. 59-60). S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Taip pat jo nusikalstami veiksmai užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. S. K. pilnai pripažino ir gailėjosi, kad 2022-06-25 apie 00:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI“, valstybinis numeris BRC, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai dėl jo buvo priimtas 2021-09-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamasis įsakymas kurio jam buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise, taigi, sutiko tokiu būdu nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021-10-29 S. K. buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti visos pasekmės, asmuo pasakė, kad viską suprato, kokia jo atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Nepaisant to, S. K. vairavo transporto priemonę, taigi piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Taip pat jo nusikalstami veiksmai užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę pagal BK 286 straipsnį. Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. Policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Policijos įstatymas. Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-628/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai – nukentėjusysis V. E. Kriščiūnas ir liudytoja Aneta Judicka tarnybos metu patruliuodami pastebėjo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apgadintas vairuotojo pusės automobilio bamperio kampas. Priėjęs prie jį vairavusio vairuotojo ir bendraudamas pajautė nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. V. E. Kriščiūnas pareikalavo pateiktį asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau vairuotojas staiga ėmė bėgti keliuku gilyn į mišką. Jis jį pavijo miške ir užstojo kelią bėgti toliau į mišką. Tačiau vairuotojas staiga nieko nesakęs, nukentėjusiajam smogė vieną kartą rankos kumščiu į veido dešinės pusės skruostikaulį, ko pasėkoje pajautė fizinį skausmą bei porai sekundžių prarado nuovoką. Atsigavęs, skubiai išsikvietė pastiprinimą iš užkardos. Tuo metu vairuotojas nuo kelio nubėgo į mišką. Jis įsijungė žibintuvėlį, jį miške prisivijo bei liepė sustoti ir nesiartinti prie jo, tačiau vairuotojas atsisuko ir agresyviai elgdamasis ėmė bėgti link jo. Dar spėjo šūktelėti, jog jei jis nesustos, panaudos specialiąsias priemones, tačiau jis nenustojo bėgti artyn link jo, todėl jis gindamasis panaudojo elektros impulsinį prietaisą Taser xp 26-iššovė Taser užtaisą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. E. Kriščiūnui padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2022-06-25. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. E. Kriščiūnas sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Taigi S. K. atlikti veiksmai – atsisakymas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, aktyviais veiksmais vengimas būti sulaikomu, pasireiškęs kumščiu smūgiu į dešinės pusės žandą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą, pripažinti pasipriešinimu policijos pareigūnui. Kaltinamasis S. K. atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, kaltinamojo S. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda arba areštas.

BK 286 straipsnio sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo S. K. lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme jis pripažino, padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir du nesunkus tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), į vairuotojui nustatytą girtumą, vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: S. K. praeityje teistas (t. 2, b. l. 148-159), taip pat baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 135-141), turi galiojančių nuobaudų, dirba, turi du mažamečius vaikus. Duomenų, kad S. K. būtų gydęsis psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, skirdamas S. K. bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, jog S. K. jau teistas yra už vairavimą neblaiviam. Šios aplinkybės rodo, jog jis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių ir ankstesniais nuosprendžiais už analogiškas veikas paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, jis toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju teismo manymu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už BK 243 straipsnyje numatytą veiką – areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, kaltinamajam S. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir jam paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė bendrintina su 2022-10-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. S. K. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius nusikaltimus. Sprendžiant, ar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vertinta visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su teisiamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas vertina, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, pripažino turintis problemų su alkoholio vartojimu, nurodė, kad dirba, turi du mažamečius vaikus, prie kurių išlaikymo prisideda. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad S. K. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nors naujas nusikalstamas veikas S. K. padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teisinis reguliavimas nedraudžia, subendrinus bausmes taikyti subendrintos bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, pripažįsta gyvenantis netinkamą gyvenimo būdą, dedantis pastangas spręsti alkoholio vartojimo problemą, dirbantis ir prisidedantis prie mažamečių vaikų išlaikymo, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu priteistinas civiliniais ieškiniais prašomas turtinės žalos atlyginimas, bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma šiuo metu bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti S. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei civilinių ieškinių padengimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms S. K. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, jam skirtinos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų terminui (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalis nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skirti S. K. intensyvią priežiūrą yra netikslinga, todėl, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas, skiria BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas:1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą; 3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Nors kaltinamasis S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, tai neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis vairavo transporto priemonę ką tik suvartojęs didelį kiekį alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,11 promilės girtumas. Būdamas neblaivus, be to, neturėdamas teisės vairuoti, kaltinamasis vairavo kaimo teritorijoje. Nekyla abejonių, kad tokie kaltinamojo veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant 5 metų terminą. Atsižvelgus į tą faktą, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso, todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 114,11 Eur V. E. Kriščiūno gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 169-170, 176-177). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo S. K. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 360.33 Eur išlaidų, išmokėtų V. E. Kriščiūnui už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2021-06-27 iki 2022-07-04, atlyginimo (t. 1, b. l. 182-183, t. 2, b. l. 5-7). Dėl S. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais S. K. veiksmais ir turi būti atlygintos kalto asmens. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinio ieškovo reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie V. E. Kriščiūnui išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat duomenys apie asmeniui išmokėtas išmokas. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus ir ar/fizinio skausmo sukėlimą, priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 100 Eur iki 1 000 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi dėl patirto sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Be to, remdamasis teismų praktika analogiškose bylose teismas pažymi, kad įvertinus tai, jog V. E. Kriščiūnas yra policijos pareigūnas, jam nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl kaltinamojo sudavimo kumščiu bandant jį sulaikyti, t. y. vykdant tarnybines pareigas, ne kaip civilis, o kaip policijos pareigūnas, kuris privalo būti specialiai pasirengęs atremti konfliktus, kurių metu gali būti įžeistas, jam pasipriešinta ar būti sužalotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo pareigūnams, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo S. K. jam priteistinos neturtinės žalos dydį mažinant iki 300 Eur.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 96-97), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2022-06-25 00.10 val. iki 2023-06-25 13.45 val. išbūtas laikas (viena para).

Byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, S. K. (S. K.) už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 286 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. (S. K.) skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu S. K. (S. K.) paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022-10-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, atidėti S. K. (S. K.) paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesių bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti šias pareigas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą; 3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į S. K. (S. K.) paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2022-06-25 00.10 val. iki 2023-06-25 13.45 val. (viena para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. (S. K.) uždrausti 5 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemonę), nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis S. K. (S. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. K. (S. K.) 114.11 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. K. (S. K.) 360.33 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai padarytą žalą.

Nukentėjusiojo V. E. Krikščiūno civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. E. Krikščiūnui iš S. K. (S. K.) 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.