Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-300-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
1A-187-300-2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00153-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
E. M., R. Š.
Advokatai
Žilvinas Astrauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-300/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00153-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.2.29.3.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Songailienei,gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,nuteistajam E. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laivės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė E. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė E. M. skirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. Š., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. Š., 2012-01-23, apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje „S“, įsibrovė per neužrakintas duris į patalpą – kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) – ir iš čia slapta pagrobė svetimą turtą – J. G. priklausantį 2 912,00 Lt vertės turtą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-01-23 15.05 val. iki 2012-01-24 8.10 val. tikslus laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje be teisėto pagrindo įgijo ir pas save iki 2012-01-24 8.35 val. laikė fizinio asmens dokumentą – A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad jis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į kito nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo J. G. parodymus, kai jie parodė, kad jis nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o R. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad jį ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, nes parodymus davė būdamas apsvaigęs.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas pateiktu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už svetimo turto pagrobimą. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į kito nuteistojo R. Š. ir nukentėjusiojo J. G. parodymus, kai jie parodė, kad jis nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o R. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad jį ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, nes parodymus davė būdamas apsvaigęs. Taigi nuteistasis šiais teiginiais, grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Nepaisant to, kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant E. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. E. M. kaltė, padarius jo ginčijamą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia pirminiai netrukus po įvykio, praėjus vienai dienai, o būtent 2012-01-24, ikiteisminio tyrimo metu duoti kito nuteistojo R. Š. parodymai, kai jis pripažino kartu su E. M. iš nukentėjusiojo kambario pavogęs daiktus (1 t., 103 b. l.); kitos apklausos metu dalyvaujant gynėjai duoti nuteistojo R. Š. parodymai, kai jis taip pat patvirtino, kad E. M. buvo su juo kartu įėjęs į nukentėjusiojo kambarį (1 t., 106–107 b. l.); 2012-07-04 apklausos metu joje dalyvaujant gynėjai duoti R. Š. parodymai, kai jis patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai paaiškino, kad jis pavogė tik telefoną, o visa kita pavogė E. M. (1 t., 110–111 b., l.); apylinkės teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo duoti R. Š. parodymai, kai jis patvirtino, jog į nukentėjusiojo kambarį buvo įėjęs ir vogė kartu su E. M. (1 t., 120 b. l.). Be to, tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo R. Š. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo J. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad jam koridoriuje sutikus kaltinamuosius, jis paprašė budėtojos iškviesti policiją, po ko E. M. pradėjo bėgti, o jis jį vytis, vydamasis E. M. matė, kaip jis išmetė baltą blizgantį daiktą (2 t., 183–184 b. l.).

Ir nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. Š. pakeitė parodymus (3 t., 17 b. l.), nurodydamas, jog vagystę įvykdė vienas, o E. M. apkalbėjo, nes ant jo buvo supykęs, prigėręs vaistų ir neblaivus, tačiau tokie R. Š. parodymai vertintini kaip siekimas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės kitam nuteistajam, E. M., kadangi tokius jo parodymus paneigia liudytojos J. Z. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu (3 t., 39 b. l.), kai ji patvirtino, kad atliekant R. Š. apklausą pastarasis buvo blaivus, buvo tvirtas ir užtikrintas duodamas parodymus, juos perskaitė ir pasirašė. Taip pat parodė, kad R. Š. parodymai pasikeitė tyrimo pabaigoje, kai jis užsiminė, jog prisiims visus parodymus, nes jam nedaug liko gyventi. Netikėti liudytojos J. Z. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi juos atitinka medicininiuose pažymėjimuose (3 t., 34 b. l.) užfiksuota R. Š. sveikatos būklė (serga sunkia tuberkuliozės forma). Juo labiau, nors R. Š. apylinkės teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jis E. M. apkalbėjo, tačiau aplinkybių, dėl kurių jis būtų turėjęs pagrindą taip elgtis, nenurodė. Todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti R. Š. parodymai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu.

Taigi, analizuojant minėtas aplinkybes ne atskirai, o jų visumą, susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kad nuteistasis E. M. kartu su kitu nuteistuoju R. Š., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į nuketėjusiojo kambarį ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Taip pat kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistajam skirta bausme. Iš bylos medžiagos matyti, kad skirdamas nuteistajam E. M. laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du apysunkius nusikaltimus, jog nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė E. M. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį negu jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes.

Įvertinęs prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. M. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo E. M. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas