Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Motina J. M. mirė nepalikusi testamento. J. M. mirties dieną nuosavybės teise valdė 1/6 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina visuomet gyveno pareiškėjos namuose. Pareiškėja ją nuolat prižiūrėjo, slaugė, rūpinosi, motinai susirgus, pristatydavo ją į gydymo įstaigas. Motinai mirus, pareiškėja gavo laidojimo pašalpą ir motiną palaidojo. Po motinos J. M. mirties pareiškėja pradėjo valdyti, naudoti, prižiūrėti, tvarkyti motinai priklausiusį turtą – dalį gyvenamojo namo, dalis ūkio pastatų, dalį žemės, turtą saugojo, tvarkė ir valdė sąžiningai, atvirai. Visi mirusiajai priklausę asmeniniai kilnojamieji daiktai (namų apstatymo ir apyvokos daiktai, pvz., lova, stalas, spinta, patalynė, indai, drabužiai, televizorius, dokumentai ir kiti asmeninio naudojimo daiktai) liko pareiškėjai, kuri šiais daiktais naudojasi iki šiol. Pareiškėja turtą saugo, tvarko ir valdo sąžiningai, atvirai, kaip savą. Nuo palikimo pareiškėja niekada neatsisakė. Juridinis faktas nustatomas su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kadangi jokia kita tvarka jo gauti pareiškėja neturi galimybės. Kitų pretendentų į J. M. palikimą nėra (pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), kitų vaikų pareiškėjos motina nesusilaukė).

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjos J. M. sutuoktinis – Č. M. (Č. M.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) J. M. vienintelis vaikas – pareiškėja K. M.. J. M. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. kovo 15 d. išrašų matyti, kad palikėjos vardu registruota 1/6 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2024 m. kovo 18 d. išrašo matyti, kad palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Pagal Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės 2024 m. kovo 18 d. liudijimą paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios J. M. palikimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 18 d. Vilniaus rajono 4-ajame notaro biure nėra užvesta, nes įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

9. Po palikėjos J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos dukra K. M. rūpinosi palikėjos turtu, kaip savo. Minėtą aplinkybę patvirtina į byla pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėja prižiūri po motinos mirties likusią žemės sklypo dalį, t. y. dirba žemę, ją rengia sėjai. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad po palikėjos mirties liko jos asmeniniai ir namų apstatymo daiktai (lova, spinta, stalas ir kt.), kuriais naudojasi pareiškėja.

10. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, daryti išvadai, kad pareiškėja K. M. rūpinosi turtu, kuris liko po jos motinos J. M. mirties. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėja K. M. priėmė palikimą po motinos J. M. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.