Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-1122-867/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
e2-1122-867/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02112-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
A. G.
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, L. S., D. G., A. J.
Civilinė byla Nr. e2-1122-867/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02112-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.38; 3.2.8.5; 3.2.2.; 3.2.7.1; 2.6.38; 3.2.8.5; 3.2.2.; 3.2.7.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. G. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė Turto bankas, L. S., D. G., A. J. bei atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, L. S., D. G., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jo mamai N. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą mirusios mamos N. S. palikimui priimti. Teismui nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinti jį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kai mirė mama, jis buvo nepilnametis, tai yra 14 metų ir savarankiškai priimti palikimą negalėjo, o jo ir trečiojo asmens L. S. tėvas Z. S. po savo sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir neįgyvendino savo kaip tėvo pareigos jo vardu priimti palikimą po motinos mirties. Jo ir trečiojo asmens tėvas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties jie kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad pagal įstatymą galima paveldėti tik dalį mirusiojo turto, nes ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra paveldėta po N. S. mirties. Nors šis butas yra įregistruotas viešame registre jo tėvo vardu, tačiau yra įgytas jų tėvams gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Prašo atnaujinti jam praleistą terminą palikimui po mamos mirties priimti, nes mirus mamai jis buvo nepilnametis, o jo tėvas nesiėmė veiksmų, kad nepilnamečio vaiko vardu būtų priimtas palikimas. Kadangi apie tai, kad po mamos mirties nėra priimtas palikimas jam tapo žinoma tik po tėvo mirties, mano, kad nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyto juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą. Priešieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra ir nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise mirusiajai N. S.. Pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad butas yra įregistruotas Z. S. vardu, pagal 1992-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374Nr. 1-1665. Nesutinka, kad butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes butas buvo privatizuotas ir Z. S. už šį butą sumokėjo jam priklausančiais 11342 investiciniais čekiais bei 1575 rublių, todėl teoriškai ieškovo mamai galėjo priklausyti tik 6 procentai buto. Mirus sutuoktinei Z. S. liko gyventi bute, mokėjo mokesčius už buto išlaikymą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad Z. S., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės N. S., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė jai priklausantį palikimą. Prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo ieškiniui.

Trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kad su ieškiniu sutinka.

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nors pati neigia, kad po N. S. mirties palikimas iš viso egzistavo. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad butas yra asmeninė Z. S. nuosavybė. Nurodo, kad investiciniai čekiai buvo skirti šeimai ir už juos buvo sumokėta už butą ir butas įgytas jo tėvams gyvenant santuokoje, kas tik patvirtina, kad butas buvo jo tėvų bendroji jungtinė nuosavybė. Nesutinka, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes mano, kad atsakovė neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Apie tai, kad po mamos mirties yra likęs nepaveldėtas jos turtas jam tapo žinoma tik kai jis po savo tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinį ir priešieškinį palieka spręst teismo nuožiūra.

Tretieji asmenys A. J. ir D. G. atsiliepimų teismui nepateikė.

2021-05-26 teisme gautas ieškovo ir atsakovės prašymą patvirtinti teisminės mediacijos metu jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių teisminės mediacijos metu sudaryta taikos sutartis tvirtintina, priimtinas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir toje dalyje civilinė byla nutrauktina. Priešieškinis tenkintinas.

Įstatymas suteikia šalims teisę sudaryti taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad N. S. mirė galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 2 dalį šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad po N. S. mirties jos palikimą turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis Z. S. bei jos vaikai, tai yra tuo metu nepilnametis sūnus M. S. ir sūnus L. S., tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo paveldėtojai nesikreipė ir paveldėjimo byla po N. S. mirties nėra užvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Nuo 1970 m. sausio 1 d. iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. šeimos santykius reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio nuostatose buvo įtvirtinta, kad „Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.“ To paties straipsnio 3 d. buvo nustatyta, kad „Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.“

Santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti bet kokį civilinių teisių objektu galintį būti turtą: daiktus, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius ir kt.

Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos tikslu, kad asmenys gali išsipirkti iš Valstybės nekilnojamąjį turtą, tai yra butus ar žemės sklypus. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra mirties liudijimų, santuokos liudijimo bei gimimo liudijimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S., o (duomenys neskelbtini) mirė Z. S., tai yra ieškovo ir trečiojo asmens L. S. tėvai. Kaip patvirtina Gyventojų registro išrašas N. S. su Z. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir mirė būdama santuokoje. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad N. S. vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota, o Z. S. vardu, pagal 1992-03-19 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 1-1665, yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1994-12-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14703, įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0409 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Z. S. (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakove A. G. ir nuo santuokos sudarymo atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. B. 2008-08-28 patvirtintas bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. NB2-5684, patvirtina, kad Z. S. su A. G. susitarė, kad mirus vienam iš jų visas jam priklausantis nekilnojamas turtas lieka pergyvenusiam sutuoktiniui bei susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui privatinės nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų ir visą kitą turtą į kurį atsiras teisės po mirties lygiomis dalimis po ¼ paveldės A. G., D. G., M. S. ir L. S.. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2020-10-28 liudijimas patvirtina, kad atsakovė po sutuoktinio Z. S. mirties priėmė palikimą ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 201/2020 m.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas Z. S. ir N. S. gyvenant santuokoje, tačiau įregistruotas Z. S. vardu. Tarp šalių nėra ginčo, kad po N. S. mirties bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi ieškovas, kuris po mamos mirties buvo nepilnametis, ieškovo tėvas, o atsakovė į šį butą atsikėlė sudariusi santuoką su ieškovo tėvu.

Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2020-11-04 liudijimas patvirtina, kad po N. S. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų palikimui priimti nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Taip pat nurodyta, kad palikimui priimti po N. S. mirties yra praleistas įstatymo nustatytas terminas, todėl būtina kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei po mirusiosios mirties faktiškai įpėdinis priėmė palikimą ir jį valdo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad nors Z. S. įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo sutuoktinės N. S. mirties, tačiau faktiškai palikimą po jos mirties priėmė, tai yra liko su nepilnamečiu sūnumi, tai yra ieškovu, gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame ture ir juo rūpinosi bei jį prižiūrėjo kaip savo, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad atsakovės sutuoktinis Z. S. po savo sutuoktinės N. S. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

patvirtinti ieškovo M. S. ir atsakovės A. G. teisminės mediacijos procese sudarytą taikos sutartį Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l 122-867/2021, sekančiomis sąlygomis:

1. Ieškovas M. S.:

1.1. atsisako nuo ieškinio atsakovei A. G., kuriuo prašo nustatyti, kad jo mamai N. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą terminą palikimui mamos mirties priimti; konstatavus, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti;

1.2. sutinka su atsakovės A. G. priešieškinio reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės N. S. mirties (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai faktiškai priėmė palikimą.

1.3. pareiškia, kad į palikimą, atsirasiantį pagal 2008-08-28 bendrą sutuoktinių A. G. ir Z. S. testamentą nepretenduos.

2. Atsakovė A. G. sumoka ieškovui M. S. 18 000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) kompensaciją tokia tvarka:

- pirmą įmoką 3 000,00 Eur iki 2021-07-31,- antrą įmoką 5 000,00 Eur iki 2021-08-31,

- likusią 10 000,00 Eur sumą atsakovės pageidaujamo dydžio įmokomis iki 2022-07-31.

3. Atsakovė A. G. turi teisę kompensaciją sumokėti ir anksčiau.

4. Šalys bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina.

5. Šalys patvirtina, kad taikos sutarties sąlygų turinys šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų tikrąją valią. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad visos šios taikos sutarties sąlygos yra priimtos abipusių derybų būdu teisminės mediacijos procese, dalyvaujant šalims, tarp šalių vykusios derybos buvo sąžiningos.

6. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos.

7. Šalys pareiškia, kad joms išaiškintos, žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p. ir 294 str., t. y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ji įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.189 str. 1 d., 6.985 str. 1 d., 2 d.) ir kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. G. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė Turto bankas, L. S., D. G., A. J., nutraukti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui pranešimą, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie bylos iškėlimą susijusį su daiktinėmis teisėmis, kuris įregistruotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-02-05 pranešimą Nr. e2-1122-867/2021.

Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir dar kartą kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu negalima.

Šalims išaiškinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje numatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kad jei atsakovė nevykdys taikos sutarties ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šis prašymas bus sprendžiamas teismo posėdyje, pranešus šalims, tačiau jų nedalyvavimas netrukdo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė