Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Paparčio vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15864-944/2013 pagal ieškovės UAB „Paparčio vaistinė“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. V. dėl priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, pažeistų teisių gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

1. Teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovės reikalavimą, neteisėtai apribojo ieškovės teisę ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Draudimas atsakovui savavališkai iškeldinti ieškovę iš užimamų patalpų yra ieškovės pažeistų civilinių teisių gynimas, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Pažeistos civilinės teisės yra ginamos ir prevenciniai ieškiniai yra nagrinėjami CPK nustatyta tvarka.

2. Pirmos instancijos teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodydamas, kad reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo (prevencinis ieškinys) yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsakovas kol kas dar tik kėsinasi savavaldžiauti, todėl, ieškovės nuomone, efektyvesnis pažeistų teisių gynimo būdas - užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Byloje sprendžiamas ieškinio dalies priėmimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą - uždrausti atsakovui savavališkai, be teismo sprendimo, iškeldinti ieškovę iš užimamų patalpų, esančių Studentų g. 14, Kaune, dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo konkrečiu bylos nagrinėjimo atveju, ieškovė suformulavo reikalavimą – uždrausti atsakovui savavališkai, t. y. be teismo sprendimo iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų. Nurodė, kad atsakovas neteisėtais būdais bando iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų Studentų g. 14, Kaune, nedelsiant atlaisvinti patalpas ir perduoti jas atsakovui. Atsakovas ne kartą grasino ieškovei, kad imsis priemonių kuo greičiau iškeldinti ieškovę patalpų, nutrauks sutartis su energijos tiekėjais, kreipsis dėl licencijos ieškovei panaikinimo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui savavališkai, bei teismo sprendimo, iškeldinti ieškovę iš užimamų patalpų, reiškia reikalavimą atsakovui savavaldžiauti. Teismas nurodė, kad civilinio proceso tvarka nenagrinėjamos bylos, susijusios su galimais administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimais.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai - tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju vienu iš ieškinio reikalavimu prašoma uždrausti atsakovui savavališkai, be teismo sprendimo, iškeldinti ieškovę iš užimamų patalpų.

Patalpų nuomos sutarties nutraukimą galima apibūdinti kaip sutarties šalių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš patalpų galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Tačiau CK 6.614 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti komercinėmis sąlygomis nuomojamų patalpų neterminuotą nuomos sutartį ne teismo tvarka. Tokiam sutarties nutraukimui pakanka, kad nuomotojas nuomininką įspėtų prieš šešis mėnesius ir šiam terminui suėjus gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūksta.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas A. V., nuosavybės teise įgijęs patalpas, esančias Studentų g. 14, Kaune, turėjo pateikti ieškovei raštišką įspėjimą dėl išsikeldinimo iš nuomojamų patalpų, nustatant protingą terminą ieškovei išsikelti, o ieškovei per nustatytą terminą atsakovo reikalavimo nevykdant, kreiptis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš užimamų patalpų.

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje nustato, jog pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą tuo atveju, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovui ją iškeldinti iš užimamų patalpų be teismo sprendimo, išeina iš teismo kompetencijos ribų, kadangi toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnis).

Vien pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienaip ar kitaip pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių, kas reiškia, kad toks reikalavimas, neištaisius jo trūkumų, negalėjo būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisako priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas A. V. yra kreipęsis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-15864-944/2013 ir civilinė byla Nr. 2-17216-151/2013 sujungtinos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. 2-15864-944/2013.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paparčio vaistinė“ atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.