Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1005-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2S-1005-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
A. F., J. F.
Ieškovas
Turto valdymo
Civilinė byla Nr. 2S-1005-520/2008

Procesinių sprendimų klasifikatorius 108.,106.8., 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Egidijus Žironas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. F. (A. F. ), J. F. (buvusi K.) ir J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pagal ieškovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.12, iškeldinti atsakovą A. F. (F.) ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitų gyvenamųjų patalpų.

Atsakovai A. F. , J. F. (buvusi K.) ir J. F. padavė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įvykdyti 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 3 p. sąlygą – sudaryti su atsakovu A. F. (F.)dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškiniu ir turi būti išnagrinėtas kartu, nes tokiu būdu bus galima greičiau ir teisingai išspręsti bylą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F. priešieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, grąžino atsakovams sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, kodėl pateiktas priešieškinis dėl ieškovo įpareigojimo įvykdyti valstybės turto panaudos sutarties Nr. 8LI-403/14/07-91 3 p. yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ieškiniu dėl Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 12 ir kodėl, atsakovų manymu, ieškinys ir priešieškinis turi būti išnagrinėti kartu. Įvertinęs ieškinio ir priešieškinio pagrindą, teismas konstatavo, kad ieškinio ir priešieškinio pagrindas skiriasi, reikalavimai nėra susiję, todėl padarė išvadą, kad priešieškinis neatitinka CPK 143 str. 2 d. reikalavimų.

Šalies argumentai

Atsakovai A. F., J. F. (buvusi K.) ir J. F. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti priešieškinį. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, t.y. nustatęs, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, jog priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškiniu, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 110, 115 str.) bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažeidė konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, padarė deklaratyvią, nemotyvuotą, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję.

Atsiliepimas

Ieškovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu, nes ieškinyje yra keliami reikalavimai dėl ginčo, kylančio pagal 1998 m. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12, o ne pagal panaudos sutartį. Tarnybinės patalpos, kuriose šiuo metu gyvena atsakovai, esančios (duomenys neskelbtini), Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-01-10 įsakymu Nr. 8V-2, nebuvo perduotos Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos valdyti naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, šios ginčo patalpos 2008-01-10 patalpų priėmimo –perdavimo aktu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos buvo perduotos ieškovui, buvo pasirašytas tarpusavio susitarimas dėl 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 pasibaigimo, todėl panaudos sutartis, dėl kurios pareikštas priešieškinis, yra negaliojanti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F. priešieškinį atsisakė priimti, nurodęs, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję.

Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). At­sa­ko­vas ga­li gin­tis nuo iš­kel­to ieš­ki­nio nau­do­da­ma­sis įsta­ty­mo nu­ma­ty­tais gy­ni­mo­si bū­dais. Vie­nas iš jų yra prie­ši­nių rei­ka­la­vi­mų pa­reiš­ki­mas. Kai at­sa­ko­vas tu­ri sa­va­ran­kiš­kų rei­ka­la­vi­mų ieš­ko­vui, tam tik­ro­mis są­ly­go­mis jis ga­li juos pa­reikš­ti jau iš­kel­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je, pra­šy­da­mas pra­di­nį rei­ka­la­vi­mą (ieš­ki­nį) ir jo prie­ši­nį rei­ka­la­vi­mą (prie­šieš­ki­nį) iš­nag­ri­nė­ti kar­tu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 str. nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Ga­li­ma pri­im­ti prie­šieš­ki­nį, jei prieš­prie­ši­niu rei­ka­la­vi­mu sie­kia­ma įskai­ty­ti pra­di­nio ieš­ki­nio rei­ka­la­vi­mą, tokį at­sa­ko­vo rei­ka­la­vi­mą, ku­rį pa­ten­ki­nus vi­siš­kai ar iš da­lies ne­be­ga­li­ma pa­ten­kin­ti pra­di­nio ieš­ki­nio, taip pat pra­di­nis ieš­ki­nys ir prie­šieš­ki­nis ga­li bū­ti nag­ri­nė­ja­mi vie­no­je by­lo­je, jei juos nag­ri­nė­jant kar­tu bus ga­li­ma grei­čiau ir tei­sin­gai iš­nag­ri­nė­ti gin­čus (CPK 143 str. 2 d.). Taip su­da­ro­mos są­ly­gos ge­riau įgy­ven­din­ti tei­sin­gu­mo ir ope­ra­ty­vu­mo prin­ci­pus, kad tarp ša­lių kuo grei­čiau bū­tų at­kur­ta tei­si­nė tai­ka. CPK 143 str. 3 d. nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str., jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. ir įstatymų teismui nustatytą pareigą apsaugoti viešąjį interesą ginant asmens teisę į gyvenamojo būsto neliečiamumą, asmens gyvenamojo būsto ir asmens privataus gyvenimo sąsajumą, apeliacinio proceso nenutraukia ir išnagrinėja klausimą dėl pirmosios instancijos teismo 2008-09-17 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. F. (F.), J. F (buvusi K.) ir J. F. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) - nutraukti 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.12, iškeldinti atsakovą A. F. (F.)ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įvykdyti 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 3 p. sąlygą – sudaryti su atsakovu A. F. (F.)dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šiuo priešieškiniu atsakovai siekia apginti savo teisę į gyvenamąją patalpą (būstą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo (...) būsto neliečiamybė (...). To paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Kaip nustatyta aukščiau, tiek pradinio ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra susiję su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kuriose gyvena atsakovai, t.y. ieškovas siekia iškeldinti atsakovus iš šių gyvenamųjų patalpų, o atsakovai siekia, kad būtų užtikrinta jų teisė gyventi šiose patalpose. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog priešieškinis nepriimtinas tuo pagrindu, kad ieškinio ir priešieškinio pagrindai yra skirtingi, nes kildinami iš skirtingų nuomos ir panaudos sutarčių. Pažymėtina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuri iš minėtų dviejų sutarčių yra galiojanti, t.y. ieškovai teigia, jog galiojanti yra 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.12, o 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutartis Nr.8LI-403/14/07-91 yra negaliojanti nuo 2008-01-10, tuo tarpu atsakovai teigia, jog pasirašius 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutartį Nr.8LI-403/14/07-91, 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.12 neteko galios. Šias aplinkybes ištirs ir nustatys teismas, priimdamas civilinėje byloje sprendimą.

Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, taip pat patenkinus atsakovų priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas atskirojo skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovų priešieškinį, panaikinimo. Netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas – išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės, nes ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą nagrinėja ir išsprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d., 143 str. 3 d.), todėl priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėEgidijus Žironas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2000; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004; 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006)(Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40)(Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00 §§ 43–45)