- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1005-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. F., J. F.
- Ieškovas
- Turto valdymo
Procesinių sprendimų klasifikatorius 108.,106.8., 122.4. (S)
2008 m. gruodžio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. F. (A. F. ), J. F. (buvusi K.) ir J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti priešieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pagal ieškovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.12, iškeldinti atsakovą A. F. (F.) ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitų gyvenamųjų patalpų.
Atsakovai A. F. , J. F. (buvusi K.) ir J. F. padavė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įvykdyti 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 3 p. sąlygą – sudaryti su atsakovu A. F. (F.)dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškiniu ir turi būti išnagrinėtas kartu, nes tokiu būdu bus galima greičiau ir teisingai išspręsti bylą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F. priešieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, grąžino atsakovams sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, kodėl pateiktas priešieškinis dėl ieškovo įpareigojimo įvykdyti valstybės turto panaudos sutarties Nr. 8LI-403/14/07-91 3 p. yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ieškiniu dėl Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 12 ir kodėl, atsakovų manymu, ieškinys ir priešieškinis turi būti išnagrinėti kartu. Įvertinęs ieškinio ir priešieškinio pagrindą, teismas konstatavo, kad ieškinio ir priešieškinio pagrindas skiriasi, reikalavimai nėra susiję, todėl padarė išvadą, kad priešieškinis neatitinka CPK 143 str. 2 d. reikalavimų.
Šalies argumentai
Atsakovai A. F., J. F. (buvusi K.) ir J. F. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti priešieškinį. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, t.y. nustatęs, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, jog priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškiniu, teismas privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 110, 115 str.) bei nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažeidė konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, padarė deklaratyvią, nemotyvuotą, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję.
Atsiliepimas
Ieškovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimu, nes ieškinyje yra keliami reikalavimai dėl ginčo, kylančio pagal 1998 m. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12, o ne pagal panaudos sutartį. Tarnybinės patalpos, kuriose šiuo metu gyvena atsakovai, esančios (duomenys neskelbtini), Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-01-10 įsakymu Nr. 8V-2, nebuvo perduotos Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos valdyti naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, šios ginčo patalpos 2008-01-10 patalpų priėmimo –perdavimo aktu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos buvo perduotos ieškovui, buvo pasirašytas tarpusavio susitarimas dėl 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 pasibaigimo, todėl panaudos sutartis, dėl kurios pareikštas priešieškinis, yra negaliojanti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų A. F. (F.), J. F. (buvusi K.) ir J. F. priešieškinį atsisakė priimti, nurodęs, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję.
Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 str. nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Galima priimti priešieškinį, jei priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, tokį atsakovo reikalavimą, kurį patenkinus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, taip pat pradinis ieškinys ir priešieškinis gali būti nagrinėjami vienoje byloje, jei juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d.). Taip sudaromos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika. CPK 143 str. 3 d. nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str., jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. ir įstatymų teismui nustatytą pareigą apsaugoti viešąjį interesą ginant asmens teisę į gyvenamojo būsto neliečiamumą, asmens gyvenamojo būsto ir asmens privataus gyvenimo sąsajumą, apeliacinio proceso nenutraukia ir išnagrinėja klausimą dėl pirmosios instancijos teismo 2008-09-17 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams A. F. (F.), J. F (buvusi K.) ir J. F. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) - nutraukti 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.12, iškeldinti atsakovą A. F. (F.)ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Atsakovai byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą įvykdyti 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutarties Nr.8LI-403/14/07-91 3 p. sąlygą – sudaryti su atsakovu A. F. (F.)dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šiuo priešieškiniu atsakovai siekia apginti savo teisę į gyvenamąją patalpą (būstą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo (...) būsto neliečiamybė (...). To paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Kaip nustatyta aukščiau, tiek pradinio ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai yra susiję su gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kuriose gyvena atsakovai, t.y. ieškovas siekia iškeldinti atsakovus iš šių gyvenamųjų patalpų, o atsakovai siekia, kad būtų užtikrinta jų teisė gyventi šiose patalpose. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog priešieškinis nepriimtinas tuo pagrindu, kad ieškinio ir priešieškinio pagrindai yra skirtingi, nes kildinami iš skirtingų nuomos ir panaudos sutarčių. Pažymėtina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuri iš minėtų dviejų sutarčių yra galiojanti, t.y. ieškovai teigia, jog galiojanti yra 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.12, o 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutartis Nr.8LI-403/14/07-91 yra negaliojanti nuo 2008-01-10, tuo tarpu atsakovai teigia, jog pasirašius 2003-11-05 valstybės turto panaudos sutartį Nr.8LI-403/14/07-91, 1998-02-26 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.12 neteko galios. Šias aplinkybes ištirs ir nustatys teismas, priimdamas civilinėje byloje sprendimą.
Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus, taip pat patenkinus atsakovų priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas atskirojo skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovų priešieškinį, panaikinimo. Netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas – išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės, nes ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą nagrinėja ir išsprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d., 143 str. 3 d.), todėl priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.