Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-5), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą statytoją A. K. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini) pastatytą neturint nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą prašė leisti ieškovui atlikti nugriovimo darbus patiems, o reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo. Nurodė, atsakovas A. K., pažeisdamas Statybos įstatymo 12 str. 1 d. ir 23 str. 1 d., Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ VI sk. ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo 9 str. 2.8 p., 20 str., reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei statybos leidimo, savavališkai pastatė gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendra nuosavybe tretiesiems asmenims R. K. ir K. G. Pastatą atsakovas pastatė Pavilnių regioninio parko teritorijoje. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia valstybiniuose parkuose statyti statinius neturint nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas A. B., 2004-08-30 atsakovui A. K. surašė aktą dėl savavališkos statybos Nr. (101)11.12-232. Šiuo aktu A. K. buvo įpareigotas nutraukti neteisėtai pastatyto gyvenamojo namo eksploataciją bei nustatyta tvarka derinti projektą bei gauti leidimą statybai. Tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Dėl to 2007-12-20 atsakovui A. K. buvo surašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos reikalavimas Nr. (101)11.12-431/2, kuriame jam nurodyta iki 2008-05-30 likviduoti savavališkos statybos padarinius, savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę. Šio įsipareigojimo A. K. taip pat neįvykdė (2008-05-30 faktinių aplinkybių nustatymo aktas). Nors atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pažeidimus ištaisyti.

Tretysis asmuo K. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2009-07-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkint ir įpareigoti atsakovą - statytoją A. K. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo, nugriauti pastatą (duomenys neskelbtini), pastatytą neturint nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai bei sutvarkyti statybvietę. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė CPK 263 str. 2 d. pažeidimą, nes grindė jį aplinkybe, kuri nebuvo ištirta teismo posėdyje - kad ginčo statinys yra pastatytas ant žemės sklypo, kurio dalys tarp bendrasavininkių nėra atidalintos, šio žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta. Teismas, posėdžių metu, ne tik netyrė šios aplinkybės, bet ir neatsižvelgė į prie šios bylos prijungtos administracinės bylos Nr. 1-2317-10/05 t. 1 b.l. 130 esantį 1999-06-09 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2(l)-22/99 dėl minimo sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkių nustatymo ir dėl to padarė priešingą faktinėms aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams išvadą. Be to ši aplinkybė visiškai nesusijusi su išnagrinėto ieškinio dalyku. Teismo išvada, kad tretysis asmuo R. K. perėmė visas ankstesnio savininko ir ginčo statinio statytojo atsakovo A. K. teises ir pareigas prieštarauja CK 1.73 - 1.75, 1.80, 6.465, 6.469 str. numatytoms teisės normoms. Savavališkai pastatytas pastatas kaip nekilnojamasis daiktas neegzistuoja, nes nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl to R. K. neįgijo nuosavybės teisės į savavališkai pastatytą pastatą dovanojimo sutarties pagrindu. Be to ieškovas A. K. dėl vykdomos savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), 2004-08-30 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)11.12-232. Iš teismui pateiktų pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į žemės bei pastato dalį akto surašymo metu buvo įregistruotos atsakovo A. K. vardu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-01-20 administracinėje byloje Nr. 11-178-18/05 nustatė, kad ūkinės paskirties statinį adresu (duomenys neskelbtini), pastatė būtent A. K., bet ne R. K. Ta aplinkybė, kad atsakovas A. K. išvengė administracinės atsakomybės už pažeidimus, nurodytus Statybos įstatyme, nėra lemiama. Įstatymai, reglamentuojantys nelegalios statybos pasekmių šalinimą, nekelia būtinos sąlygos tam, kad norint pritaikyti šias normas yra būtina sąlyga, kad nelegalaus pastato statytojas už padarytą pažeidimą prieš tai turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Niekuo nėra pagrįstas teismo motyvas, kad ginčytiną pastatą tretysis asmuo R. K. naudoja dėl objektyvių priežasčių, dėl neįmanomų sąlygų gyventi kitur. Taip pat niekuo nėra pagrįsta teismo išvada, kad ginčijamą pastatą galima būtų be griovimo darbų pertvarkyti pagal ūkiniam pastatui keliamus reikalavimus. Atsakovas po 2004-08-30 surašyto savavališkos statybos akto Nr. (100)11.12-232 turėjo pakankamai daug laiko nustatytiems pažeidimams ištaisyti, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš pateikto ieškinio ieškovas savo reikalavimą - nugriauti pastatą, pastatytą neturint nustatyto leidimo, grindžia ne tik statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 28 str., 2 d., 1 p. nuostatomis, bet ir CK 4.103 str. numatyta teisės norma, kuri ginčo teisinio santykio atsiradimo momentu buvo galiojanti. Šiuo atveju teismas nepagrįstai netaikė CK 4.103 str. 5 d. numatytos teisės normos, kurioje nurodoma, kad jeigu statytojas neįvykdė šio straipsnio 3 d. 1 ir 2 p. nurodytų reikalavimų (sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, nutraukti ūkinio pastato naudojimą kaip gyvenamajam namui, suderinti ūkinio pastato garažo statybos projektą ir nustatyta tvarka gauti statybos leidimą) statinys gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis. Vadinasi ieškovas, jei statytojas per nustatytą terminą neįvykdo jo reikalavimo - turėjo teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo, įskaitant reikalavimą, kad statytojas savo lėšomis nugriautų savavališkai pastatytą statinį. Toks ieškovo reikalavimas atitinka visas galiojančias teisės normas laike ir ieškovo 2007-12-20 pateiktas atsakovui reikalavimas - nugriauti ginčo pastatą yra tinkamas. Niekuo nėra pagrįstas teismo motyvas, kad atsakovas siekė ūkinio pastato statybą vykdyti teisėtai, siekė pasirūpinti ir turėti statybai reikalingus techninius dokumentus, siekė teisėtos statybos vykdymo fakto, nes ginčas dėl projekto tinkamumo, jo pritarimo buvo nagrinėtas administraciniuose teismuose. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo 2006-06-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A(6)-1090/2006, esančioje šioje byloje, atsakovo A. K. skundą dėl projekto tinkamumo, pritarimo jam atmetė. Šioje nutartyje buvo konstatuoti atsakovo A. K. neteisėti veiksmai, jog pastatytas ginčytinas pastatas naudojamas kaip gyvenamasis namas, o ne pagal jo deklaruojamą ūkinio pastato paskirtį. Dėl to padarė išvadą, kad A. K. elgėsi ir elgiasi nesąžiningai, faktiškai piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja teise. Šia Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo padaryta išvada paneigiamas skundžiamo teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas siekė ūkinio pastato statybą vykdyti teisėtai, siekė pasirūpinti ir turėti statybai reikalingus techninius dokumentus, siekė teisėtos statybos vykdymo fakto. Atsakovo netesėti veiksmai nesukuria jam teisės, kad jo atžvilgiu nebūtų taikomi teisės normų reikalavimai, susiję su nelegalios statybos padarinių šalinimu. Atsakovas turėjo pakankamai laiko ir po Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-30 nutarties administracinėje byloje Nr. A(6)-1090/2006 priėmimo, tam, kad įvykdytų visus reikalavimus, nurodytus ieškovo 2004-08-30 atsakovui A. K. surašytame akte dėl savavališkos statybos Nr. (101)11.12-232, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą su prašymu šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeisti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Nurodė, kad įsigaliojus Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6352) ir Apskrities valdymo įstatymo 9 str. pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6353), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nuo 2010-01-01 vykdo apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ (Žin., 2009, Nr. 158-7173) 3.3 p. nustatyta, kad esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei teismuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šio nutarimo 4 p. nustatyta, kad šio nutarimo 3.3 p. taikomas ir tais atvejais, kai įstatymais atitinkamos apskričių viršininkų funkcijos perduodamos iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo.