Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. L. (R.) prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) 2010-03-04 sprendimą „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos” Nr. (15/5-3)1U-18 (toliau – Sprendimas).

Paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Lenkijos Respublikos, kurioje jai išduotas leidimas gyventi Europos Sąjungos šeimos nariui (duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas). 2010-02-19 sulaikyta pareiškėja pareigūnams pateikė Leidimą, galiojantį nuo 2008-10-07 iki 2013-01-02, taip pat Kinijos Liaudies Respublikos pasą (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2007-05-15 iki 2017-05-14.

Pažymėjo, kad atsakovas neįvardino konkrečios institucijos, priėmusi sprendimą, neaiškiai įvardino subjektą kaip „kompetentingas institucijas”, tačiau Leidimą išdavė tik viena instituciją - Žemutinės Silezijos vaivadija. Nėra nurodytas nei sprendimo panaikinti Leidimą numeris bei pavadinimas. 2009-07-15 atsakovas raštu Nr. (15/5-2) 10K-32122 patvirtina leidimą pareiškėjai atvykti į Lietuvą. Toks leidimas negalėjo būti duotas, jeigu Leidimas būtų buvęs panaikintas prieš du su puse mėnesio. 2009-06-26 Vidaus reikalų ministerija raštu Nr. 1D-4918(15) informavo, kad vyksta konsultacijos su Lenkijos nacionaliniu Sirene biuru pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnį. 2009-10-21 atsakovas raštu Nr. (15/5-12-8K-R21) 10K-43436 patvirtino, kad tebevyksta konsultacijos su Lenkijos Sirene biuru.

Nurodė, kad turėdamas informaciją apie pareiškėjos statusą kaip Europos Sąjungos šeimos nario Migracijos departamentas turėjo svarstyti grėsmės klausimą ir iš naujo nustatyti, ar kyla grėsmė. Tačiau atsakovas tokio vertinimo neatliko, o tik formaliai nurodė ankstesnį Policijos departamento sprendimą dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai. Atsakovas nevertino ir nenustatė, ar šiuo metu pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, t. y. nenustatė būtinų pagrindų Europos Sąjungos šeimos nario išsiuntimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad yra kreipęsi į Lenkijos Varšuvos vaivadijos administracinį teismą.

Atsakovas atsiliepime prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu paliko skundą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad 2007-03-21 Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau –Įstatymas) 133 straipsnio 1 ir 4 dalimis, priėmė sprendimą Nr. (15/5-8) 4U-17 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. R.”, kuriuo uždraudė J. R. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-03-21 ir įtraukė jos duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Minėto sprendimo pagrindu 2007-12-20 į centrinę Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas įspėjimas dėl jos neįsileidimo pagal 1990-06-19 Konvencijos dėl 1985-06-14 Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 96 straipsnį iki 2010-12-19. J. R. minėto draudimo nepaisė ir atvyko į Lietuvos Respubliką. 2010-02-19 J. R. buvo sulaikyta Vilniaus mieste.

Pažymėjo, kad J. R. atstovo pateikti argumentai, susiję su Leidimu, neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Dėl Lietuvos Respublikai nežinomų priežasčių Lenkijos Respublika konsultacijų prieš išduodama leidimą gyventi J. R. nevykdė, nors tai privalėjo daryti. Konsultacijos buvo pradėtos jau išdavus leidimą gyventi (šiuo atveju konsultacijos vykdytos pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį). Konsultacijos dėl užsieniečių, dėl kurių yra įtrauktas įspėjimas į centrinę Šengeno informacinę sistemą, tarp Susitariančių šalių vykdomos per SIRENE Susitariančiųjų Šalių nacionalinius skyrius. Lietuvos Respublikoje – per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių. 2010-01-22 SIRENE Lietuvos nacionalinis skyrius informavo Migracijos departamentą, kad 2009-05-06 Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos priėmė sprendimą panaikinti J. R. Leidimą, tačiau J. R. dokumento negrąžino. Šią informaciją pateikė SIRENE Lenkijos nacionalinis skyrius. SIRENE Susitariančiųjų šalių nacionalinių skyrių teikiama informacija yra patikima ir nekvestionuojama. Konsultacijų metu nėra pateikiama detali informacija, t. y., kokia institucija priėmė sprendimą, sprendimo numeris, pavadinimas, nes šie duomenys nėra reikšmingi. J. L. Respublika ir nebūtų panaikinusi Leidimo, Lietuvos Respublika neprivalėtų išbraukti ir nebūtų išbraukusi J. R. iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Lenkijos Respublikai nepanaikinus Leidimo, būtų atšauktas įspėjimas dėl jos iš centrinės Šengeno informacinės sistemos ir ji galėtų įvažiuoti į Šengeno erdvę, tačiau atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ji neturėtų teisės. Leidimas, ar jo panaikinimas neįtakoja nagrinėjamu atveju pritaikytų Įstatyme nustatytų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindų.

Atsakovo nuomone, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklių) 17-2.3.2. punktas netaikytinas, nes jis reglamentuoja duomenų apie užsienietį išbraukimą iš centrinės Šengeno informacinės sistemos, o nagrinėjamu atveju yra skundžiamas ne Migracijos departamento atsisakymas atšaukti įspėjimą dėl J. R. neįsileidimo iš centrinės Šengeno informacinės sistemos, o sprendimas išsiųsti J. R. iš Lietuvos Respublikos.

Kadangi yra įsigaliojęs Migracijos departamento sprendimas dėl draudimo J. R. atvykti į Lietuvos Respubliką, tai iš naujo vertinti, ar J. R. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ar saugumui, nebuvo reikalinga. Įstatymo 106 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikoje gyvenančių Europos Sąjungos valstybės narės piliečių ir (ar) jų šeimos narių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, o J. R. nėra nei Europos Sąjungos valstybės narės pilietė, nei Lietuvos Respublikoje gyvenančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narė. Migracijos departamentas 2009-07-15 raštu Nr. (15/5-2) 10K-32122 buvo patvirtintas tik faktas, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nežinodamas tikslios informacijos, telefonu informavo J. R. atstovą C. B., kad J. R. gali atvykti į Lietuvos Respubliką. 2009-10-21 Migracijos departamentas raštu Nr. (15/5-12-8K-R21) 10K-43496 informavo J. R., kad, atsižvelgiant į Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimą uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, ji galės atvykti tik praėjus uždraudimo laikotarpiui t. y. po 2017-03-21.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu Migracijos departamento 2010-03-04 sprendimu „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos” Nr. (15/5-3)1U-18 nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respubliką į Kinijos Liaudies Respubliką (b. l. 29-30). Minėtas sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra. Faktiniu pagrindu nurodyta tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko, nors jos duomenys yra įrašyti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, dėl jos į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas dėl neįsileidimo, ji į šalį atvyko ir buvo joje neturėdama vizos, suteikiančios teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu, 23 straipsnio 6 punktu ir 8 punktu laikyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, buvo ir yra joje neteisėtai.

Įstatymo 126 straipsnis nustato atvejus, kai asmuo išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikytas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas, leidžiantis išsiųsti užsienietį, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai joje yra. Atsakovas pareiškėjos neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje grindė dviem pagrindais – Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 punktais. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 punktą užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką, nors jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, o pagal 4 punktą, kai užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento ar atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Sąlygas, kurioms esant asmuo laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, nustato Įstatymo 23 straipsnis. Pagal šio straipsnio 6 ir 8 punktus (kurie nurodyti teisiniu sprendimo pagrindu) asmuo laikomas esančiu neteisėtai, jei jis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką ir yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2007-03-21 sprendimu „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. R.“ Nr. (15/5-8)4U-17 nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-03-31 (b. l. 21-22). Šio sprendimo pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos valdyba 2008-12-11 raštu Nr. 10-27-S-3675) informavo Užsieniečių reikalų skyrių, kad pareiškėjai Lenkijos Respublikoje 2008-10-07 buvo išduotas leidimas gyventi, galiojantis iki 2013-01-02 (Migracijos departamento byla, II tomas, l. 130). Kartu su šiuo raštu buvo pateikta ir Leidimo kopija (Migracijos departamento byla, II tomas, 134). 2008-12-11 pareiškėja Vilniaus miesto VPK VP Migracijos valdybai pateikė paaiškinimą, kad leidimą gyventi Lenkijoje ji gavo kaip Europos Sąjungos piliečio sutuoktinė ir šiuo metu gyvena Lietuvoje (Migracijos departamento byla, II tomas, l. 136). 2008-12-11 pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnį dėl neteisėto atvykimo į Lietuvą, t. y. pažeidžiant draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir priimtas nutarimas (Migracijos departamento byla, II tomas, l. 137-139), kuriuo ji pripažinta kalta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2010-02-19 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patikrinus pareiškėjos asmens duomenis rasta, jog ji yra nepageidaujamas asmuo Šengeno teritorijoje ir turi būti išsiųsta (Migracijos departamento byla, III tomas, l. 24). Tą pačią dieną ji buvo sulaikyta (Migracijos departamento byla, III tomas, l. 26) ir surašė prašymą leisti grįžti į Lenkiją, kur ji turi leidimą gyventi arba patalpinti Užsieniečių registracijos centre (Migracijos departamento byla, III tomas, l. 33). Sulaikymo metu pareiškėja turėjo Kinijos Liaudies Respublikos pasą ir Leidimą. Iš 2010-02-29 Kratos protokolo matyti, kad tos dienos kratos metu buvo rastas ir paimtas Leidimas.

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2007-03-21 sprendimu „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Kinijos Liaudies Respublikos pilietei J. R.“ Nr. (15/5-8)4U-17, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-03-31 ir pareiškėja įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo panaikintas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-03 sprendimu. Kadangi aktas, kurio pagrindu pareiškėja buvo įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo panaikintas, tai jo pasekmės šios bylos nagrinėjimo metu negali būti taikomos, juo negalima remtis sprendžiant klausimą dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kitu atveju neteisėtai priimtas sprendimas sudarytų pagrindą apriboti pareiškėjos teises. Todėl laikoma, kad pareiškėjos atžvilgiu Įstatymo 10 straipsnio 1 punktas, kad ji atvyko į Lietuvos Respubliką būdama įtraukta į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, netaikytinas.

Įstatymo 4 punktas neteisėtu atvykimu pripažįstantis atvykimą, kai užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento ar atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką Sprendime nebuvo detalizuotas. Sprendime paminėta, kad Leidimas nuo 2009-05-06 yra panaikintas ir pažymėta, kad pareiškėja atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje be vizos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis 2007-03-21 sprendimu Nr. (15/5-8)4U-17 ir aplinkybių dėl Leidimo reikšmės šioje situacijoje neįrodinėjo.

Sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Interpol – Europol - Sirene 2010-01-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte (b. l. 34) nurodyta, kad Leidimas panaikintas 2009-05-06, tačiau pareiškėja leidimo negrąžino. Ji su šeima buvo įpareigota išvykti iš Lenkijos. Teismui pateikta medžiaga apie Leidimo panaikinimo aplinkybes yra netiksli.

2008-12-17 Lietuvos Respublika Sirene sistemoje pradėjo konsultacijas dėl Leidimo išdavimo aplinkybių (b. l. 80-81). Pakartotinis prašymas pateiktas 2009-02-03 (b. l. 78-79), 2009-02-06 (b. l. 75-76). 2009-02-06 buvo gautas Lenkijos pareigūnų atsakymas, kad Leidimas pareiškėjai buvo išduotas (b. l. 72-74). 2009-04-22 išsiųstas pakartotinis užklausimas (b. l. 67-68). 2009-05-22 Lenkijos pareigūnai dar kartą patvirtino, kad pareiškėjai išduotas Leidimas (b. l. 64-66). 2009-05-25 buvo išsiųstas dar vienas paklausimas (b. l. 59-61), 2009-06-12 dar vienas (b. l. 58-59), 2009-07-02 dar vienas (b. l. 53-55). 2009-07-20 Lenkijos pareigūnai informavo, kad Leidimas buvo apskųstas, bet sprendimas neįsigaliojo, nes buvo apskųstas dėl fiktyvios santuokos, buvo pranešta apie vyro dingimą (b. l. 50-52). Dar kartą kreiptasi 2009-08-31, 2009-09-14, 2010-01-13. Paskutiniame pateiktame Sirene 2010-01-13 išraše nurodyta, kad pareiškėja turi Leidimą (b. l. 38-41). 2009-09-14 išraše (b. l. 43-45) nurodyta, kad ta pati informacija. Tokie netikslumai rodo, kad duomenys negali būti laikomi patikrintais ir patikimais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reikalauja, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kadangi teismui pateikta medžiaga rodo, jog atsakovas nėra surinkęs dokumentų apie Leidimo panaikinimą, tai jo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Srendime nėra nurodytas teisinis pagrindimas asmens, kuriam išduotas Europos Sąjungos šeimos nario leidimas gyventi, pareigos turėti vizą buvimo kitoje Europos Sąjungos šalyje metu. 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, turintiems vienos iš Susitariančių Šalių išduotus leidimus gyventi (...) leidžiama atvykti tranzito tikslu, jeigu jų pavardės nėra įtrauktos į Susitariančiosios Šalies, kurios išorines sienas jie ketina kirsti, nacionalinį asmenų, kuriems draudžiama atvykti nepageidaujamų asmenų sąrašą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Bendrijos laisvo judėjimo teise naudojasi ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos piliečio. besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai, kuriems taikoma 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Taigi, tam tikrais atvejais vizos nėra reikalingos. Iš priimto sprendimo nėra aiškus nei pareiškėjos buvimo tikslas, nei trukmė.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimų sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-03-04 sprendimą „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos” Nr. (15/5-3)1U-18 ir perduoti nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.