Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. K. 2025 m. liepos 20 d. apie 03.45 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 11, vairavo automobilį „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0330, jam buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad įvykio dienos išvakarėse išgėrė du butelius šampano ir vieną degtinės butelį, kadangi buvo susipykęs su sužadėtine, nuvažiavo su ja pasikalbėti, bet ji atsisakė su juo kalbėti, todėl jis vartojo alkoholį ir vėliau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Įvykio metu vairavo automobilį „Peugeot“, kuris priklauso įmonei „City Bee“. Teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, jo vairavimo stažas yra maždaug 7-8 metai. Jam yra žinoma, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti neblaiviems asmenims. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 184, 186).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai T. K. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. K., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. liepos 20 d. apie 03.45 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 11, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo neblaiviam faktas užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei liudytojo A. I. apklausos protokole, iš kurių matyti, kad įvykio dieną pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, jie betarpiškai matė, kaip kaltinamasis T. K. vairuoja transporto priemonę, kaltinamasis važiavo priešais pareigūnų tarnybinį automobilį, kuriame sėdėjo tik vienas asmuo - T. K.. Pastarasis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, alkoholio vartojo daug, jį vartojo tą pačią dieną, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, kad asmuo neblaivus. Be to, T. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai nekoordinuoti, automobilyje mėtėsi šampano butelis, šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose (b. l. 91–93, 97–100). Tai, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, vairuojantį įmonei „City Bee“ priklausantį automobilį (b. l. 85–89). Kaltinamajam T. K. neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0330, patikros sertifikato Nr. 2361481, ir užfiksuotas 2025 m. liepos 20 d. Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 37, 38, 39, 40–41). T. K. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo vartojęs alkoholio, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl akivaizdu, kad suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo T. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis laikomas neteistu (b. l. 119–121), administracine tvarka baustas (b. l. 122–126), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 184). Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, T. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,20 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, baustas administracine tvarka). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo - paskyrimo - 2025 m. liepos 22 d. (b. l. 146–147).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad T. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra juridinis asmuo - UAB „City Bee“ (b. l. 47–60).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam juridiniam asmeniui – įmonei „City Bee“, kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad T. K. vairuoto automobilio „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam juridiniam asmeniui – įmonei „City Bee“. Byloje nenustatyta, jog įmonės „City Bee“ įgaliotieji atstovai būtų žinoję, kad kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „PEUGEOT 308“, 2023 metų, vertė 2025 m. liepos mėnesiui su PVM – 17044 Eur (b. l. 46). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo aspektu, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilį pasirinko atsitiktinai (b. l. 184), atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo T. K. konfiskuotina dalis minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 Eur.

Pažymėtina ir tai, jog kitos T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (2 metai) yra artimas minimaliam įstatyme nustatytam tokios priemonės taikymo terminui, todėl nėra pagrindo teigti, kad T. K. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

IV. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

3 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintinos (b. l. 146–147).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. K. 34 (trisdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, skirti T. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 22 d.,

- konfiskuoti automobilio „Peugeot 308“, Estijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Išaiškinti T. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 (tris) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.