Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š., jos atstovui advokatui Ryčiui Paukštei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovams VDI Marijampolės skyriaus vyr. darbo inspektoriams Gintarui Daubarai, Adui Baliukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorės, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Š. surašytas už tai, kad tiriant VDI gautus pranešimus, 2014 m. spalio 23 d. inspektuojant (duomenys neskelbtini), registruotą ir veiklą vykdančią (duomenys neskelbtini), atlikus kitus veiksmus vykdant administracinę procedūrą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š., būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, žemiau išvardintiems asmenims leido dirbti minėtoje įmonėje nelegaliai, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojai atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, o būtent : 2014 m. liepos 30 d. D. M. darbininkės darbą, 2014 m. liepos 4 d. E. R. pakuotojo darbą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. E. V. staliaus darbą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. N. B. staliaus – staklininko darbą, 2014 m. rugpjūčio 25 d. A. B. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 3 d. M. M. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 23 d. A. V. staliaus darbą, 2014 m. rugsėjo 23 d. G. K. staliaus darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d., bei galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. nesutiko su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu ir 2015-02-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2015-07-30 iki 2014-09-23 ėjo direktorės pareigas (duomenys neskelbtini). Negalinti tiksliai pasakyti, kuriomis dienomis protokole išvardinti asmenys atvyko ieškoti darbo į įmonę, kadangi neprisimena, įmonėje darbinasi daug žmonių. Paprastai įmonėje yra tokia tvarka, jog norintis įsidarbinti žmogus atvyksta pas apsaugos darbuotoją, tada jis palydimas į buhalteriją, buhalterė atveda pas ją, vyksta pokalbis, ką žmogus baigė, kur dirbo, kokius darbus atliko. Tada žiūrima, kokios laisvos darbo vietos yra įmonėje ir buhalterė nusiveda pas meistrą supažindinti su galimai būsimu darbu. Susipažinimas vyksta dalyvaujant meistrui, jam prižiūrint. Žmogui parodoma darbo vieta, koks bus atliekamas darbas, kaip reikės atlikti, jam duodami įrankiai, kad apčiuoptų, apsižiūrėtų, duodamas kartais nereikalingas audinys, kad pažiūrėti, ar tikrai moka siūti. Tiek pats žmogus, tiek meistras kartu apsprendžia, ar jis galės dirbti tą darbą, ar jis yra nealergiškas, ar jis neturi problemų su sveikata. Negalinti pasakyti kiek laiko tai užtrunka, kadangi ji nedalyvauja, būna įvairiai, bet tikrai ne visą darbo dieną. Visi eina susipažinti su būsimu darbu savo noru ir iniciatyva, nei vienas neprašė už tai atlyginti. Tada ją meistras informuoja, kad jam žmogus tinka, pačiam žmogui patinka ir tuomet pasakoma, kokie dokumentai reikalingi, po to žmogus tvarkosi dokumentus ir pasirašoma darbo sutartis. Visi darbuotojai priimami su bandomuoju laikotarpiu. Dėl D. M. neįdarbinimo nusprendė meistras, kad ji netinkama, nes jis tiesiogiai su ja bendravo. Buvę labai daug atvejų, kada žmonės patys nenori dirbti, jie atvyksta iš darbo biržos ir prašo tik įrašo, kad pasirinktas kitas kandidatas, jog neprarastų socialinių garantijų, tačiau realiai jie darbo neieško. Su M. A. buvę darbiniai santykiai, jis pats išėjo iš įmonės į geriau apmokamą darbą, o su V. J. santykiai buvo normalūs darbiniai iki atleidimo, galbūt čia jo kerštas, nes po jo atleidimo pasipylė skundai tiek Aplinkos ministerijai, tiek Darbo inspekcijai, Mokesčių inspekcijai. Negalinti pasakyti dėl ko V. J. kreipėsi į M. A.. Šiuo metu priėmimo į darbą tvarka iš esmės niekuo nepasikeitė, tik žmogus nevedamas į būsimą darbo vietą, jam neduodama to darbo apsižiūrėti. Ji nemananti, kad kažką blogai darė, tiesiog dabar vyksta teismo procesas.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas G.Daubara 2015-02-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinė procedūra buvo pradėta gavus pranešimus Valstybinėje darbo inspekcijoje apie nelegalaus darbo faktus, apie viršvalandinį darbą, dėl kitų darbų saugos ir sveikatos klausimų. Į įmonę buvo nuvykę 2014 m. spalio 14 d. ir 23 d., rinko įrodymus. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas turi teisę gauti asmenų parodymus tiek žodžiu, tiek raštu. Dauguma asmenų atsisakė teikti paaiškinimus, kadangi įmonėje dirba giminaičiai, todėl jų ir nenurodė, o kurie paaiškino – tuos užfiksavo. Patys žmonės paaiškino, kurią dieną dirbo, parodymus davė žodžiu. Iš V. J., A. P., D. M. ir E. R. raštu paėmė paaiškinimus, o žodžiu apklausė visus likusius, kurie inkriminuoti protokole. Tai užfiksuota nelegalaus darbo tyrimo akte. Kai žodžiu kalbėjo neįspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Administracinės procedūros pradžia kaip nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta yra 2014 m. spalio 10 d., o visos administracinės procedūros pabaiga lapkričio 4 d. Kaip minėjo, buvo tirti ir kiti galimi pažeidimai, darytos fotonuotraukos, bet jos nesusijusios su byla. Protokole inkriminuotas tik vienas nelegalaus darbo požymis, kai darbdavys nepraneša prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios SODRAI. Tokia jo pareiga numatyta Darbo kodekso 99 str. 6 d. Darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o vienas iš nelegalus darbo požymių yra tas, kai dirbama nesudarius rašytinės darbo sutarties. Kad buvo dirbama nesudarius rašytinės darbo sutarties, šio nelegalaus darbo požymio jie nenustatė. Esant bent vienam iš keturių Darbo kodekso 98 str. 1 d. nurodytų požymių, yra nelegalus darbus. Jie nustatė tik vieną nelegalaus darbo požymį – 98 str. 1 d. 2 p. numatytą, kai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta SODRAI. Todėl čia nebūtinas darbo užmokesčio faktas, inkriminuota tik tai, kad atliko tam tikras darbo funkcijas paklusdami nustatytai vidaus darbo tvarkai. Darbo inspekcija prieina prie SODROS informacinės sistemos, iš ten gavo duomenis, bet ten nėra valandų ir minučių, kada tiksliai gautas pranešimas SODROJE, todėl vėliau teismui pateikė tikslesnius duomenis. Dėl kitų pažeidimų nebuvo niekas patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodytos tik rekomendacijos.

Liudytojas A. P. parodė, jog įmonėje dirba nuo 1991 metų rėmų surinkimo ir mašinų baro meistru. Į darbą priima ir atleidžia direktorė V. Š.. Apie D. M., E. R. negirdėjęs. E. V. dirbo labai trumpai jo bare staliumi, jos darbo pražios neatsimena. N. B., A. B., M. M., A. V., G. K. dirba iki šiol. Jam reikėjo staklininko, pasakė apie tai direktorei. Po kiek laiko buhalterė D. S. atvedė N. B.. Sakė, kad vaikinas yra anksčiau dirbęs prie medžio apdirbimo staklių. Jis N. B. parodė, ką reikės daryti, su kokiomis staklėms dirbti. Dirbo šalia kolega su tokiom pačiom staklėm, jis pasižiūrėjo, jie pakalbėjo ar jam patiktų toks darbas, pasakė, kad viskas tvarkoj. Liepė nueiti į buhalteriją, ten pasakys kokių dokumentų reikia, kad priimtų į darbą. Jis buvo gal kokią valandą, gal nepilnai, kol apsižiūrėjo, pirmą dieną jis nedirbo, tik apsižiūrėjo. Kitą dieną tvarkėsi dokumentus, o dar po dienos pradėjo dirbti, kai jau atėjo su sutartimi. A. B. jau buvo anksčiau dirbęs įmonėje prieš kažkiek laiko, buvo atėjęs, norėjo pasižiūrėti ar niekas nepasikeitė, parodė, kad reikės dirbti staliumi. Tą dieną nedirbo. Visi kiti - M. M., A. V., G. K. taip pat jo cecho darbuotojai, jų priėmimas į darbą buvo toks pat. Jie be sutarties nedirbo, juos atvedė į cechą buhalterė, jis paaiškino, ką ir kaip reikės daryti. G. K. buvo anksčiau tokio įrankio nemačiusi, todėl parodė, davė palaikyti pistoletą į ranką, davė “pašaudyti“ į dėžutę pasibandymui, ar nebijos, ar galės dirbti. Viskas vyko apie valandą laiko, nei vienas darbuotojas nebuvo iki 15 val. 30 min. Yra autobusas apie 9 val., todėl stengiasi, kad žmonės spėtų juo parvažiuoti namo. Apie darbo užmokestį su juo nebuvo kalbama. Atėjusio žmogaus paklausia, ar nori realiai dirbti, nes daugumą Darbo birža siunčia, iš kurių daugiau kaip pusė nenori dirbti. Darbuotojas prieš tai pasižiūri, ar jam pačiam tinkamas toks darbas, tada jeigu jis sutinka, pradeda dirbti tik po darbo sutarties pasirašymo. Jam tinka visi darbuotojai, jei patys sutinka dirbti, nes tuo metu reikia žmonių, staklės negali stovėti. Ar darbuotojas sugeba dirbti, gali pasakyti tik po kurio laiko, kai padirba, nes nustatomas bandomasis laikotarpis, jo klausia, kaip sekasi darbuotojui dirbti, jei nesiskundžia, tai darbuotojas dirba toliau, jei skųstųsi – atleistų. V. J. vaikščiodavo po įmonę, būdavo ir jo bare, V. J. taip kalba iš piktumo, nes vykta konfliktas, žmonės iki darbo sutarties sudarymo nedirbo įmonėje. Įmonėje tvarka griežta, atmosfera normali.

Liudytoja D. M. parodė, jog internete susirado įmonės kontaktus ir pati telefonu pasisiūlė dirbti. Liepė atvykti kitą dieną, buvo liepos mėn. pabaiga. Pirmiausiai nuėjo pas direktorę pasikalbėti dėl darbo, ji norėjo dirbti bet kokį darbą, apie darbo užmokestį nekalbėjo, pokalbis truko apie 10 min. Liepė eiti, kur aprodys jai darbą, ką reikės daryti, supažindins. Ją nuvedė kita darbuotoja, beeinant papasakojo, kada vyksta „parūkymai“, kur galima į tualetą nueit. Apmušimo ceche aprodė darbą, darbo įrankį, kur apšaudo medžiagą su kabėmis, davė pasibandyti su tuščiu, kad nesusižalotų, kad jaustų įrankį, po to parodė, kaip įdėti kabes, kaip įtempt medžiagą, pasibandė ant kažkokios baldų detalės. Žiūrėjo, ar teisingai padarė, sakė, kad negerai, nes iš karto nepavyko, parodė, kaip išimti kabes, darė dar kartą. Po pietų nuvedė prie pagalvių. Darbuotoja parodė kaip reikia kimšti pagalves, kad kampai atitiktų, po to ji pati darė, parodydavo, ar gerai. Nežino, kiek padarė, jai buvo aktualu išmokti darbą. Po 14 val. ją pasišaukė direktorė, užsirašė telefono numerį, sakė, kad yra dar vienas norintis įsidarbinti žmogus, kuris ateis pasibandyti, todėl jeigu pasirinks ją, paskambins. Mano, kad ji dirbo tą dieną. M. A. yra jos kaimynas, ji nieko jam nesakiusi apie šį darbą, gal vyras užsiminė, su V. J. susipažino tik šiandien. Ji sulaukė darbo inspekcijos skambučio, pareigūnai atvažiavo pas ją į darbo vietą, ji surašė raštu paaiškinimus, nežino iš kur sužinojo apie ją, ji niekam skundo nerašė.

Liudytojas N. B. parodė, kad įmonėje dirba nuo rugpjūčio 6 d. staliaus staklininko pareigose. Į darbo vietą buvo atvykę darbo inspektoriai, su juo žodžiu pasikalbėjo, klausė nuo kada dirba, bet nieko nerašė. Dėl įsidarbinimo susižinojo iš įmonėje dirbančios žmonos pusseserės. Į įmonę jis atvyko rugpjūčio 5 d., pašnekėjo su direktore, po to jį buhalterė atvedė į cechą. Klausė, ar dirbęs prie staklių, jis pasisakė, kad anksčiau yra dirbęs. Meistras parodė darbo vietą, paaiškino kaip vyksta darbas, kokio pobūdžio, ką reikia daryti. Viskas vyko apie valandą, po to jis nuėjo pas buhalterę, pasakė kokie reikalingi dokumentai ir apie 9 val. išvyko namo. Rugpjūčio 6 d. susitvarkė reikalingus dokumentus ir pasirašė darbo sutartį. Rugpjūčio 5 d. jokių darbų neatlikinėjo, jam tik aprodė darbo vietą, parodė, kaip vyksta darbas, apžiūrėjo ir viskas. Rugpjūčio 5 d. nebendravo su V. J., jo nematė, nes įmonėje buvo tik 1 val., M. A. nepažįsta. Įmonėje jis nedirbo 1-2 dienas be atlyginimo.

Liudytojas A. B. parodė, jog įmonėje dirba staliumi. Įsidarbinti jį siuntė Darbo birža, nuvyko rugpjūčio 25 d. 7 val. ryto autobusu. Nuėjo į kontorą, pakalbėjo su direktore, buhaltere, sakė, kad tikrai nori įsidarbinti. Su buhaltere nuėjo į stalių cechą, jį pristatė meistrui A. P.. Jis parodė, kaip reikės dirbti su įrankiai, davė pasibandyti dugnus „apšaudyti“, priprasti prie didesnio, mažesnio pistoleto, parodė, kaip kabės dedasi, žiūrėjo kaip prišaudė. Maždaug po valandos atėjo buhalterė, pasakė, kad jį priims bandomajam laikotarpiui, davė lapelį apie reikalingus dokumentus ir 9.15 val. autobusu jis išvažiavo namo. Tą valandą jis mokėsi, susipažino, kad suprastų, ką reikės dirbti, pats norėjo pasibandyti. Matė, kad V. J. sėdėjo kabinete, bet tada bendravo tik su A. P.. Kitą dieną atvažiavo su dokumentais pas direktorę, pasirašė darbo sutartį, buvo numatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, minimalus atlyginimas, jam išdavė darbo pažymėjimą. Dabar irgi dirba tokį patį darbą, kartais pasikeičia. Atsimena, kad buvo atvykusi Darbo inspekcija, trumpai paklausinėjo, viską sakė taip pat, kaip ir dabar teisme.

Liudytojas M. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) staliumi. Į įmonę ieškoti darbo atvažiavo rugsėjo 3 d. Pakalbėjo su direktore, po to pakvietė meistrą A. P.. Jį nusivedė į cechą, aprodė darbo technologiją – šaudymai, baldų rėmų gamyba, kokius baldus gamina. Jis tą darbą jau yra dirbęs, turi 13 m. stažo. Tai truko nuo pusvalandžio iki valandos, jokio produkto nesukūrė. Po to sako važiuok tvarkykis dokumentus, kai atvyksi pasirašysim sutartį. Rugsėjo 3 d. nieko nedarė, tik apsižiūrėjo, kitą dieną susitvarkė dokumentus, o dar kitą dieną pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti normaliai. Atsimena, kad buvo atvykę Darbo inspekcijos atstovai, klausinėjo kaip įsidarbino, bet raštu nieko nerašė. V. J. yra matęs ceche, bet bendrauti su juo neteko, M. A. nepažįsta.

Liudytojas A. V. parodė, jog įmonėje dirba staliumi. Jis įsidarbino per Darbo biržą, rugsėjo 23 d. ar 24 d. nuvažiavo į įmonę, nuėjo pas sekretorę. Paskui nuvedė į cechą pas vadovą A. P.. Aprodė vietą, kur jis dirbs, įrankius, su kuo dirbs ir ką dirbs. Pabandė padaryti kažkokias dėžes, galbūt baldo detales, meistras parodė kaip daryti, visą laiką buvo šalia ir žiūrėjo kaip jis daro, pataisė jo darbą. Ceche pabuvo apie valandą laiko, jam sumokėti neturėjo, nes jis tik mokėsi. Buvo atvykę inspekcijos darbuotojai, su jais žodžiu kalbėjo tą patį, ką ir šiandien. Nepažįsta ir nematęs V. J., M. A..

Liudytoja G. K. parodė, jog dirba įmonėje staliumi. Ją siuntė Darbo birža. Kartu buvo ir A. V.. Nuvykus į įmonę, po kurio laiko buhalterė juos nuvedė į cechą. Pasitiko meistrai, vienas iš jų A. P.. Nuvedė aprodyti, kur dirbs, supažindino, parodė vieną kitą pavyzdį ir ji pati bandė daryti. Meistras prižiūrėjo ir taisė. Užtruko gal valandą ar šiek tiek daugiau, bet tikrai ne darbo dieną. Paskui buhalterė liepė rytojaus dieną susitvarkyti dokumentus, dar kitą dieną pasirašė sutartį. Tokį patį darbą dirba ir šiuo metu. Nepažįsta M. A.. Su Darbo inspekcijos atstovais kalbėjo tą patį, ką ir dabar, pasirašyti neprašė.

Liudytojas M. A. parodė, jog įmonėje dirbo 4 metus, prieš pusantrų metų išėjo, nes įsidarbino kitoje įmonėje. Santykiai su direktore prasti, nes kai norėjo išeiti iš darbo, pareikalavo atidirbti 2 savaites. Iš darbo išėjo su piktumais. Darbo inspekcijai pranešimus rašė jis, nors tuo metu jau nedirbo. Kad dirba nelegaliai jis gavo informacijos iš V. J., tų žmonių (protokole nurodytų) jis asmeniškai nepažįsta, jie jam nesiskundė. Tik D. M. vyras pasakė, nes su juo bendrauja. Nori, kad žmonės dirbtų legaliai, todėl ir pranešė.

Liudytoja E. V. parodė, jog į įmonę ją siuntė Darbo birža. Atvyko rugpjūčio 18 ar 19 d., su V. Š. susitiko labai trumpai, paklausinėjo, ką ji veikianti, ar pavyks suderinti darbą su studijomis. Tada pasakė, kad einam apsižiūrėti darbo vietą ir pasibandyti, nes ji nieko nemokėjo. Pirmiausia nuvedė į apmušimų cechą, bet ten jai nepatiko. Reikėjo užtraukti medžiagą ant rėmo, jai parodė kaip daryti, bet jai nesisekė, būdavo negražiai, nelygiai, todėl ji paprašė, kad parodytų kitą darbą. Tada nuėjo į rėmų cechą. Ten pamokino, parodė ir pačiai davė pabandyti. Šis darbas buvo lengvesnis. Negalinti pasakyti, kiek porankių sukūrė, nes daug ką reikėjo taisyti, ji kreivai prišaudydavo, šalia buvo meistras ir dar vienas žmogus, kurie taisė, prižiūrėjo. Įmonėje buvo iki darbo pabaigos. Pirmą dieną ji mokėsi, nes nieko panašaus nedirbusi ir nemokėjo, nežino ar su ja atsiskaitė už tą dieną. Darbo sutartį sudarė kitą dieną, įmonėje padirbo tik savaitę laiko ir išėjo, nes prasidėjo mokslai. Kai ją darbo birža siuntė, sakė, kad galinti pasimokinti, negalvojo, kad kažkas negerai. V. J. matė tik po sutarties pasirašymo, kai ją supažindino su darbų sauga.

Liudytojas E. R. parodė, jog į įmonę norėdamas įsidarbinti atėjo vieną dieną prieš įmonės atostogas, neatsimena kuri tai diena. Nuėjo pas direktorę, jį nusiuntė į pakavimą, sako pasibandysi, matysi ar patiks ir pan. Jam paaiškino, parodė, nes jis nedirbęs anksčiau tokio darbo. Ten pakavo baldus, jis padavinėjo, padėjo lankstyti. Pakavime padirbo 2 valandas ir nusiuntė pagalves kimšti. Jam parodė kaip, pamokino ir jis kimšo. Jis dirbo iki 15.30 val. Po įmonės 2 savaičių atostogų pirmadienį jis atėjo į įmonę, pasirašė darbo sutartį, sakė, kad tą dieną dirbti negalima, pradėjo dirbti nuo kitos dienos, nuo antradienio. Kai išėjo iš darbo suprato, kad už tą pirmą dieną jam nesumokėjo. Pirmą dieną tik su direktore kalbėjo, V. J. nematė, vėliau matydavo jį vaikščiojantį. Darbo inspekcijos atstovai buvo atvykę į namus, jis pats parašė paaiškinimą.

Liudytojas R. A. parodė, jog dirba rėmų bare kontrolieriumi. Neatsimena nei E. V., nei E. R., D. M. pas juos nedirbo. G. K., A. V., M. M. dirba, kitų pavardžių neatsimena. Žmogui atėjus įsidarbinti, cechuose aprodomos darbo vietos, supažindinama su darbu, su kokiais įrankiais reikės dirbti, duoda kabes pašaudyti, kad neišsigąstų. Paklausiama, ar tikrai nori dirbti, nes iš darbo biržos siųstiems reikia tik pažymos, kad buvo. Jie nesukuria nei vieno produkto, nei vienos pilnos operacijos neatlieka, bandosi pusę valandos – valandą. Apie V. J. negali pasakyti nieko blogo.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji yra apmušimo baro meistrė. Ji prisimena, kad D. M. buvo pas ją atėjusi į cechą. Ji aprodė patalpas, visą cechą, paaiškino, kas pas ją ceche yra dirbama, parodė kaip elgtis su pneumatiniu šautuvu, kaip su juo šaudyti. Buvo brokuota dėžutė, parodė kaip reikia šaudyti, davė jai pačiai pasibandyti. Vieną kartą apšaudė, atėjo kontrolierė, parodė, kad negerai, nuardė ir iš naujo apšaudė. Matė, kad jai sunkiai sekasi, todėl nuvedė prie pagalvių. Parodė, kaip reikės jas kimšti. Tačiau ten taip pat sunkiai sekėsi, įtraukė pūką, vargo, kol išėmė. D. M. įvilko pagalves, bet blogai tai padarė, ji turėjo ištraukti, paaiškinti, kaip įkimšti ir vėl ji kimšo. Gal valandą pabuvo, paskambino buhalterei ir ją išvedė. Buhalterei pasakė, kad nebus gera darbuotoja, kad vilčių nesuteikti žmogui ir jo nevarginti. Jai niekas nesigavo, jei būtų gavęsi – būtų priėmę, nes reikėjo tuo tarpu darbuotojo. Jei žmogui parodai kaip atkarpą medžiagos šaudyti ir jei niekaip nesiseka per 10-20 min., kaip gali būti toks darbuotojas. Ji neprašė, kad baldą jai apšaudytų. Praktiškai D. M. jai nieko neįvilko ir gamyboj nepanaudojo, nes kita darbuotoja pertaisė ir panaudojo gamybai. D. M. tą dieną nedirbo, jokio naudingo darbo nepadarė, ji tik apsižiūrėjo darbo vietą. Neprisimena, ar V. J. buvo tą dieną ceche.

Liudytoja D. S. parodė, jog dirba įmonėje buhaltere-kasininke. Ji žino į kokius cechus reikia darbuotojo, apie tai informuoja direktorė. Ji nuveda žmogų į cechą, kartais ir pats meistras pasiima. Ką jis ten veikia, ji nežinanti. Po valandos jai paskambina meistras arba pats žmogus ateina, meistras pasako savo nuomonę, kad tinka, direktorė su meistru būna jau aptarusi, ji tada surašo medicininę rekomendaciją, kuo tas žmogus dirbs. Nebūna pavedimo, kad užmokėti už tą dieną, nes niekada niekas nesiteiravo ar bus už tą dieną mokama. Kartais būna paaiškina, koks tai darbas, ir iškart žmogus atsisako dirbti. Jai pavesta užpildyti darbo sutartį, kurią pasirašo darbuotojas ir direktorė, tada darbuotojas supažindinamas su darbų sauga ir kt. Šiuo metu jau kitokia tvarka, žmogus nesibando, jeigu nesugebės dirbti, atleis, tokį sprendimą priėmė direktorė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ATPK 248, 257, 284 str.).

DK 98 straipsnis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji būdama darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės administracijos vadove, aštuoniems asmenims leido dirbti (duomenys neskelbtini) nelegaliai, kai nelegalus darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojai atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, taigi jai buvo inkriminuotas tik vienas alternatyvusis nelegalaus darbo požymis, numatytas DK 98 str. 1 d. 2 p., tai yra kai dirbamas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniams skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Taigi byloje reikia nustatyti, ar protokole nurodytomis dienomis buvo dirbamas darbas, esant darbo sutarties požymiams, ir ar darbdavys privalėjo prieš protokole nurodytų asmenų darbo pradžią pranešti VSDFV teritoriniam skyriui, o būtent ar 2014 m. liepos 30 d. D. M. dirbo darbininkės darbą, ar 2014 m. liepos 4 d. E. R. dirbo pakuotojo darbą, ar 2014 m. rugpjūčio 18 d. E. V. dirbo staliaus darbą, ar 2014 m. rugpjūčio 5 d. N. B. dirbo staliaus – staklininko darbą, ar 2014 m. rugpjūčio 25 d. A. B. dirbo staliaus darbą, ar 2014 m. rugsėjo 3 d. M. M. dirbo staliaus darbą, ar 2014 m. rugsėjo 23 d. A. V. dirbo staliaus darbą, ar 2014 m. rugsėjo 23 d. G. K. dirbo staliaus darbą.

Byloje nustatyta, jog VDI pradėjo tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo ir kitų darbo įstatymų pažeidimų gavusi M. A. pranešimus. Iš liudytojo M. A. parodymų matyti, jog protokole nurodytomis dienomis liudytojas M. A. įmonėje jau nedirbo, protokole nurodytų asmenų įdarbinimo aplinkybes sužinojo iš V. J. bei iš D. M. vyro. Liudytojas V. J. nurodė, jog įmonėje dirbo iki 2014 m. rugsėjo 11 d., šiuo metu yra užvedęs civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nurodė matęs, jog E. V., N. B., A. B., D. M. dirbo vieną dieną prieš pasirašant darbo sutartį, E. R., M. M. neprisimena, A. V. ir G. K. nežino. Įvertinus šias aplinkybes, jog tarp darbdavio ir darbuotojo V. J. kilęs ginčas sprendžiamas teisme, jų santykiai konfliktiškai, kaip nurodė V. Š., po V. J. atleidimo iš darbo pasipylė skundai įvairioms institucijoms, todėl teismas liudytojo V. J. parodymus vertina kaip neobjektyvius ir šališkus ir remiasi jais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tai yra kitų liudytojų parodymams. Vertinant kitų liudytojų parodymus, pirmiausia reikia nustatyti aplinkybę, ar protokole nurodytomis dienomis asmenys dirbo darbą darbdavio naudai, jam vadovaujant ir prižiūrint.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. (LVAT N261-1019/2012, N575-3287/2011).I

Išanalizavus darbo santykius reguliuojančius įstatymus ir teismų praktiką šiuo klausimu, darytina išvada, jog šioje situacijoje būtina atskirti tris sąvokas: darbą, išbandymą ir supažindinimą su darbo sąlygomis. Asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, ar siunčiamas Darbo biržos, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad iš karto priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo. Paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis – kokia yra darbovietėje nustatyta darbo tvarka, kokios darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija, pareigos) bus vykdomos, darbo užmokestis ir t.t. Visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai nėra taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių. Galima situacija, kuomet asmuo nori pasivaikščioti po įmonę, apžiūrėti darbo vietą, susipažinti su įranga, pasikalbėti su ten dirbančiais darbuotojais, sužinoti, kokios yra darbo sąlygos. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima atskirti susipažinimą su darbo sąlygomis nuo darbo santykių yra tas, jog asmuo neturi atlikti veiksmų, kurie atneš darbo įmonei naudos, nes tokiu atveju jau kyla darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas. Šioje byloje būtina atkreipti dėmesį į tokią aplinkybę, jog į įmonę pirmą kartą atvykus VDI atstovams 2014 m. spalio 14 d., įmonei neturint duomenų apie pradėtą patikrinimą, nebuvo rastas nei vienas darbuotojas, realiai dirbantis be darbo sutarties. Liudytojai N. B., A. B., M. M., G. K., A. V., E. V. duodami parodymus teisme patvirtino, jog prieš pasirašant darbo sutartį pirmą dieną jie tik susipažino su darbo vieta, apžiūrėjo darbo įrankius, kai kurie juos pabandė, tačiau jokio naudingo darbo nepadarė, tą patį jie žodžiu pasakė ir į įmonę atvykusiems VDI atstovams, tačiau jų niekas neprašė parašyti raštu. Tuo tarpu renkant įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo medžiagą, protokolą surašiusios institucijos atstovai šių parodymų nefiksavo, tik 2014-11-04 Nelegalaus darbo tyrimo akte patys konstatavo spėjamo nelegalaus darbo faktus. Svarbūs duomenys gauti iš liudytojos E. V. parodymų, jog apžiūrėjusi jai siūlomą darbo vietą apmušimo ceche, ji nesutiko ten dirbti, kadangi jai nepatiko darbo pobūdis ir darbo įrankiai, ji paprašė parodyti kitą laisvą darbo vietą, tada jai buvo parodytas darbas rėmų ceche, kuris jai tiko ir kitą dieną ji buvo įdarbinta būtent rėmų ceche. Nėra svarbi aplinkybė kiek laiko protokole nurodyti asmenys praleido įmonėje norėdami susipažinti su darbu, kai kurie apžiūrėjo tik vieną darbo vietą, kitiems (E. V.. D. M., E. R.) buvo parodytos kelios laisvos darbo vietos, todėl jų buvimas užsitęsė, kiti asmenys (N. B., M. M.) buvo anksčiau dirbę panašų darbą, todėl jie tik trumpai apžiūrėjo būsimą darbo vietą. Tokiu būdu protokole nurodyti asmens pasirinko laisvą darbo vietą, tos pareigos buvo įrašytos į darbo sutartį, pagal jų darbines funkcijas ir darbų pavojingumą atitinkamai būsimas darbuotojas pasitikrino sveikatą, ką ir nurodė liudytoja buhalterė G. S. Taigi asmens, suinteresuoto būsimu darbu, domėjimasis darbo sąlygomis, būsimomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas atlikti ir kt., vertinama, kaip visiškai natūralūs, asmens, siekiančio įsidarbinti įmonėje, veiksmai, pasidomint darbo sąlygų priimtinumu, savo gebėjimų galimybėmis ir kt. (Kauno apygardos teismo 2013-05-27 nutarimas byloje Nr. ATP -501-485/2013). Liudytoja D. M. parodė, jog ji 2014 m. liepos 30 d. dirbo darbdavio naudai, su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, jai pasakė, kad paskambins, jeigu atsirinks jos kandidatūrą. Vertinant liudytojos D. M. parodymus būtina juos patikrinti su liudytojos meistrės I. G. parodymais, kuri nurodė priešingai, kad D. M. buvo duota brokuota detalė pasibandyti pašaudyti, jog jai nepavyko, todėl buvo parodyta kita laisva darbo vieta prie pagalvių kimšimo, ten jai taip pat nesisekė, jog D. M. įmonėje buvo apie valandą laiko ir per ją jokios naudos įmonei nedavė ir nieko nesukūrė, ji mačiusi, kad nebus gera darbuotoja, todėl nenorėjo žmogui suteikti vilčių. Tai, kad D. M. atžvilgiu buvo vykdoma atranka į darbą patvirtina ir jos pačios parodymai, jog įmonė turėjo du kandidatus į šią laisvą darbo vietą, ir dėl darbo sutarties sudarymo jai būtų paskambinę tik tuo atveju, jeigu ją būtų atsirinkę. Vertinant liudytojo E. R. parodymus, visų pirma reikia nustatyti, kaip administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. Š., o ne protokole nurodytas asmuo, suvokė savo veiksmus ir pasekmes, tai yra būtent administracinėn atsakomybėn trauktino asmens intelektualinį kaltės momentą. Tai, kad asmuo manė dirbantis darbdavio naudai, nors realiai jokios naudos nebuvo, nesuponuoja pagrindo manyti, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo kaltas, šias aplinkybes taip pat reikia įrodyti. Iš V. Š. parodymų nustatyta, jog visiems protokole nurodytiems asmenims ji tik pasiūlė susipažinti su darbo vieta ir įrankiais, nei su vienu ji nesitarė, jog iš pradžių darbuotojas dirbs nelegaliai, be darbo sutarties, tik vėliau bus sudaroma darbo sutartis. Šias aplinkybes patvirtino ir visi protokole įvardinti asmenys. ATPK 41³ str. patalpintas kodekso ypatingosios dalies 5 skirsnyje prie pažeidimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, tai yra darbdavys, leisdamas dirbti darbuotojui nelegaliai, siekia išvengti ne tik socialinio draudimo mokesčių, bet ir žalos kompensavimo mechanizmo bei kitaip apriboja darbuotojo socialines garantijas. Tuo tarpu šioje byloje nustatytos visiškai priešingos aplinkybės, pasirinkus darbuotoją kaip tinkamą, bei pačiam darbuotojui sutinkant sudaryti darbo sutartį, kitą dieną jis buvo siunčiamas pasitikrinti sveikatą, pristatyti dokumentus ir tą dieną, kai buvo pasirašyta darbo sutartis, jam buvo neleidžiama dirbti, jis pradėdavo dirbti tik kitą dieną po darbo sutarties sudarymo, kaip to reikalauja darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Byloje nustatyta, jog įmonėje dažnai kildavo naujų darbuotojų poreikis, Darbo birža siųsdavo kandidatus, tačiau nemaža dalis tokių asmenų nenorėdavo realiai dirbti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl tokia nusistovėjusi darbuotojų priėmimo tvarka padėdavo atrinkti norinčius dirbti asmenis. Be to būtina atsižvelgti ir į įmonėje dirbamo darbo specifiką – baldų gamybą, todėl baldininko specialybės neturintys asmenys turėtų susipažinti su siūlomu darbu, kuris nėra savaime suprantamas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog V. Š. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., tai yra ji neleido nelegaliai dirbti prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, o būtent su E. R. 2014-07-21 pasirašė darbo sutartį, 12.48 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-07-22, su E. V. 2014-08-19 pasirašė darbo sutartį, 15.14 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-08-20, su N. B. 2014-08-06 pasirašė darbo sutartį, 12.01 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-08-07, su A. B. 2014-08-26 pasirašė darbo sutartį, 13.45 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-08-27, su M. M. 2014-09-04 pasirašė darbo sutartį, 11.29 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-09-05, su A. V. 2014-09-24 pasirašė darbo sutartį, 15.57 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-09-25, su G. K. 2014-09-24 pasirašė darbo sutartį, 15.57 val. pranešė VSDFV apie darbo pradžią ir leido dirbti nuo 2014-09-25. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – duomenys iš VSDFV informacinės sistemos (b.l. 90, 109-111). Su D. M. darbo sutartis apskritai nebuvo pasirašyta, ji nebuvo pasirinkta tinkama kandidate įmonėje esančiai laisvai darbo vietai užimti, todėl administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neturėjo pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie jos darbo pradžią. Protokolą surašiusios institucijos pateiktą pirminę medžiagą prie protokolo, gautą per integraciją su VSDFV informacine sistema (b.l. 12-32) teismas laiko teisiškai nereikšminga, kadangi joje nėra duomenų apie pranešimą VSDFV, nors būtent šis nelegalaus darbo požymis inkriminuojamas V. Š.. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Š. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ str. 1 d. str. bylos teiseną V. Š. nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.