Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti P. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. balandžio 2 d. priimto nutarimo Nr. 10N-9914493-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo skyriaus tyrėja O. Gutauskienė 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu P. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., paskyrė 1 500 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. L. dėl minėto nutarimo 2014 m. balandžio 24 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. 2 d. numatyta, kad skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną); skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems subjektams. Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos ATPK 296 str. 3 d. apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti arba skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Sutiktina su P. L. atskirojo skundo argumentu, jog iš skunde suformuluotų prašymų ir prie skundo pridėtų kopijų matyti, jog skundas buvo skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Todėl tai, jog jis tik dėl apsirikimo buvo paduotas ne skundžiamą nutarimą priėmusiam organui, o tiesiogiai Vilniaus miesto apylinkės teismui, neturėjo būti laikomas esminiu Lietuvos Respublikos ATPK 292 str. 2 d. pažeidimu. Siekiant užtikrinti asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą, proceso operatyvumo ir efektyvumo principus, skundas turėjo būti persiunčiamas nutarimą priėmusiam organui. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismo sprendimas grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui nebuvo proporcingas.

Nors atskirajame skunde P. L. prašo jo skundą su priedėliais grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skundo egzemplioriaus komplekto kopija yra išsiųsta Kelių policijos valdybai, tačiau atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skundžiamą nutarimą priėmusiam organui paduodamas skundo originalas, o ne jo kopija (ATPK 292 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis keistina. P. L. skundas persiųstinas organui, priėmusiam skundžiamą nutarimą, dėl skundo paruošimo ir persiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, spręsti skundo priėmimo klausimą (ATPK 296 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį: P. L. apeliacinį skundą persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis neskundžiama.