- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- eI3-287-422/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02257-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos
- Trečiasis asmuo
- individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, D. A.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. Š.,
trečiojo suinteresuoto asmens individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir trečiajam asmeniui D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovėms Valstybinei miškų tarnybai, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, D. A. dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“;
2) panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“;
3) įpareigoti atsakoves Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir Tarnyba) ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją (toliau – ir Direkcija) iš naujo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu 2022 m. liepos 29 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ projekto rengėjas D. A. (toliau – ir Rengėjas) parengė vidinės miškotvarkos projektą (toliau – ir Projektas) 2022–2032 metams pareiškėjos miško žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pateiktas Tarnybai suderinti ir patvirtinti. Skundžiamu sprendimu Tarnyba atsisakė tvirtinti Projektą dėl neigiamos Direkcijos išvados.
Tvirtino, jog skundžiami Tarnybos ir Direkcijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, apribojo pareiškėjai galimybę vykdyti ūkinę veiklą jai nuosavybės teise priklausiančiame miško paskirties žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Miškų ūkio“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodoma, jog nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Pažymėjo, jog Tarnybai pagal teisės aktus nėra suteikta absoliuti diskrecija atsisakyti tvirtinti Projektą. Tarnyba nederinti vidinės miškotvarkos projekto gali tik nustačiusi aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. tik nustačiusi teisės aktuose įtvirtintas sąlygas. Tačiau Tarnybos sprendime nėra pateikiama jokių jo motyvų, taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, o tik nurodoma, kad Projektui nepritariama, nes yra gauta kitos institucijos neigiama išvada.
Teigė, jog nors Direkcija pateiktoje išvadoje nurodė, kad Žemės sklype yra kartografuota Europos Bendrijos miško buveinė 9080, Pelkėti lapuočių miškai ir kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė 9010* Vakarų taiga, todėl Žemės sklype negali būti atliekami miško kirtimai, tačiau Išvados motyvuose nenurodė jokio teisės akto, kuriuo būtų remiamasi, kad yra patvirtinta, jog Žemės sklypas yra priskirtas ir patenka į Europos Bendrijos miško buveinę 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir Europos Bendrijos svarbos miško buveinę 9010* Vakarų taiga. Direkcija taip pat nepateikė jokių papildomų dokumentų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų šiuos Direkcijos teiginius.
Tvirtino, jog interneto tinklalapyje www.biomon.lt (Biologinės įvairovės duomenų bazė) Direkcijos nurodytų patvirtintų buveinių pareiškėjos Žemės sklype nėra. Šiame tinklalapyje yra skelbiamos tik aplinkos ministro patvirtintos buveinės. Projekto autorius ir Projekto rengėjas rengdamas vidinės miškotvarkos projektą vadovaujasi pateiktais duomenimis www.biomon.lt, kurie yra oficialiai paskelbti ir patvirtinti. Žemės sklype esančios buveinės į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą buvo įtrauktos tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-369 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“, t. y. po skundžiamų sprendimų priėmimo.
Pareiškėjos nuomone, buveinės kartografavimas nepatvirtinant jokiu teisės aktu negali būti pagrindas riboti nuosavybės teises.
Pažymėjo, jog Žemės sklypas yra priskiriamas IV grupės ūkiniams miškams, pagal kurio paskirtį tokio miško pagrindinis tikslas yra medienos gavimas iš ūkininkavimo veiklos. Jokie ribojimai paskelbtais ir patvirtintais teisės aktais vykdyti šią veiklą nėra nustatyti, todėl Direkcija neturėjo jokio teisinio pagrindo pateikti neigiamą išvadą.
Teigė, jog, pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, Tarnyba, gavusi iš išvadas teikiančios institucijos neigiamą išvadą, turi priimti individualų administracinį aktą dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kuriame rengėjui turi būti nurodomos konkrečios priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina, tačiau nei Tarnyba, nei Direkcija nenurodė jokių konkrečių vidinio miškotvarkos projekto trūkumų, nenurodė kas privalo būti pataisyta vidiniame miškotvarkos projekte, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose įtvirtintas nuostatas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 1 d. gavo Rengėjo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams miškų ūkio paskirties ginčo Žemės sklypui. Nustačiusi, kad privati miško valda patenka į Šimonių girios biosferos poligoną, Natura 2000 PAST ir BAST saugomą teritoriją, vadovaudamasi Taisyklių 33 punkto, 33.2. papunkčio bei 34 punkto nuostatomis, 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ kreipėsi į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl miškotvarkos projekto. Gavusi neigiamą Direkcijos išvadą, Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, nurodydama teisės aktų normas, faktines aplinkybes ir motyvus, informavo Rengėją, kad vidinės miškotvarkos projektas, parengtas privačiam miško Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nederinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados.
Tvirtino, jog nederindama Projekto Tarnyba nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų derinimą. Nustačiusi, kad vidinės miškotvarkos projektas Rengėjo parengtas privačiai miško valdai, kuri patenka į Direkcijos administruojamą saugomą teritoriją: 1) kreipėsi į Direkciją raštu, prašydama derinti pateiktą vidinės miškotvarkos projektą; 2) gavusi Direkcijos neigiamą išvadą pagrįstai nederino vidinės miškotvarkos projekto; 3) pateikė Rengėjui Direkcijos išvadą, t. y. supažindino Rengėją su atsisakymu derinti miškotvarkos projektą.
Pažymėjo, jog Tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų ir (ar) įstaigų sprendimų (teikiamų išvadų) dėl vidinės miškotvarkos projektų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, todėl Tarnybos veiksmai teisėti.
Tarnybos nuomone, skundžiamas 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštas (sprendimas) Nr. R2-2231 atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos skundą Valstybinei miškų tarnybai prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir jos atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog Tarnyba 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ kreipėsi į Direkciją su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl miškotvarkos projekto ginčo žemės sklype.
Tvirtino, jog Direkcija teisėtai ir pagrįstai 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2- 182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“, nurodydama motyvus ir teisės aktų normas, nepritarė, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo 1148 kv. 25, 29, 45 skl. būtų projektuojami plyni miško kirtimai, 1148 kv. 23, 28, 34, 35, dalyje 27 skl. būtų projektuojami pagrindiniai miško kirtimai, kadangi Žemės sklypas patenka į :1) Šimonių girios biosferos poligoną (aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-629), kurio plotas 23265,03 ha; 2) paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) „Šimonių giria“ (kodas LTANYB001) (Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 431). PAST plotas 23266,08 ha; 3) buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST) „Šimonių giria“ (kodas LTANYB0013) (Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192), BAST plotas 23266,08 ha.
Nurodė, jog šios Žemės sklype esančios buveinės buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-369 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.
Teigė, jog Žemės sklype esančių Europos Bendrijos svarbos buveinių ribos buvo pažymėtos ir laisvai pasiekiamos Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt, o 2020–2021 m. buvo pradėtos vietovės BAST „Šimonių giria“ apsaugos tikslų nustatymo procedūros.
Nurodė, jog miškų ūkio ir kita veikla PAST ir BAST negali bloginti joje saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės.
Pažymėjo, jog Direkcija neprieštarauja miško ūkinei veiklai iš esmės, tačiau privalo užtikrinti, kad miškotvarkos projekte numatyta veikla būtų tokia, kuri nepadarytų neigiamo poveikio saugomai teritorijai, t. y. būtų kaip įmanoma palankesnė saugomoms tikslinėms rūšims ir bendrai biologinei įvairovei.
Atkreipė dėmesį, jog Direkcija skundžiamu raštu neigiamą išvadą teikė savo kompetencijos ribose – dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos, dėl kitos teritorijos nepasisakė, Direkcijai nepavesta tvirtinti miškotvarkos projektų, todėl skundas dėl Direkcijos priimto skundžiamo rašto panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ ir dėl Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams).
Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 12,2500 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Žemės sklypas patenka į Anykščių r. Troškūnų girininkijos 1148 kvartalo 23, 25, 27, 28, 29, 34, 35, 45 taksacinius sklypus (Tarnybos Pažyma apie grafinius Lietuvos respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentas 2023 m. sausio 24 d. Nr. 133128).
Bylos duomenimis, pareiškėjos užsakymu IĮ „Medžio kelias“ projektuotojo D. A. buvo parengtas žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektas 2022–2032 metams ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas Tarnybai suderinti ir patvirtinti. Miškotvarkos projektas parengtas dėl miško kirtimo.
Tarnyba, gavusi Projektą, 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. R2-1997 kreipėsi į Direkciją dėl išvados pateikimo.
Direkcija 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ nepritarė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo 1148 kvartalo 25, 29, 45 taksaciniuose sklypuose būtų projektuojami plyni miško kirtimai, nes teritorijoje kartografuota Europos Bendrijos miško buveinė 9080 Pelkėti lapuočių miškai, o, pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktą, biosferos poligonuose draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Minėtu raštu Direkcija taip pat nepritarė, kad 1148 kvartalo 23, 28, 34, 35 taksaciniuose sklypuose ir dalyje 27 sklypo būtų projektuojami pagrindiniai miško kirtimai, nes teritorijoje kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė 9010* Vakarų taiga, kuriai taikomi Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, 1 priedo IX skyriaus 25 punktas, 25.1–25.2 papunkčiai. Juose yra nurodyta, kad 9010 Vakarų taigos buveinėse negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą), taip pat, kad Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.
Dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“
Šioje byloje skundžiamu 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ Tarnyba atsisakė tvirtinti Projektą dėl neigiamos Direkcijos išvados.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. sausio 12 d.) 31 punkte nurodyta, jog Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina Valstybinė miškų tarnyba. Patvirtinus vidinės miškotvarkos projektą, miškų rengėjo atliktos inventorizacijos duomenys įregistruojami kadastre. Taisyklių 33 punktas numato, jog Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Apie priimtą sprendimą rengėjas informuojamas interneto svetainėje arba rengėjo pageidavimu raštu. Pateikus pataisytą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Taisyklių 33.2 papunktyje įtvirtinta, jog prieš priimdama sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos tvirtinimo Valstybinė miškų tarnyba privalo kreiptis ir gauti teigiamas arba motyvuotas neigiamas išvadas iš saugomos teritorijose direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose saugomų teritorijų direkcijoms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu. Taisyklių 34 punkte nurodyta, jog Derinančios institucijos pagal kompetenciją išvadas dėl vidinės miškotvarkos projekto privalo pateikti raštu per 5 darbo dienas. Jeigu išvados per nustatytą terminą nepateiktos, laikoma, kad derinanti institucija pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas.
Nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyta, jog didžioji dalis Žemės sklypo patenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas – Šimonių girios biosferos poligoną, Natura 2000 Paukščių apsaugai svarbią teritoriją (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbią teritoriją (BAST). Tai patvirtina Direkcijos teismui pateiktos Ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro 2022-08-03 ir 2022-12-01 situacijai, iš kurių matyti, jog Saugomų teritorijų vieta nepasikeitė po Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-369 priėmimo.
Su ginču susijusios Saugomos Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijos nustatytos iki skundžiamų sprendimų šioje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Vyriausybės nutarimu 2004 m. balandžio 8 d. Nr. 399 patvirtintas Lietuvos respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašas ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymas. Minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinant 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB), pagal kurį paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Šimonių girios biosferos poligono ribomis (66 p.). Taip pat ginčo saugomų teritorijų ribos nustatytos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368). Minėti teisės aktai yra galiojantys, juose nurodytos ginčui aktualių Saugomų teritorijų ribos, todėl pareiškėjos argumentai, jog nesuprantamos saugomų teritorijų kartografavimo priežastys ir kelia abejones ginčui aktualių Saugomų teritorijų statusas yra nepagrįsti. Saugomų teritorijų faktinė padėtis matoma Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt, kuri profesionaliam projekto rengėjui turėjo būti žinoma.
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktą, biosferos poligonuose draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės. Europos Bendrijos svarbos miško buveinei 9010* Vakarų taiga taikomi Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 1 priedo IX skyriaus 25, 25.1, 25.2 papunkčiai dėl miško paklotės apsaugos. Pagal aplinkos ministro 2004 m. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Šimonių girios biosferos poligono nuostatus miškų ūkio ir kita veikla PAST ir BAST negali bloginti joje saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės (4 p.). Todėl Tarnyba turėjo pagrindą vadovautis Direkcijos išvada dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos.
Tačiau nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, jog dalis žemės sklypo vakarinėje dalyje nepatenka į saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas, minėtas aplinkybes patvirtina jau minėtos Ištraukos iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Tiek Direkcijos, tiek Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir dėl to ginčo nėra.
Nagrinėjamu atveju Tarnyba atsisakymą tvirtinti Projektą išimtinai grindė Direkcijos neigiama išvada, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Direkcija 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S2-182 išvadą pateikė tik savo kompetencijos ribose, t. y. dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos, Išvadoje konkrečiai išvardindama taksacinius sklypus ir jų dalis, kuriuose dėl Europos Bendrijos svarbos buveinių buvimo plynieji ir neplynieji miško kirtimai negalimi, tačiau dėl likusios teritorijos išvados neteikė. Todėl, teismo nuomone, nepagrįstai Tarnyba atsisakė spręsti Projekto tvirtinimo klausimą vien tik remdamasi Direkcijos išvada, nenurodydama jokių motyvų dėl likusios teritorijos dalies. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Tarnyba pažeidė Taisyklių 33 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1094-552/2021, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, yra konstatavęs, jog pagal nurodytą Taisyklių reglamentavimą, už privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimą yra atsakinga Tarnyba, taigi būtent jam tenka Taisyklių 29 punkte (minima ankstesnė Taisyklių redakcija) nurodyta pareiga arba per 10 darbo dienų suderinti vidinės miškotvarkos projektą arba Rengėjui raštu nurodyti priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina; išvadas teikiančiai institucijai pateikus neigiamą išvadą, vidinės miškotvarkos projektas nederinamas, kol vidinės miškotvarkos projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Minėtoje nutartyje akcentuota, jog Tarnyba, gavusi teikiančios institucijos neigiamą išvadą, turi priimti individualų administracinį aktą dėl vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), kuriame rengėjui turi būti nurodomos konkrečios priežastys, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas taisytina.
Nagrinėjamu atveju Tarnybai nenurodžius motyvų dėl žemės sklypo likusios dalies, kuri nepriskirta saugomai Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijai, sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad yra neaiškios priežastys, dėl kurių atsisakyta derinti Projektą toje dalyje, kokie Projekto trūkumai turi būti ištaisyti, kad Projektas būtų derinamas (ar derinamas dalyje).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjams suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą skundžiamą Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ Nr. R2-2231 panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), įpareigojant Tarnybą pareiškėjos (Projekto rengėjo) prašymą dėl parengto vidinės miškotvarkos projekto 2022–2032 metams pareiškėjos miško žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ir šio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas yra priskiriamas atsakovės kompetencijai. Teismui įpareigojus Tarnybą Projekto derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo įpareigoti suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams. Toks prašymas vertintinas kaip išankstinio pobūdžio.
Dėl Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“
Pareiškėja skunde tvirtino, jog Direkcijos neigiama išvada, išreikšta 2022 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“, sukelia teisines pasekmes, nes jos pagrindu nebuvo patvirtintas Projektas, todėl tikslinga ją ginčyti kaip administracinį aktą.
Teismas su šiais argumentais nesutinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).
Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1094-552/2021, kurioje buvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio ginčas, teismas konstatavo, jog Direkcijos Raštas, kuriuo pateikta Direkcijos išvada, yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.
Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Konkrečiu atveju teismas Direkcijos rašto teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjo ir pažeidimų, jį priimant, nenustatė.
ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi pareiškėjos skundas dėl Direkcijos Rašto (kuris iš esmės yra tik tarpinis sprendimas dėl nepritarimo privačių miškų vidinės miškotvarkos projektui tokio projekto derinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinio pareiškėjos reikalavimo – atsakovės Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos įpareigojimo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams, be to, toks įpareigojimas pažeistų atsakovės kompetenciją, nes galutinį sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto nederinimo, būtent kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, priima už tokių projektų tvirtinimą atsakinga Tarnyba.
Pareiškėja skunde prašo priteisti jos patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
2022 m. rugsėjo 15 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokatas A. Š.. Advokatas 2023 m. balandžio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat pateikė sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta bylinėjimosi išlaidų detalizacija bei išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2022 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad pareiškėja už skundo parengimą ir pateikimą Regionų apygardos administraciniam teismui patyrė 1742,40 Eur (su PVM) išlaidų ir 30,06 Eur žyminio mokesčio; 2023 m. sausio 18 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 24 d. posėdyje pareiškėja patyrė 423,50 Eur (su PVM) išlaidų; 2023 m. balandžio 17 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad pareiškėja už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje patyrė 484,0 Eur (su PVM) išlaidų .
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014; 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.).
Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėja skunde kėlė 3 reikalavimus, t. y. prašė: 1) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimą „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“ Nr. R2-2231; 2) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos išvadą Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“; 3) įpareigoti atsakoves Valstybinės miškų tarnybą ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją iš naujo suderinti vidinės miškotvarkos projektą 2022–2032 metams.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu pareiškėjos pirmasis reikalavimas patenkintas visiškai, trečiasis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies, o dėl skundo reikalavimo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos išvadą Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ byla dalyje nutraukta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimai patenkinti 50 procentų (1,5/3 x 100).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduojamas už ieškinio, šiuo atveju skundo, parengimą koeficientas – 2,5.
Iš bylos duomenų matyti, kad skundą advokatas A. Š. rengė 2022 m. rugsėjo 22 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1729,9 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4324,75 Eur (1729,9 x 2,5), todėl 1742,40 Eur prašoma priteisti suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos.
Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdyje, kuris vyko 20 min. ir 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje, kuris vyko 1 val.
Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1799 Eur) ir 2022 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1900,30 Eur) vidurkis, t. y. 3699,30 Eur. Todėl už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimali galima priteisti suma yra 369,93 Eur (0,1 x 3699,30 x 1 = 369,93). Taigi, už atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti suma viršija galimą priteisti maksimalią sumą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus paskaičiavimus galima priteisti išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu suma yra 2112,33 Eur.
Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų prašoma iš abiejų atsakovių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimai dėl atsakovės Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos atmesti, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos.
Pagal patenkintų reikalavimų apimtį (50 proc.), iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos pareiškėjui priteistina 1056,17 Eur (2112,33 x 50 proc.) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).
Pareiškėja sumokėjo 30,06 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos taip pat pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir iš dalies priteistinos pareiškėjai (15,03 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. R2-2231 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“.
Įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjos (Projekto rengėjo) prašymą dėl parengto vidinės miškotvarkos projekto 2022–2032 metams pareiškėjos miško žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimo ir tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. S2-182 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ nutraukti.
Skundą dėl Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Valstybinės miškų tarnybos 1 071,20 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą, 20 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.