Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam – privačiam kaltintojui P. D., asmeniui kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla J. D., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo – privataus kaltintojo P. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nutarties, kuria J. D. nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 140str.1d., nustačius, kad jo veika padaryta esant būtinajai ginčiai ir neperžengiant būtinosios ginties ribų. Taip pat šia nutartimi atmestas P. D. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš J. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-01-02, apie 18:30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, lazda sudavė P. D. smūgius į krūtinę, dešinę ranką, spyrė jam į nugarą, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, taip sukėlė P. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140str.1d..

Nukentėjusysis – privatus kaltintojas P. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007-12-07 nutartis yra neteisėta, nes pagrįsta įrodymais ir aplinkybėmis, kurie teismo posėdyje iš viso nebuvo tirti arba įvertinti neteisingai, o išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl ši nutartis naikintina.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jo parodymai apie ypač svarbias aplinkybes (apie suduotų smūgių skaičių ir jų vietą) buvo nenuoseklūs, nevienodi, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko toje pačioje įstaigoje, kur dirba kaltinamasis, be to, pirminės apklausos metu, nukentėjusysis buvo labai sutrikęs ir atsakinėjo tik į tyrėjo klausimus. Kadangi apklausos metu buvo ištinusi tik dešinė ranka, todėl apie tai protokole ir buvo parašyta, tačiau sekančios dienos protokole – pareiškime Nr. 66 (2007-01-03), jis nurodė, kad sūnus jam trenkė per dešinę ranką, koją bei spyrė koja ar trenkė lazda į nugarą, tokius sužalojimus nukentėjusysis nurodė medicinos specialistui. Tą patį jis nurodė ir 2007-03-01 apklausiamas liudytoju bei privataus kaltinimo skunde. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad J. D. yra policininkas ir yra apmokytas kovinių veiksmų, todėl jo profesionaliai suduoti kiti smūgiai nepaliko objektyvių požymių ant privataus kaltintojo kūno, be to, jis kitų smūgių ir neįrodinėjo, nes nežymiam sveikatos sutrikdymui pakako ir vieno smūgio beisbolo lazda per ranką.

Pirmosios instancijos teismas, nepašalino prieštaravimų J. D. parodymuose ir rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais jo parodymais, neteisingai nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojos R.H. D. parodymai buvo nuoseklūs ir atitinka byloje nustatytas kūno sužalojimo padarymo aplinkybes bei teismo medicinos specialisto išvadą. Skunde nurodoma, kad yra priešingai, liudytoja painiojosi savo pačios parodymuose ir taip elgtis pradėjo jau ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nurodo, kad vėlesni liudytojos R.H. D. parodymai yra išsamesni nei ankstesni, vėlesniais parodymais sukuriama ir bombos versija, kurią vėliau palaiko visi prieš nukentėjusįjį liudiję liudytojai. P. D. nurodo, kad jokios bombos jis niekad nedaręs ir apie tai nekalbėjęs, o R.H. D. siekia padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl ir nurodo dar kitas aplinkybes.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir liudytojų Algirdo ir S. P. parodymus. Neįvertinta tai, kad šie liudytojai draugauja su J. D. ir liudytoja H.R. D., be to, Algirdas ir S. P. ima iš pastarųjų pieną ir už tai nemoka pinigų, todėl juos saisto tarpusavio įpareigojantys ryšiai. Be to, Algirdas ir S. P. 2007-01-02 tiesiogiai įvykio nematė, o informaciją, kurią jie pateikė tokią, kad būtų naudinga J. D., gavo iš kitų asmenų, šie liudytojai teismo posėdžio metu paliudijo, kad nuo sūnaus veiksmų nukentėjusysis gynėsi žirklėmis (nes pastarasis pats jiems tai sakė), o teismas nustatė, kad sūnus buvo puolamas peiliu.

P. D. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir ekspertės L. K. parodymus. Jie buvo įvertinti J. D. naudai ir net netiriant nustatyta, kad minėti sužalojimai atsirado nukentėjusiajam puolant, o J. D. ginantis.

Pirmosios instancijos teismas, posėdyje netyrė būtinosios ginties situacijos ir nutartyje šališkai pripažino, kad J. D. gynėsi nuo privataus kaltintojo puolimo. Nutartyje nurodyta, jog kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, tačiau to nemotyvavo (nenurodė kuo būtent pasireiškė minėti veiksniai). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. D. pats atėjo į kambarį, kur buvo nukentėjusysis, ir paėmė nuo stalo dėžutę su daiktais, t.y. jis buvo konflikto iniciatorius, o iš P. D. pusės jokio kėsinimosi ar sukelto pavojaus nei J. D., nei liudytojos H.R. D. atžvilgiu nebuvo, nes pats šovinių buvimas namuose ant stalo pavojaus nekėlė ir kelti negalėjo.

P. D. savo skundu prašo panaikinti 2007-12-07 nutartį ir priimti naują sprendimą, t.y. J. D. iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 140str.1d., priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir nubausti jį 15 parų arešto. Taip pat visiškai patenkinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje bei išieškoti iš J. D. nukentėjusiojo naudai išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtomis išlaidomis advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis – privatus kaltintojas P. D. prašo jo skundą tenkinti, o J. D., jo gynėjas bei prokurorė prašo nukentėjusiojo – privataus kaltintojo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo P. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą prieš J. D. pagal BK 140str.1d., nes buvo nustatyta, kad jo veika padaryta esant būtinajai ginčiai, neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo parodymai apie svarbius bylai faktus, t.y. apie suduotų smūgių skaičių ir jų lokaciją, buvo nenuoseklūs ir nevienodi. P. D. parodymai dėl suduotų smūgių kiekio ir jų vietos prieštarauja 2007-01-03 specialisto išvadai Nr. G-523/07(02), kuria teismas neturi pagrindo abejoti. Šioje išvadoje nurodyta, jog P. D. konstatuota tik poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, o kitų sužalojimų pažymių nenustatyta. Nors privatus kaltintojas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas vyko toje pačioje įstaigoje, kur dirba J. D., tačiau byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad jis darė ar mėgino daryti poveikį savo kolegoms dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakeitimo J. D. naudai. Nukentėjusysis teigia, kad pirminės apklausos metu jis buvo labai sutrikęs ir atsakinėjo tik į tyrėjo klausimus ir nurodė, kad sužalota tik dešinė ranka, nes ji buvo patinusi, bet sekančios dienos protokole – pareiškime Nr. 66 (2007-01-03) jis nurodė, kad sūnus jam trenkė per dešinę ranką, koją bei spyrė koja ar trenkė lazda į nugarą, tokius sužalojimus nukentėjusysis nurodė medicinos specialistui. Esant tokiems prieštaravimams ir neatitikimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apie P. D. suduotus smūgius sprendžiama remiantis tais parodymais, kurie patvirtinti objektyviais bylos duomenimis, t.y. 2007-01-03 specialisto išvada, kurioje be aukščiau paminėto sužalojimo, daugiau sužalojimų nenustatyta. Šiuo būdu buvo paneigtas faktas apie kitus nukentėjusiojo nurodytus sužalojimus. Privataus kaltintojo teiginiai, kad J. D., kaip policininkas, yra apmokintas kovinių veiksmų, todėl jo profesionaliai suduoti kiti smūgiai nepaliko objektyvių požymių ant privataus kaltintojo kūno, be to, kitų smūgių nukentėjusysis ir neįrodinėjo, nes nežymiam sveikatos sutrikdymui pakako ir vieno smūgio beisbolo lazda per ranką, vertintini kaip P. D. mėginimas, bet kokias būdais pašalinti prieštaravimus, atsiradusius tarp privataus kaltintojo bei kitų liudytojų ir pačio J. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad nėra pagrindo netikėti J. D. parodymais, kurie yra patvirtinti ir sutampantys su specialistės L. K., liudytojų R.H. D., S. P., A. P. bei R. D. parodymais, be to, nėra pagrindo teigti, jog jie turėtų tikslą apkalbėti nukentėjusįjį ir liudyti J. D. naudai. Visi J. D. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl privataus kaltintojo teiginiai, kad J. D. duoti parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, atmestini, kaip nepagrįsti.

Nors P. D. teigia, kas R.H. D. painiojasi savo pačios parodymuose ir taip elgtis pradėjo jau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojos R.H. D. parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko byloje nustatytas kūno sužalojimo padarymo aplinkybes bei teismo medicinos specialisto išvadą. Tai, kad vėlesnėse apklausose ji davė išsamesnius parodys, nėra pagrindas abejoti, kad liudytoja nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes jos parodymai iš esmės sutapo viso ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o juos patvirtina, kaip minėta, kitų liudytojų parodymai ir specialisto išvada. P. D. tvirtinimas, kad jokios bombos jis niekad nedaręs ir apie tai nekalbėjęs, vertinama kaip gynimosi priemonė, nes tai prieštarauja byloje esantiems nuosekliems liudytojų parodymams, todėl daroma išvada, kad jo teiginiai, kuriais nurodoma, kad R.H. D. siekia padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl ir nurodo dar kitas aplinkybes, yra niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.

Liudytojai Algirdas ir S. P. pačio įvykio nematė, tačiau davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, ką po incidento nuvykęs pas juos pasakojo pats P. D.. Privatus kaltintojas pats nurodė, kad švaistėsi peiliu prieš savo žmoną ir ruošė šeimai „dovanėlę“, kitą kartą (praėjus kelioms savaitėms po incidento) pas liudytojus nuvykęs nukentėjusysis jau pasakojo, kad jis tą incidento dieną namuose tvarkė vaistus, kai jį užpuolė ir sumušė sūnus. Šie liudytojai su Dobrovolskų šeima buvo geruose santykiuose, todėl pagrindo apkalbėti nukentėjusįjį nebuvo. Iš Algirdo ir S. P. parodymų matyti, kad parodymus keitė pats P. D., o tokie jo teiginiai, kad šie liudytojai ima iš H.R. D. ir J. D. pieną ir už tai nemoka pinigų, todėl juos saisto tarpusavio įpareigojantys ryšiai, teismui reikšmės neturi.

2007-01-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad P. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis savigynos metu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Specialistė L. K. nurodė, kad šis sužalojimas galėjo gautis savigynos metu, nes buvo suformuluotas toks klausimas – „ar sužalojimai būdingi savigynai?“, į ką ji ir atsakė. Teismo posėdyje paprašius išsamiau paaiškinti ji nurodė, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti savigynos ir kovos metu, dengiantis ranka, ginantis ar mušantis. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ekspertės parodymus, t.y. jie buvo įvertinti J. D. naudai ir net netiriant nustatyta, kad minėti sužalojimai atsirado nukentėjusiajam puolant, o J. D. ginantis, negalima.

Nors privatus kaltintojas ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog J. D. kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus, bet nenurodė kuo tai pasireiškė. 2007-12-07 nutartyje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusysis P. D. su medžiokliniu peiliu puolė J. D.. Peilis pagal baudžiamuosius įstatymus priskiriamas prie daiktų, skirtų žmogui žaloti. Jei jis nukreiptas prieš asmenį, kurio veiksmais ar gestais bandoma sukurti bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumo situaciją, toks kėsinimasis laikomas pavojingu, akivaizdžiu ir realiu. J. D. gynėsi lazda, taip norėdamas iš rankų išmušti peilį, tačiau pataikė P. D. į ranką, tačiau jo veiksmai nebuvo puolamojo pobūdžio. Nors J. D. pats atėjo į kambarį, kur buvo nukentėjusysis ir paėmė nuo stalo dėžutę su daiktais (kaip nurodo nukentėjusysis), tačiau negalima laikyti to, kaip siekį inicijuoti konfliktą, nes J. D. stengėsi pašalinti pavojų, tai yra leisti tėvui pabaigti gaminti mechanizmą, tarp kurio sudedamųjų dalių buvo ir sprogstamosios medžiagos.

Nurodyti faktai ir aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo – privatus kaltintojo teiginiai, jog 2007-12-07 nutartis yra neteisėta, nes pagrįsta įrodymais ir aplinkybėmis, kurie teismo posėdyje iš viso nebuvo tirti arba įvertinti neteisingai, o išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Toks P. D. elgesys vertinamas kaip siekis atsilyginti savo sūnui, kuris gindamasis lazda sužalojo nukentėjusiajam ranką, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių teisinių pagrindų ar motyvų 2007-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir J. D. nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140str.1d., padarymo.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino P. D. civilinį ieškinį, kadangi CK 6.269str. nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo – privataus kaltintojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.