Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-23 · Byla Nr. N-575-1744-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
N-575-1744-11
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00176-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1744/2011Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00176-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimo V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. C. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. C. 2010 m. birželio 8 d., apie 2 val., Palangoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, būdamas neblaivus (0,46 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutarimu V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog V. C. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes netrukus po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo daryta medicininė apžiūra paneigė pirminius alkotesteriu nustatytus duomenis.

Šalies argumentai

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. C. administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į pirminį policijos pareigūnų atliktą neblaivumo testą ir nesprendė galimybės skirti neblaivumo patikrinimų išvadų ekspertizės. Institucijos įsitikinimu, pirminis neblaivumo (girtumo) patikrinimas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti svarbesnis už gydymo įstaigoje atliktą patikrinimą, praėjus 50 minučių nuo įvykio pradžios.

Atsiliepimas

V. C. atsiliepimu prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes geriausiai nustatyti girtumą gali gydytojai, o alkotesterio parodymai yra labai netikslūs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai 2010 m. birželio 8 d., apie 2 val., sustabdė automobilį „Opel Astra“, vairuotojui V. C. alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ Nr. 19134 buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 3, 6). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0664518 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 19134 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti (b. l. 8). Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 5%) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad V. C. neblaivumas (0,437 promilės) aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.

Byloje nustatyta, kad po patikrinimo alkotesteriu V. C. kreipėsi į VŠĮ Klaipėdos ligoninės Palangos departamentą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 18 (b. l. 19) užfiksuota, kad, matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410“, 2.50 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,36 promilės, o 3.10 val. rezultatas – 0,25 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytą, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 18 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu V. C. buvo blaivus.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. C. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros skirtingu laiku nustatyti rezultatai skiriasi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19134, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinamas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 19134), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iškilusios abejonės dėl V. C. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas