Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-377-154/2008

2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.2.; 1.2.29.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 2.3.4.6.2.; 2.4.6.3.1.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas

pagal LR BK 178 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o pastaroji, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2006 m. gruodžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. G., A. B., M. M., o D. G. ir M. D., pritaikius LR BK 39¹ str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis LR BPK 303 str. 4 d. baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistųjų R. G., A. B., A. A. ir M. M. apeliaciniai skundai buvo atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo A. A. apeliacinis skundas, panaikinta ir byla pagal šį skundą perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

A. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 21 d., apie 1 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilyje „VW Golf“, kurio valstybinis registracijos numeris ir savininkas nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su M. D. ir nenustatytu asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. Ū., t.y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant jį už pečių, A. A. grasino metaliniu kirvuku, o M. D. lenktiniu peiliuku smogė į dešinį petį bei sudavė jam vieną smūgį į galvą, taip padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste, nežymiai sutrikdė sveikatą, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė T. Ū. asmens dokumentus bei 515 Lt litų vertės turtą.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 3 d. naktį, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D. ir R. G., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, išėmė bei pagrobė ten stovėjusio UAB „S.“ automobilio „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinius posūkių žibintus, kurių vertė 481,72 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi M. D. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog pats nukentėjusysis T. Ū. ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo ir nepažino asmenų jo atžvilgiu įvykdžiusių nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vertino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo T. Ū. duotus parodymus, jo rašytą protokolą-pareiškimą, nukentėjusiojo parodymus lygino su liudytojų duotais parodymais, nes šie ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais ir jais negali būti remiamasi priimant nuosprendį: nukentėjusysis nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo teisėjo, nei teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis LR BPK 301 str. 1 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, remtis nukentėjusiojo T. Ū. parodymais teismas negalėjo. Vadovaudamasis T. Ū. parodymais, teismas pažeidė LR BPK 276 str. 4 d. reikalavimus. Be to, LR BPK 242 str. 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti nukentėjusiuosius, kaltinamuosius, liudytojus. Todėl minėtu atveju T. Ū. parodymų pagarsinimas negali būti laikomas jų ištyrimu ir patikrinimu. Teisme neapklausus nukentėjusiojo negalima daryti išvadų nei apie patį nusikalstamos veikos faktą, nei apie nusikalstamą veiką padariusius asmenis, nei apie jų veikos kvalifikavimą.

Nuteistojo manymu, neapklausus nukentėjusiojo nebuvo išsiaiškinta, kada buvo panaudotas peilis, ar jo panaudojimas buvo susijęs su turto užvaldymu.

Įvykyje nedalyvavę liudytojai J. Z. ir T. K. minėtų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali. Teigti, jog apklausus tyrėjus buvo patikrinti T. Ū. parodymai, negalima.

A. A. teigimu, teismas, abejodamas jo parodymais, perkėlė jam pareigą įrodinėti, jog jis yra nekaltas, nes apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, jog jis (A. A.) teismui neatskleidė, kur nusikaltimo padarymo metu buvo ir ką veikė. Kadangi praėjo daug laiko, jis nepamena, ką veikė minėtu metu, tačiau tikrai žino, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė.

Nuteistojo A. A. manymu, teismas jo kaltę dėl vagystės iš automobilio „Volvo S 80“, priklausančio UAB „S.“ taip pat be pagrindo grindė M. D. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Pasak nuteistojo, jo ir R. G. akistatų protokolai, M. D. parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš esmės yra tas pats įrodymų šaltinis, ir tie patys parodymai, kuriais jis buvo apkalbėtas. Nesant byloje jokių duomenų, patvirtinančių M. D. parodymus, teismo išvada dėl jo (A. A.) kaltės padarius nusikaltimą yra neteisinga, nepagrįsta surinktų įrodymų visuma.

Sugretinus G. M. ir M. D. parodymus matyti, kad M. D. tikrai dalyvavo nusikaltimo padaryme, tačiau jo (A. A.) dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtinančių duomenų nėra.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog M. D. dalyvavo beveik visų šioje byloje nagrinėtų nusikaltimų padaryme, pastarasis jį (A. A.) apkalbėdamas buvo suinteresuotas palengvinti savo padėtį ir bet kokiu būdu išvengti atsakomybės.

Apelianto teigimu, teismas, vertindamas įrodymus dėl vagystės iš automobilio, pripažino, jog yra įrodyta kaltinamųjų M. D. ir R. G. kaltė, o apie jį, t.y. A. A. vertindamas įrodymus teismas net neužsiminė. Kadangi nurodydamas kitų kaltinamųjų veiksmus teismas jo (A. A.) veiksmų nenurodė, liko neaišku, koks yra jo ryšys su kitų asmenų padaryta nusikalstama veika.

Be to, apylinkės teismas, nepagrįstai pripažinęs jį kaltu, neteisingai jam paskyrė bausmę: teismas neatsižvelgė į tai, jog tuo metu, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, jis buvo neteistas, ir be pagrindo nesivadovavo LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad neteistam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėja adv. E.Jasiūtė prašė A. A. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras E.Jurgelis prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 29 d. nuosprendis A. A. atžvilgiu pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. A. nusikalstamus veiksmus ir jam paskyrė teisingą bausmę.

Dėl A. A. kaltės plėšimo būdu pagrobus T. Ū. turtą ir dokumentus.

A. A. kaltė plėšimo būdu pagrobus T. Ū. turtą įrodyta nukentėjusiojo T. Ū., nusikaltimo bendrininko M. D. parodymais bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo T. Ū. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo ištirti teisiamajame posėdyje) matyti, kad jis buvo visiškai nuoseklus dėl esminių jo apiplėšimo aplinkybių nuo pat pirmosios jo apklausos, kai jis buvo apklaustas iš karto po įvykio, t.y. 2005-10-21, 2.30 val. Minėtos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad jis 2005 m. spalio 20 d. apie 11 val. autobusu atvyko iš Vilniaus į Šiaulius, kur susitiko su pažįstamu asmeniu. Kadangi jis tą patį vakarą planavo traukiniu grįžti į namus Klaipėdoje ir iki 1 val. nakties turėjo laiko, todėl nusprendė nueiti pažaisti lošimo automatais. Apie 20 val. jis nuėjo į Pietiniame miesto rajone esantį lošimų automatų saloną „G. C.“. Su savimi jis tuo metu turėjo 360 Lt, žaisdamas išlošė apie 30 Lt. Minėtame salone jis prabuvo iki 2005-10-21 maždaug 1 val. nakties, žaisdamas išgėrė apie 3 butelius alaus. Pamena, kad apie 24 val. prie jo buvo priėję du jaunuoliai, kurių vienas paprašė 2 litų. Jaunuolis, kurio prašymu jis (T. Ū.) davė 2 Lt, buvo maždaug 18 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs raudonomis „Nike“ firmos sportinėmis kelnėmis. Kitas kartu buvęs vaikinas buvo taip pat apie 18 metų amžiaus. Apie 0.30 val. jam (T. Ū.) išėjus iš lošimų automatų salono ir laukiant taksi, prie jo priėjo abu minėti vaikinai, kurie, paklausę, kur jis ruošiasi važiuoti, pasisiūlė jį pavežti į stotį. Jis atsisėdo į automobilio „VW Golf“, kurio valstybinių numerių viena iš raidžių buvo H, priekinio keleivio sėdynę, vaikinas raudonomis „Nike“ firmos kelnėmis atsisėdo už automobilio vairo, o kitas salone sutiktas jaunuolis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, ant kurios jau sėdėjo dar vienas maždaug 35-40 metų amžiaus vyriškis. Visi šie vyriškiai nusivežė jį link Kviečių gatvės ir grasindami jam metaliniu kirvuku bei įdūrę aštriu daiktu į dešinįjį petį, iš jo (T. Ū.) dešinės priekinės kelnių kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 390 litų, dvi angliškos „Barclays“ banko kortelės, angliškas jo vardu išduotas sveikatos draudimo pažymėjimas, švediška, estiška, latviška ir lietuviška taksofonų kortelės, įvairios užsienietiškos nuolaidų kortelės, o iš jo galinės dešinės kelnių kišenės ištraukė kitą piniginę, kurioje buvo jo vardu išduoti LR piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė, taip pat paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C55“ bei kitus materialinės vertės neturinčius dokumentus. Visus minėtus daiktus iš jo kišenių ištraukė jaunuolis raudonomis kelnėmis, pastarasis jam iš pradžių grasino metaliniu kirvuku. Aštriu daiktu jam įdūrė kažkuris iš automobilio gale sėdėjusių asmenų (t.2, b.l. 125). Savo parodymus T. Ū. patvirtino įvykio vietos apžiūros metu (t.2, b.l. 118-120). Abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ū. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, durtinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešiniajame žaste. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu paveikus galvą ir aštriu-duriančiu daiktu – dešinįjį žastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t.y. 2005-10-21 apie 1 val., jie griuviminei traumai nebūdingi. T. Ū. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.2, b.l. 128). Iš nusikaltimo bendrininko M. D. parodymų matyti, kad jam kartu su A. A. 2005 m. spalio mėnesio pabaigoje žaidžiant klube „D.“ prie jų priėjo apie 30 metų amžiaus girtas vyriškis. Minėtą vyriškį jie pamatė ir išėję iš klubo, sėsdami į automobilį. A. A. vyriškio paklausė, ar jį reikia pavežti. Vyriškis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo T. Ū., sutiko, kad A. jį pavežtų. Jų tikslas buvo kažką iš T. Ū. atimti. Automobilį vairavo A. A., jis, t.y. M. D. sėdėjo už A., o šalia jo – asmuo pavarde J.. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pamatę, kad T. Ū. užmigo, jie pradėjo „kraustyti“ pastarojo kelnių kišenes. T. Ū. pradėjus muistytis, A. A. paėmęs kirvuką, kurį vežiodavosi automobilyje, juo pagarsino T. Ū.. Kadangi T. Ū. į tai nekreipė dėmesio, J. paėmė pastarąjį už kaklo, o jis (M. D.) dūrė T. Ū. peiliuku į petį. Piniginę iš nukentėjusiojo išplėšė A. A.. Apiplėšę T. Ū., jį paleido iš automobilio. T. Ū. pasakius, kad jam reikia grįžti į namus, pastarajam davė 20 Lt. Jis (M. D.) dar paprašė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono, sakė, kad nori įsidėti savo kortelę ir paskambinti. Nukentėjusysis davė jam savo telefoną. Palikę T. Ū. jie nuvažiavo į klubą „M.“, kur pralošė visus pinigus. Įvykio metu A. A. buvo apsirengęs sportinėmis raudonos spalvos kelnėmis. Nors A. A. jam ir A. A. neleisdavo tarpusavyje bendrauti, jie vis tiek bendraudavo, kartu vartodavo narkotikus (t.10, b.l. 179-183). Savo parodymus M. D. patvirtino akistatos su A. A. metu (t.7, b.l. 117-120) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t.6, b.l. 164-178). Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo bendrininko M. D. parodymai yra nuoseklūs, iš esmės analogiškus parodymus pastarasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme (t.6, b.l. 156-158), M. D. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, dėl to netikėti jais kolegija neturi pagrindo. Nors, kaip savo skunde nurodė apeliantas, liudytojais apklausti tyrėjai J. Z. ir T. K. įvykyje ir nedalyvavo, tačiau teisiamajame posėdyje J. Z. patvirtino, kad T. Ū. parodymus ji užrašė pažodžiui, pastabų ir prašymų papildyti apklausos protokolą pastarasis neturėjo, o T. K. paaiškino, kad jis T. Ū. parodymus pažodžiui užrašė įvykio vietoje. Tai taip pat patvirtina nukentėjusiojo T. Ū. parodymų teisingumą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. Ū. teisme nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, nes paskelbta T. Ū., kaip dingusio be žinios, paieška ( t.13, b.l. 7). Nuteistojo A. A. skundo argumentas, kad teismas, remdamasis T. Ū. parodymais, pažeidė LR BPK 242 str. ir BPK 276 str. reikalavimus, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas M. D. parodymus ištyrė ir juos patikrino kitais byloje surinktais duomenimis.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog A. A. kaltės klausimą apylinkės teismas sprendė remdamasis byloje surinktais įrodymais, o ne apelianto nurodyta aplinkybe apie jo negalėjimą pateikti savo alibi. Tai, jog teismas suteikė kaltinamajam galimybę gintis nuo jam pateiktų kaltinimų juos paneigiant savo alibi, nėra pagrindas teigti, jog teismas A. A. perkėlė įrodinėjimo naštą.

Apelianto motyvas, kad pirmos instancijos teismas, neapklausęs nukentėjusiojo betarpiškai teisme, neišsiaiškino, kada buvo panaudotas peilis ir ar jo panaudojimas buvo susijęs su turto užvaldymu, yra nepagrįstas, nes teismas, vadovaudamasis nusikaltimo bendrininko M. D. parodymais ir pagarsintais nukentėjusiojo T. Ū. parodymais, nustatė, kad peilį M. D. panaudojo būtent apiplėšimo eigoje ir apiplėšimo tikslu, kai T. Ū., pajutęs, jog yra „kraustomos“ jo kišenės, pradėjo priešintis.

Esant šioms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl A. A. kaltės plėšimo būdu, panaudojant kirvelį ir peilį, pagrobus nukentėjusiojo T. Ū. turtą ir dokumentus.

Dėl A. A. kaltės pagrobus UAB „S.“ priklausančio automobilio posūkio žibintus.

Kolegija, įvertinusi surinktus ir pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, kurių pagrindu A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str.1 d. dėl UAB „S.“ automobilio žibintų vagystės, konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo nepakankamos įrodymų analizės A. A. atžvilgiu ginčijamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, visiškai užtenka byloje surinktų ir ištirtų objektyvių įrodymų, kad palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį šio apelianto atžvilgiu.

Nors kaltinamieji A. A. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė kartu su M. D. 2006 m. sausio 3 d. naktį bendrais veiksmais išplėšę ir pagrobę 481,72 litų vertės priekinių posūkių žibintus iš automobilio „Volvo S 80, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiaulių m. prie (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo ir priklausančio UAB „S.“, tačiau jų kaltė įrodyta nuosekliais šio nusikaltimo bendrininko M. D., liudytojo G. M. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš nusikaltimo bendrininko M. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (t.10, b.l. 178-183), matyti, kad 2006 m. sausio 3 d. jiems su A. A. žaidžiant kazino, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje Šiauliuose, iš kažkur atsiradęs R. G. pasiūlė ką nors pavogti. Jis, t.y. M. D., nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, stovėjusio automobilio „Volvo“ nulupo vieną posūkio žibintą, o A. A. nuplėšė kitos automobilio pusės žibintą. R. G. tuo metu stovėjo prie namo, o pavogtus žibintus pastarasis pasidėjo į savo automobilį. Iš visų nusikaltimo bendrininko M. D. parodymų matyti, kad jis visų apklausų metu iš esmės analogiškai nurodė A. A. veiksmus ir įvykio aplinkybes. Savo parodymus M. D. patvirtino akistatos su A. A. metu, nurodydamas, jog jie su A. A. išlupo iš automobilio „Volvo“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, „posūkius“, o R. G. juos vagystės metu saugojo (t.7, b.l. 117-120). Parodymų patikrinimo vietoje metu M. D. taip pat patvirtino savo parodymus ir nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, kur stovėjo automobilis „Volvo“, kurį apvogė (t.6, b.l. 164-178). Šiuos M. D. parodymus patvirtina liudytojo G. M. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „S.“, 2006 m. sausio 2 d. vakare jis pastatė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kieme. Kitos dienos ryte, apie 7.55 val., valydamas nuo minėto automobilio sniegą, jis pastebėjo, kad nebėra priekinių automobilio posūkių žibintų, vietoje jų kyšo tik laidai, kurie nebuvo nupjauti, tik atjungti. Iš esmės analogiškus parodymus minėtas liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojo G. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad pastarasis parodė vietą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir paaiškino, jog šioje vietoje 2006 m. sausio 2 d. vakare pastatė UAB „S.“ priklausantį automobilį „Volvo S 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2006 m. sausio 3 d. apie 7.55 val. pamatė, jog nebėra automobilio priekinių posūkių žibintų, vietoje jų kyšo tik laidai (t.4, b.l. 11-13).

A. A. parodymus, kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo ir nieko apie jį nežino, kolegija vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Pirmos instancijos teismas R. G. parodymus, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme pagrįstai vertino kaip neobjektyvius, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Kolegijos nuomone, nuteistojo A. A. skundo argumentas, kad nusikaltimo bendrininkas M. D. jį apkalbėjo siekdamas palengvinti savo padėtį, nepagrįstas, nes bendrininkavimas teismo paprastai pripažįstamas atsakomybę sunkinančia, o ne lengvinančia aplinkybė (LR BK 60 str.1 d.1p.), o duomenų, patvirtinančių, jog M. D. būtų turėjęs kokį nors pagrindą apkalbėti A. A., byloje nėra. Priešingai, iš paties nuteistojo A. A. parodymų matyti (t.10, b.l. 178-183), kad jis, nepaisant savo pusbrolio A. A. draudimų, nuolat bendraudavo su M. D., jie kartu vartodavo narkotikus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl A. A. kaltės kartu su bendrininkais M. D. bei R. G. pagrobus UAB „S.“ priklausančio automobilio „Volvo S 80“ priekinius posūkių žibintus.

A. A. nusikalstama veika dėl UAB „S.“ automobilio žibintų vagystės teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 dalį, nes pagrobtas svetimas turtas. Nusikaltimas yra baigtas, nes pagrobtais žibintais nusikalstamos veikos dalyviai galėjo laisvai disponuoti. Nusikaltimą A. A. padarė tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje bendrais veiksmais su M. D. bei R. G.. R.G. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-10-29 nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str.1 dalį ir nuteistas, o M. D. pagal LR BK 178 str.1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pritaikius LR BK 39¹ str. Minėtas nuosprendis jų atžvilgiu yra įsiteisėjęs.

Dėl A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kolegija, nepasunkindama apelianto A. A. padėties, ištaiso Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 29 d. nuosprendyje akivaizdų rašymo apsirikimą dėl A. A. vardo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą A. A. atsakomybė sunkinančią aplinkybę.

Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ne A. A., o A. A., tai laikytina, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta A. A. atžvilgiu.

Kadangi byloje nustatyta, jog nukentėjusįjį T. Ū. 2005 m. spalio 21 d. A. A. apiplėšė ir pagrobė jo asmens dokumentus bendrininkų grupėje su M. D. ir nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, o taip pat, kad UAB „S.“ automobilio žibintus 2006 m. sausio 3 d. naktį A. A. pagrobė bendrininkų grupėje su M. D. ir R. G., nustatytina A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str.1d.1p.), o ne organizuotoje grupėje, kaip yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Skirdamas nuteistajam A. A. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skirdamas A. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad, nors pastarasis teisiamas trečią kartą, tačiau nusikaltimus, už kurių padarymą yra teisiamas, padarė būdamas neteistas (t.7, b.l. 128-129), atsižvelgė į tai, jog padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiesiems padaryta žala neatlyginta, A. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų (t.7, b.l. 141-143), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad A. A. mokosi, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (t.7, b.l. 140). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai A. A. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus pastarajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija nesutinka su A. A. apeliacinio skundo motyvu, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pažeidžiant LR BK 55 str. reikalavimus. Vadovaujantis LR BK 55 straipsnio nuostatomis, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė paprastai skiriama asmeniui, padariusiam nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau A. A. nusikaltimas dėl T. Ū. apiplėšimo (LR BK 180 str.2 d.) yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), todėl dėl šio nusikaltimo LR BK 55 str. nuostatos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Be to, skirti ar neskirti laisvės atėmimo bausmę asmeniui padariusiam nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio reikalavimus. Kolegijos nuomone, A. A. už nusikaltimus, numatytus LR BK 180 str. 2 dalyje, BK 302 str. 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 178 str. 1 dalyje paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės negu minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, nėra aiškiai per griežtos.

Tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikė ne tą įstatymą, kurį turėjo taikyti, t.y. visas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (LR BK 63 str.1, 4 dalis), nors bausmę, paskirtą A. A. pagal LR BK 180 str. 2 dalį su bausme, paskirta pagal LR BK 302 str. 1 dalį turėjo subendrinti bausmių apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (LR BK 63 str.1d., 2 d., 5 d. 1p.). Todėl šioje dalyje nuosprendis pakeistinas, nes nepablogina apelianto padėties. Kitos bausmės, kolegijos nuomone, subendrintos teisingai dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Pakeisdama bausmių subendrinimo būdą, kolegija nekeičia subendrintos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės dydžio, nes mano, kad šios bausmės yra teisingos ir nėra per griežtos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., nusprendžia:

A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:

- ištaisyti rašymo apsirikimą ir laikyti, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta A. A. atžvilgiu;

- A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje;

- vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., A.A. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 dalį paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal LR BK 302 str. 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, o šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal LR BK 178 str. 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Šią bausmę vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, subendrinti su 2006 m. gruodžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. A. palikti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.