Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-16462-925/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
2YT-16462-925/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01455-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-16462-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01455-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. S. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. S. Po motinos mirties pas pareiškėją liko mirusiosios daiktai, o dar iki mamos mirties pagal įgaliojimą pareiškėja tvarkė mamos piniginį indėlį akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Būdama senyvo amžiaus ir neturėdama teisinio išsilavinimo, pareiškėja manė, kad indėliui tvarkyti jai pakaks įgaliojimo, todėl pas notarą nustatytu terminu nesikreipė ir praleido terminą palikimui priimti. Jokio nekilnojamojo turto S. S. neturėjo; butą, kuriame gyveno iki mirties, dar 2012 metais padovanojo pareiškėjai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, kurį 2023 m. rugpjūčio 2 d. rezoliucija nutarta nelaikyti suinteresuotu asmeniu byloje, pateiktame atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateiktame atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą neginčijo pareiškimo pagrįstumo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nevykdo paveldėjimo veiksmų palikėjos S. S. atžvilgiu.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėja I. B. yra palikėjos S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. (Duomenys neskelbtini) notarinės dovanojimo sutarties pagrindu dovanotoja S. S. padovanojo dukrai I. B., o apdovanotoji priėmė butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad palikėjos S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini).

11. 2003 m. ir 2005 m. S. S. su akcine bendrove „Hansabankas“ (šiuo metu akcinė bendrovė „Swedbank“) sudarė terminuotąsias indėlio sutartis, o 2021 m. balandžio 2 d. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. B. iki 2030 m. balandžio 2 d. atstovauti S. S. interesams, be kita ko, akcinėje bendrovėje „Swedbank“ arba bet kuriame kitame Lietuvos Respublikos banke, įgaliotojos vardu užpildyti, pasirašyti ir pateikti bankui prašymą sudaryti sutartis, taip pat visus kitus papildomus susitarimus su banku, kurie yra būtini, siekiant įgaliotojos vardu atidaryti sąskaitas, gauti mokėjimo korteles, pasirašyti reikiamus dokumentus, disponuoti visomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gauti pinigus, įnešti pinigus, daryti pavedimus, pratęsti sutartis, keisti sutartis, nutraukti sutartis ir pan.

12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. S. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad S. S. palikimo priėmimo faktų bei palikimo atsisakymo faktų taip pat įregistruota nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėja S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą paliko dukrai I. B. (pareiškėjai), tačiau pareiškėja dėl palikimo priėmimo pagal testamentą į notarę nesikreipė.

13. Pareiškėja nurodė, kad, būdama senyvo amžiaus ir neturėdama teisinio išsilavinimo, manė, kad indėliui tvarkyti jai pakaks įgaliojimo. Be to, nesant kito S. S. turto, buvo įsitikinusi, jog kreiptis į notarą ji pareigos neturi. Tvirtino, kad po motinos mirties pasiliko jos daiktus, taigi, palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti mirusiosios turtą. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti tokiais pareiškėjos dėstomais argumentais. Kaip minėta, S. S. butą, kuriame gyveno iki mirties, padovanojo pareiškėjai dar 2012 metais, todėl akivaizdu, kad bet kuriuo metu pareiškėja galėjo motinos daiktus pasiimti ir pradėti šį turtą valdyti kaip savo.

14. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė po savo motinos S. S. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, kadangi ji po savo motinos mirties likusį turtą priėmė ir prižiūrėjo kaip savo, taip išreikšdama valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Byloje duomenų apie kitus galimus palikėjos S. S. įpėdinius nepateikta.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja I. B. po palikėjos S. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po palikėjos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė