Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. eI2-847-809/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eI2-847-809/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02883-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „Callida“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-847-809/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02883-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) atsakyti į pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. prašymo Nr. 5B20723 klausimą: „Koks yra numatytas privažiavimas prie sklypų esančių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g., sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini) g. neegzistuoja“.

Nurodo, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Administracijai pateikė 2020 m. liepos 23 d. Prašymą Nr. 5B20723 (toliau –ir Prašymas). Po pareiškėjos kreipimosi į teismą buvo gautas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. A51-107138/20(2.15.1.21E-MP2) “Dėl informacijos pateikimo” (toliau – ir Raštas), kuriuo iš dalies buvo atsakyta į pareiškėjos Prašymą. Tačiau atsakovė iš esmės neatsakė ir nesuteikė informacijos į pareiškėjos Prašymo 1-ąjį klausimą: koks yra numatytas privažiavimas prie sklypų esančių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g., sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini) g. neegzistuoja.

Pareiškėjos teigimu, daugiau nei akivaizdu, kad pareiškėją domino aktuali faktinė situacija, faktinė padėtis - pareiškėja klausė per kur, kokiu būdu, kokiu keliu sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai gali patekti į jiems priklausančius sklypus, jeigu (duomenys neskelbtini) gatvės nėra - teismas sprendimu ją panaikino kaip suprojektuotą netinkamai. Tuo tarpu atsakovė vietoj to, kad paaiškintų, kokiu keliu nurodytų sklypų savininkai gali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, jei (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, paaiškino, kokia tvarka išduodamos sąlygos prie prisijungimo komunikacijos. Tačiau pareiškėja tokios informacijos neprašė.

Nurodo, jog priimant atsisakymą nuo skundo turi būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos - atsakovė tenkino pareiškėjos reikalavimą po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl to, kad teisės aktų nustatytais terminais negavo prašomos informacijos. Taigi pareiškėjos patirtų išlaidų tiesioginė priežastis - atsakovės vilkinimas suteikti informaciją ir praleistas terminas atsakymui pateikti, kuris prašymo dalyje tęsiasi ir toliau.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į skundą bei atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriais prašo bylą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, o netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjos skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius Raštu pateikė pareiškėjai atsakymą į gautą prašymą, todėl šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko ir yra pagrindas svarstyti šios administracinės bylos, dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukimo klausima?, nes jos tolesnis nagrinėjimas neturėtų jokios reikšmės nei pareiškėjai, nei atsakovei.

Atsakovė nurodo, jog pateikė pareiškėjai atsakymą į gautą Prašymą, kuriame, atsakydama į pareiškėjos pirmąjį klausimą, nurodė, jog įvažos į žemės sklypus nustatomos pagal prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Papildomai pareiškėjai buvo nurodyta, jog konkrečių sklypų savininkams kreipiantis dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, prašymai svarstomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąlygų rengimo darbo grupėje.

Šalies argumentai

Pažymi, jog pareiškėja Prašymu prašė informacijos apie tai, koks yra numatytas privažiavimas prie tam tikrų žemės sklypų, todėl pareiškėjai būtent ir buvo paaiškinta, jog įvažos į žemės sklypus (pareiškėjos vadinamos „privažiavimu“) yra įrengiamos pagal prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Atkreipia dėmesį, jog minėtame pareiškėjos Prašyme, skirtingai nei nurodoma pareiškime dėl reikalavimo patikslinimo, nebuvo pateikta klausimą patikslinančių aplinkybių, tokių kaip būtent „kokiu keliu“ gali būti privažiuojama prie tam tikrų sklypų ar pan., todėl daro išvadą, jog į pareiškėjos užduotą klausimą taip, kaip jis buvo suformuluotas pareiškėjos Prašyme, buvo atsakyta tinkamai ir pateikta teisinga, teisės aktų reikalavimus atitinkanti informacija, todėl įpareigoti atsakovę pakartotinai atsakyti į pareiškėjos Prašymą Administracija nemato teisinio pagrindo.

Mano, jog pareiškėjai neturėtų būti priteisiamos prašomos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, kadangi pareiškėjos atstovo parengtas skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo (atsakymo nepateikimo) yra visiškai šabloniškas, iš esmės nereikalaujantis nei išskirtinės faktinių aplinkybių, teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didesnių laiko sąnaudų, kadangi skunde yra nurodomos tik faktinės aplinkybės (dalinai netgi šiai bylai neaktualios, pavyzdžiui, skundo 1-3 punktai), taip pat skunde perrašomos įstatymo nuostatos, o ir skundo apimtis su visomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų citatomis bei reikalavimais bendrai sudaro tik 3 puslapius. Pagal pareiškėjo skundą ši administracinė byla dėl Administracijos neveikimo nėra sudėtinga: šioje byloje nėra susiklosčiusi jokia išskirtinė teisinė situacija, nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o priešingai, byloje keliamas reikalavimas – įpareigoti pateikti atsakymą – yra standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose. Dėl šios priežasties pareiškėjo atstovo surašytas skundas yra itin nedidelės apimties (3 lapai), o jo teisiniai argumentai apsiriboja teisės aktų nuostatų pacitavimu. Atsakovė 500 Eur sumą už faktinių aplinkybių išdėstymą ir įstatymų nuostatų perrašymą laiko absoliučiai nepagrįsta ir nesąžininga, kadangi nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog skundo parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar aplinkybių analizės, todėl ir pareiškėjos atstovo darbo laiko sąnaudos negalėjo būti didelės.

Mano, jog pareiškėjos skundu prašoma atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, pareiškėjai nepateikus šių išlaidų detalaus pagrindimo, yra nepriteistina iš atsakovės. Taip pat pažymi, jog jei visgi teismas laikytų, jog nepaisant nesamo pagrindimo, pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje, prašo priteistiną sumą ženkliai sumažinti, atsižvelgiant į tai, jog 500 Eur atlyginimas už 3 puslapių šabloniško skundo parengimą yra neadekvatus, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl įpareigojimo Administracijai atsakyti į pareiškėjo Prašymą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 23 d. prašymu Nr. 5B20723, be kita ko, atsakovei pateikė klausimą Nr. (duomenys neskelbtini): „Koks yra numatytas privažiavimas prie sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g., sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini) g. neegzistuoja“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. A51-107138/20(2.15.1.21E-MP2) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjai atsakymą į Prašyme suformuluotus klausimus, be kita ko, ir į aukščiau minėtą Prašymą, kuriuo atsakydama į pareiškėjos pirmąjį klausimą, nurodė, jog: „įvažos į žemės sklypus nustatomos pagal prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Konkrečių sklypų savininkams kreipiantis dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, prašymai svarstomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąlygų rengimo darbo grupėje“.

Viešojo administravimo subjektų pareiga nagrinėti asmenų skundus ir prašymus kyla iš konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Ši nuostata įgyvendinama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. VAĮ prašymas apibrėžiamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (2 straipsnio 14 dalis). VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas, o 7 dalyje nustatyta, kad apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti.

Pagal VAĮ 31 straipsnį, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

Be to, tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais (2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1816/2014).

Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Atsakovės Administracijos teigimu, pareiškėjos Prašyme, skirtingai nei nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl reikalavimo patikslinimo, nebuvo pateikta klausimą patikslinančių aplinkybių, tokių kaip būtent „kokiu keliu“ gali būti privažiuojama prie tam tikrų sklypų ar pan., todėl atsakovė darė išvadą, jog į pareiškėjos užduotą klausimą taip, kaip jis buvo suformuluotas pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. Prašyme, buvo atsakyta tinkamai, pateikta teisinga, teisės aktų reikalavimus atitinkanti informacija.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog Administracija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam taikomos VAĮ nuostatos, todėl teismas daro išvadą, jog administracinio akto – Rašto dalis į pareiškėjos 1-ąjį klausimą, priešingai nei nurodo Administracija, yra nemotyvuota, nėra pateikta jokia detalesnė faktinė informacija iš kurios būtų aiškūs pateikto atsakymo motyvai, t.y. atsakovas pateikė bendro pobūdžio, formalų atsakymą ir konkrečiai jo nesiejo su pareiškėjos prašymo konkretaus 1-ojo klausimo motyvais ir reikalavimais bei teisės normomis. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Administracijos Rašto atsakymas į 1-ąjį pareiškėjos klausimą negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu VAĮ 8 straipsnio prasme.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo Rašto 1 dalis (Administracijos atsakymas į pareiškėjo Prašymo 1-ąjį klausimą). neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymo 1-ąjį klausimą („Koks yra numatytas privažiavimas prie sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g., sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini) g. neegzistuoja“) bei priimti sprendimą (pateikti atsakymą), atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Dėl skundo atsisakymo

Pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Administraciją įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. Prašymą Nr. 5B20723 (atsakovės suteiktas registracijos Nr. A50-22443/20) bei priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo dalyje, bylos nutraukimo dalyje ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei skundo reikalavimų patikslinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti pirminio skundo dėl Administracijos neveikimo neatsakant į pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. Prašymą Nr. 5B20723. Iš pareiškėjos aukščiau minėto pareiškimo, kuris taip pat buvo pateikiamas kartu su patikslintu skundu matyti, kad pareiškėjai yra žinomos skundo atsisakymo (ir patikslinimo) procesinės pasekmės, todėl bylos nutraukimas šiuo pagrindu nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 10 d. atsisakymas nuo skundo (pirminio) tenkintinas, ir skundo dalyje administracinė byla nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, bei su skundu (ir patikslintu skundu) pateikė teismui dokumentus, liudijančius apie pareiškėjos advokatui sumokėtą 500 Eur atlygį.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-638-624/2017, 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-48-575/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1017-756/2017). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5.

Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl bylos nesudėtingumo laikytini abstraktaus pobūdžio, neturintys įtakos sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vertindamas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas taip pat atsižvelgia, jog Administracija atsakė į pareiškėjos prašymą tik po to, kai pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais bei teisingumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, ir pareiškėjos naudai iš atsakovės Administracijos priteistina 500 Eur pareiškėjos turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Šioje byloje pareiškėja taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Viso iš Administracijos pareiškėjos naudai priteistina 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakyti į pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės 2020 m. liepos 23 d. prašymo Nr. 5B20723 klausimą: „Koks yra numatytas privažiavimas prie sklypų esančių (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) g., sklypai Nr.: (duomenys neskelbtini), jeigu (duomenys neskelbtini) g. neegzistuoja“.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 10 d. atsisakymą nuo skundo (pirminio) ir skundą dalyje dėl Administracijos neveikimo neatsakant į pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. Prašymą Nr. 5B20723, nutraukti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė