Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-980-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e1-980-737/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00679-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-980-737/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00679-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 (S) 1.2.5.4.1; 2.12.1; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00679-20 ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2020 m. sausio 3 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini) konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine R. P. metu, tyčia sudavė peiliu R. P. į kairę koją, tuo padarė nukentėjusiajai R. P. paviršinę durtinę – pjautinę kairės šlaunies žaizdą, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios R. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, R. P. 2020 m. sausio 3 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini) konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine R. P. metu, laikydamas rankoje peilį, nukreipdamas jį link nukentėjusiosios R. P. kaklo ir sakydamas „papjausiu“, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą ir po 2020 m. sausio 3 d. panaudoto prieš nukentėjusiąją fizinio smurto tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 3 d. dienos metu, namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine R. P. vartojo alkoholį. Apie 21.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jo manymu R. P. bendrauja su kitais vyrais. Kadangi tuo metu jis ruošė maistą, rankoje laikydamas peilį, tuo peiliu sužalojo savo sugyventinę R. P., tai yra peiliu dūrė R. P. į koją. Dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau po įvykio pasikalbėjęs su sugyventine tiki jos žodžiais, labai gailisi dėl savo elgesio. Jis prisipažįsta, kad peiliu galėjo sužaloti R. P. koją, nes prisimena, kad konflikto metu rankoje laikė peilį. Taip pat prisimena, kad konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, sakė, kad papjaus sugyventinę, nes buvo neblaivus ir buvo labai piktas dėl kilusio konflikto (b. l. 93-96, 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad su R. P. apie 3 metus yra sugyventiniai, gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2019 metais birželio mėnesį ji su juo išsiskyrė ir gyveno nuo jo atskirai (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 metais gruodžio mėnesį jie vėl susitaikė ir gyveno R. P. bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 2 d. ji išėjo iš R. P. buto, nes norėjo aplankyti savo vaikus, namo grįžo tik 2020 m. sausio 3 d. Namuose kartu su R. P. ir pažįstama, kuri vėliau išėjo, vartojo alkoholį. Kai liko su R. P. bute dviese, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes R. P. jai pradėjo priekaištauti dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir dėl kitų vyrų. Atsikėlęs iš lovos R. P. išėjo į virtuvę, o grįžęs į kambarį, rankoje laikydamas peilį juo prieš ją mojavo ir sakė, kad ją papjaus, po to metė peilį ant grindų, po to pakėlęs peilį juo įdūrė jai į kairę šlaunį ir nukreipdamas jį link jos kaklo, pasakė, kad ją papjaus. Ji labai išsigando, koja nuspyrė R. P. nuo savęs, R. P. nukrito ant lovos, o ji iš buto pabėgo ir nubėgo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, nes neblaivus jis būna labai agresyvus (b. l. 42-44, 47-50).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, tai ir R. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, ir R. P. piktnaudžiauja alkoholiu, abu išgėrę konfliktuoja. R. P. tokių konfliktų metu atbėga pas ją ir prašo iškviesti policiją. 2020 m. sausio 3 d. apie 22.30 val. pas ją atėjo R. P., kuri buvo tik su kelnaitėmis ir marškinėliais, basa, buvo labai susijaudinusi ir jai pasakė, kad ją R. P. norėjo užmušti, parodė koją, kuri buvo su įdrėskimu, bet stipriai nekraujavo, pasakė, kad ją peiliu sužalojo R. P.. R. P. paprašė iškviesti policijos pareigūnus (b. l. 64-67).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. P. nurodė, kad ją konflikto metu peiliu sužalojo sugyventinis R. P., kuris dūrė jai peiliu į kairė šlaunį, be to, sugyventinis jai grasino peiliu, grasindamas perpjauti jai gerklę. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda kairėje šlaunyje (b. l. 18-21).

2020 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis su baltos spalvos rankena (b. l. 24-32).

2020 m. vasario 4 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas 2020 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros metu. Ant peilio geležtės galo tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos geležtės pusės matomos rausvos spalvos dėmės. Peilio rankena yra baltos spalvos, nešvari, matomos tamsios dėmės (b. l. 33-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 81/2020(02) nustatyta, kad paviršinė durtinė – pjautinė kairės šlaunies žaizda R. P. padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. sausio 3 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 62).

Asmens blaivumo patikros duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 3 d. 22.51 val. R. P. nustatytas 0,84 promilių neblaivumas, 2020 m. sausio 3 d. 23.08 val. R. P. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas (b. l. 70-71).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. tyčia sudavė peiliu R. P. į kairę koją, tuo padarė nukentėjusiajai R. P. paviršinę durtinę – pjautinę kairės šlaunies žaizdą, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios R. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia peiliu suduodamas smūgį sugyventinei į kairę koją suvokė savo veiksmų pavojingumą ir numatė galimus kilsiančius padarinius, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Teismas sprendžia, kad ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Be to, jis toje pačioje vietoje, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. P. sveikatą. Grasinimas laikytinas realiu, kadangi iki grasinimo išsakymo kaltinamasis R. P. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo R. P. veiksmai, pasireiškę grasinimu, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti tinkamai.

Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Nagrinėjamu atveju tiek nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo įvykdyti beveik tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir to paties konflikto metu, abu nusikaltimai padaryti esant vieningai tęstinei tyčiai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealią sutaptį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis R. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 119-121). Nukentėjusioji informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 123).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios smurtinės, baigtos nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. P. praeityje teistas, tačiau teistumas šiuo metu išnykęs (b. l. 109-111), baustas administracine tvarka (b. l. 113-114), dirbantis (b. l. 115), Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 118). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. P. skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės, nustatant jų dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymą, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. sausio 3 d. 22.50 val. iki 2020 m. sausio 5 d. 17.31 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. P. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 3 d. 22.50 val. iki 2020 m. sausio 5 d. 17.31 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant R. P. per 6 (šešis) mėnesius įvykdyti šį įpareigojimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, vėliau – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti R. P., jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti R. P., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė