Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-126-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
2A-126-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
O. V.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė, Algirdas Milašauskas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-126-357/2010

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovės O. V. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,atsakovo A. V. atstovui advokatui Algirdui Milašauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. V. Joniškio rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui A. V., prašydama pakeisti 2000 m. rugpjūčio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą, priteisiant iš atsakovo A. V. nepilnamečiui vaikui A. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, bei nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė 2000 m. rugpjūčio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą, priteisdamas iš A. V. išlaikymą sūnui A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 460 Lt kiekvieną mėnesį, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad vaiko A. V. lėšų tvarkytoja yra vaiko motina O. V.; nustatė, kad sūnaus A. V. gyvenamoji vieta yra kartu su jo motina O. V.; priteisė ieškovei O. V. iš atsakovo A. V. 1528,42 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad iš ieškovės, atsakovo atstovų parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų A. tinkamai nevykdo. Atsakovas 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymą savo sūnui moka nereguliariai, yra susidaręs 5735 Lt įsiskolinimas. Teismas, išanalizavęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas registravosi darbo biržoje, dirbo keliose darbovietėse ir pas ūkininką. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis sunki, tačiau tai, kad jis per palyginti trumpą laiką galėjo likviduoti dalį išlaikymo įsiskolinimo, sumokėdamas nemažas pinigų sumas, liudija, kad atsakovas turi galimybių teikti didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu. Ieškovė yra bedarbė ir gauna bedarbio pašalpą, su sūnumi ieškovė šiuo metu gyvena Anglijoje ir ji pateikė paskaičiavimus, kiek jai ir jos sūnui kainuoja pragyvenimas Anglijoje. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertino tai, kad šalių sūnus yra paauglys, jam jau 16 metų, jis lanko mokyklą, sporto užsiėmimus ir jo poreikiai yra gana dideli. Iš šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis pagerėjo (šalys gyvena užsienyje, atitinkamai šalyse, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, yra skiriamos didesnės socialinės pašalpos bei kitos išmokos), tačiau atitinkamai vaiko išlaikymas taip pat kainuoja daugiau. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad dabartiniu metu ieškovės ir atsakovo sūnui yra būtinas 920 Lt (iš kiekvieno po 460 Lt) kasmėnesinis išlaikymas, nes tik tokio dydžio išlaikymas šiuo metu galės užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, tenkinti jo būtiniausius poreikius. Atsižvelgęs į tai, kad 2000-08-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimas išieškoti išlaikymą vaikui A. buvo priimtas dar galiojant Lietuvos Respublikos SŠK, o 2000 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis nebenumato tokios išlaikymo formos, kuria išlaikymas yra priteistas iš atsakovo A. V., taip pat, atsižvelgęs į pačio vaiko interesus, teismas pakeitė priteisto išlaikymo formą ir priteisė vaikui A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1528,42 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir 228,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo dalį – priteisti iš atsakovo vaikui A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 350 Lt kiekvieną mėnesį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismas neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio nuostatas bei teisminę praktiką, jog vaiko poreikiams tenkinti priteisiama suma turi būti protinga, atitinkanti realius vaiko poreikius ir mokama pagal tėvų išgales. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Šiuo metu tėvų turtinė padėtis nėra lygiavertė, todėl nėra pagrindo priteisti iš tėvo aiškiai per didelę išlaikymo sumą.

Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado ypatingos aplinkybės, t. y. kad atsirado CK 3.201 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis.

Byloje nėra objektyvių įrodymų apie pagrįstas mėnesio išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Bendra vaiko išlaikymui skirta suma galimai sudarytų 600-700 Lt. Kadangi vaikas su motina gyvena Anglijoje, ieškovė, kaip motina, viena auginanti vaiką, gauna valstybės socialines išmokas.

Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas sutiktų teikti ne didesnį kaip 450 Lt išlaikymą per mėnesį. Atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 350 Lt per mėnesį, tuo tarpu mokėti išlaikymui po 450 Lt per mėnesį atsakovas sutiko tik taikos sutarties sudarymo atveju, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo.

Teismas be pagrindo ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes patenkinta buvo tik dalis jos reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą byloje teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nepakankamai rūpinasi savo sūnumi, neatlieka savo pareigos bendrauti ir auklėti sūnų. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti byloje surinktus duomenis ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo priteistas išlaikymas yra sąžiningas, teisingas, protingas, atitinkantis vaiko interesus bei proporcingas tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinei padėčiai. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir iš atsakovo priteisė tokį išlaikymą, kuris tenkintų būtinas sūnui vystytis sąlygas ir būtų proporcingas jo poreikiams. Sūnui A. šiuo metu yra 16 metų, jis lanko mokyklą, kurią pasiekia autobusu, sūnaus pietūs mokykloje per mėnesį kainuoja 297,50 Lt. Augant sūnui, jo poreikiai didėja, brangiau kainuoja avalynė ir rūbai, reikalingos priemonės ne tik mokymuisi, tačiau ir specialiam ugdymui – sportinei avalynei bei drabužiams. Pamokų ruošimui yra būtinas ir kompiuteris. Todėl išlaikyti vaiką už atsakovo skiriamą sumą neįmanoma. Atsakovas ne tik gali, tačiau ir turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą.

Sūnaus A. V. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu raštu, kuriame nurodytos vieno mėnesio sūnaus A. išlaidos (t. 1, b. l. 94). Vertinant šį ieškovės teismui pateiktą vieno mėnesio išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, paskaičiavimą, pažymėtina, jog šiame rašte ieškovė nurodo, kad vieno mėnesio išlaidų dydis sudaro 2862,92 Lt, tačiau ieškinyje reiškiamu reikalavimu iš atsakovo prašo priteisti žymiai mažesnę išlaikymo sumą, t. y. 700 Lt kas mėnesį, negu ta suma, kuri sudarytų pusę paskaičiavime nurodytų lėšų dydžio – 1431,46 Lt. Savo ruožtu, ieškovė nėra nurodžiusi, kad jos turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo ir kad ji turi galimybes teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį nepilnamečiui sūnui, negu gali teikti atsakovas. Preziumuotina, jog tėvai, kurių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, privalo teikti panašaus dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Šiuo atveju, atsižvelgiant į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo 700 Lt dydžio išlaikymą, tačiau pateiktame paskaičiavime nurodžius bendrą 2862,92 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, pripažintina, jog ši paskaičiavime nurodyta itin didelės vertės išlaikymo suma nėra logiškai pagrįsta ir iš esmės neatitinka ieškinio dalyko. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateiktas išlaidų, reikalingų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, paskaičiavimas nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

Tuo tarpu atsakovas byloje yra pareiškęs savo poziciją, jog preliminari vaiko išlaikymui skiriama suma sudaro 600-700 Lt, tačiau detalizuoto nepilnamečiui sūnui reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnamečiui sūnui reikalingo išlaikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie būtinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo išlaidas, šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma LR CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, preliminaria nepilnamečio A. V. vieno mėnesio išlaikymo išlaidų suma pripažintina 800 litų.

Paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, įvertintina kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, objektyviai lemianti jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo ar kito vertingo registruotino turto neturi (t. 1, b. l. 63-65), duomenų apie ieškovės tokio pobūdžio turimą turtą byloje taip pat nėra. Pateiktos darbo biržos, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas pastovaus darbo ar kito pajamų šaltinio neturi, ilgą laiką buvo bedarbis (įregistruotas darbo biržoje), dirbo trumpalaikius darbus, gaudamas minimalaus dydžio darbo užmokestį (t. 1, b. l. 66-69, 100, 101). Ieškovė, savo ruožtu, byloje yra pateikusi duomenis apie jos gaunamą bedarbio pašalpą Anglijoje (t. 1, b. l. 95-97). Apeliacinio bylos nagrinėjimo 2010 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu šalių atstovai nurodė, kad bylos šalys šiuo metu dirba (atsakovas priimtas laikinam darbui), tačiau išsamesnių duomenų apie darbo pobūdį ir gaunamas pajamas nepateikė. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos šalių turtinė padėtis iš esmės būtų skirtinga, todėl, šiuo aspektu vertinant, šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą sūnui laikytinos vienodomis. Tai reikštų konstatuoto preliminaraus 800 litų dydžio vaikui teiktinų išlaidų mokėjimo paskirstymą abiem tėvams lygiomis dalimis – po 400 litų.

Kita vertus, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo sveikatos sutrikimus (t. 1, b. l. 70, 107, 109), taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tikėtina, kad ieškovei, auginančiai vienai nepilnametį vaiką, yra skiriama socialinė išmoka (šių aplinkybių ieškovė nepaneigė), sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas pripažinti, jog ieškovės galimybės teikti sūnui materialinį išlaikymą šiuo atveju yra palankesnės. Egzistuojant šioms aplinkybėms, laikytinas galimu tam tikras nukrypimas nuo lygių dalių principo, bylos šalims teikiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Apeliaciniu skundu prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lyginant su pirmosios instancijos teismo priteistu 460 Lt dydžio išlaikymu, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 460 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 350 Lt.

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat pripažintini pagrįstais. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Skundžiamu teismo sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo buvo priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovui bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino ir LR CPK 96 straipsnio 1 dalies reikalavimų, numatančių, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Lt žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 1200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 228,42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgdama į tai, kad pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą buvo patenkintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų, patirtų reiškiant šį reikalavimą. Tuo tarpu turtinio pobūdžio reikalavimas patenkintas 39 % (ieškiniu buvo prašoma padidinti išlaikymą nuo 1 MGL (125 Lt) iki 700 Lt, t. y. 575 litais, o apeliacinės instancijos teismui padidinus išlaikymą iki 350 Lt, t. y. 225 litais, šiuo atveju ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 225 / 575 = 0,39), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 81 Lt žyminio mokesčio dalis ((575 x 12 x 0,03) x 0,39 = 81), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (LR CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas buvo patenkintas visiškai (100%), o išnagrinėjus bylą ieškinio turtinis reikalavimas patenkintas iš dalies (39 %), pripažintina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 70 procentų, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal šią proporciją. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1069,89 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis (1528,42 x 0,70 = 1069,89), o atsakovui iš ieškovės priteistina 360 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis (1200 x 0,30 = 360).

Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui iš ieškovės priteistinos visos apeliacinėje instancijoje atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 814 Lt (64 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 750 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje).

Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų tarpusavio užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 104,11 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 16,71 Lt, kurios, apeliacinį skundą patenkinus, priteistinos valstybei iš ieškovės.

Byloje ieškovės pareikštas kasacinis skundas buvo patenkintas, todėl kasacinio nagrinėjimo metu 47,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2009 m. kovo 9 d. sprendimu nustatė, jog vaiko A. V. lėšų tvarkytoja yra vaiko motina O. V.. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, numatančias, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (LR CK 3.185 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nustatant, jog vaiko A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis yra vaiko motina O. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2000 m. rugpjūčio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo iš atsakovo A. V. (duomenys neskelbtini) priteisti alimentai sūnui A. V. nuo 2000 m. rugpjūčio 17 d. iki sūnaus pilnametystės 1/4 dydžio visų rūšių A. V. pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, priteisiant iš A. V. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. V. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) kiekvieną mėnesį, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko A. pilnametystės.

Nustatyti, kad vaiko A. V. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis yra vaiko motina O. V. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad sūnaus A. V. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra kartu su jo motina O. V. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės O. V. 104,11 Lt (vieną šimtą keturis litus, 11 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 81 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 47,05 Lt (keturiasdešimt septynis litus, 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės O. V. 16,71 Lt (šešiolika litų, 71 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėBirutė Simonaitienė