Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Iš D. J. priteista nukentėjusiajai D. P. 3986,20 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 29 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, padegdamas sunaikino D. P. turto už 6500 litų : 5000 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 500 litų vertės jame buvusią magnetolą „Pioneer“, 600 litų vertės korekcinius akinius ir bendros 400 litų vertės kitus jos asmeninius daiktus (striukę, rankinę, apyrankes, žiedus).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusioji ir prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog kaltininko atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas savo noru pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo kritiškai vertina savo elgesį, aiškiai pasmerkia savo neteisėtą veiką, kremtasi dėl jos ir pan. Taigi tam, kad ši aplinkybė būtų laikoma atsakomybę lengvinančia, vien tik kaltininko deklaratyvių pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo ir gailesčio nepakanka – teismas turi objektyviai įvertinti visas faktines bylos aplinkybes, iš kurių būtų galima vertinti kaltininko poziciją šiuo klausimu. Aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į jo elgesį, gyvenimo būdą ir yra apibrėžiama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, leidžiančių numanyti apie kaltininko norą pasitaisyti. Taip pat pažymėtina, kad prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis asmuo turi laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad D. J. iškart po sulaikymo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino jos padarymo aplinkybes (42 – 43 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant suėmimo jam paskyrimo klausimą apeliantas taip pat savo kaltės neneigė (36 b.l.). Prokurorė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka taip pat nurodė, kad D. J. savo kaltę pripažino visiškai (78 b.l.), o teisiamojo posėdžio metu D. J. vėl prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nurodė visas esmines jo padarymo aplinkybes (93 b.l.). Tai rodo, kad apeliantas iš tiesų pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. prisipažino padaręs pačią nusikalstamą veiką. Tai yra vienas iš būtinų elementų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti. Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti ir tai, kad įvykis vyko šviesiu paros metu, viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, matant tiek pačiai nukentėjusiajai, tiek ir kitiems šio namo gyventojams. Būdamas anksčiau ne kartą teistu D. J. puikiai suprato, jog šiuo atveju neigti objektyviuosius padaryto nusikaltimo požymius yra beprasmiška, nes jie greičiausiai bus įrodyti kitais įrodymais ir atsakomybės už padarytą veiką jam išvengti nepavyks. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apeliantas nors ir pasakė, kad gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau akivaizdžiai neigė subjektyviuosius šio nusikaltimo padarymo požymius teigdamas, kad nusikaltimą padaryti savo elgesiu jį išprovokavo pati nukentėjusioji, t. y. dėl nusikaltimo ir jo pasekmių kilimo iš esmės kaltino pačią nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad tokios savo pozicijos D. J. laikėsi viso proceso metu, o teisme jis aiškiai pakartojo, kad tai nukentėjusioji jį „įgrūdo į kalėjimą“ (97 b.l.). Tai jis akcentavo ir baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad būtent nukentėjusioji jį išprovokavo padaryti nusikaltimą, kad jis deginti automobilio neketino.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. J. nesmerkia nei padarytos nusikalstamos veikos, nei savo elgesio ir nė kiek nesikremta dėl šios nusikalstamos veikos. Atvirkščiai, dėl savo paties padaryto nusikaltimo kaltina tik nukentėjusiąją. Todėl laikytina, kad jis padaręs nusikaltimą prisipažino ne nuoširdžiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl veikos apimties, civilinio ieškinio ir bausmės

Iš skundo matyti, kad apeliantas ginčija (prašo mažinti) iš jo priteisto civilinio ieškinio dydį bei mažinti bausmės dydį.

BK 187 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. turi būti nustatyti ir įrodyti šia nusikalstama veika sukelti padariniai – koks konkrečiai svetimas turtas buvo sunaikintas ar sugadintas. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Skundžiamame teismo nuosprendyje teismo išvados šiuo klausimu yra prieštaringos. O būtent, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašydamas įrodyta pripažintos veikos padarinius teismas nurodė, kad nuteistasis visiškai sunaikino nukentėjusiosios turtą, kurio bendra vertė 6500 litų, t.y. jos 5000 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 500 litų vertės magnetolą, 600 litų vertės korekcinius akinius ir kitus jos asmeninius daiktus (striukę, rankinę, apyrankes, žiedus), kurių bendra vertė 400 litų. Tame pačiame nuosprendyje motyvuodamas sprendimą dėl nukentėjusiajai priteistino civilinio ieškinio, teismas jau tvirtina, kad jai nusikaltimu buvo padaryta tik 3986,20 litų dydžio turtinė žala, kurią sudaro sudegę: 2500 litų vertės automobilis, 499 litų vertės automagnetola, 587,20 lito vertės korekciniai akiniai ir 400 litų vertės kiti jos asmeniniai daiktai. Taigi, iš nuosprendžio lieka visiškai neaišku, kiek buvo verti sunaikinti nukentėjusiosios daiktai ir kokio dydžio žala jai realiai buvo padaryta, pvz., ar įvykio metu sudegintas automobilis buvo vertas 5000 litų, ar tik 2500 litų.

Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji D. P. sutiko, kad nuosprendyje nurodyta 2500 litų jos sunaikinto automobilio vertė yra reali. Taip pat ji patvirtino, kad teismui pateikė ir sudegusios automagnetolos bei automobilyje buvusių korekcinių akinių įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad automagnetola jai kainavo 499 Lt, o akiniai – 587,20 litų. Be to, ji parodė, kad automobilyje dar buvo likusi jos striukė bei rankinė su auksiniais papuošalais (žiedais bei apyranke), kuriuos ji bendrai įvertino 400 litų. Nukentėjusioji teigė jau dienos metu žinojusi, jog nuteistasis yra atvykęs į (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo, planuoja atvykti ir į (duomenys neskelbtini), todėl po darbo ji neketino ilgai užsibūti namuose, ketino važiuoti pas giminaičius. Grįžusi į namus, rankinę, kurioje saugodama nuo apelianto ji nešiodavosi savo vertingesnius daiktus, ir striukę ji buvo palikusi automobilyje. Šie daiktai sudegė gaisro metu. Kolegijos įsitikinimu, tokie jos parodymai, kuriuos iš dalies patvirtino ir jos pateikti daiktų įsigijimo dokumentai bei ir pats apeliantas (jis sutiko su nukentėjusiosios parodymais dėl automobilyje sudegusių jos korekcinių akinių, skirtų automobilio vairavimui) abejonių nekelia, nurodytos daiktų vertės yra realios.

Esant tokiems duomenims kolegija pripažįsta, kad nuteistasis įvykio metu visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, tyčia sunaikino D. P. 2500 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius 499 litų vertės automagnetolą, 587,20 litų vertės korekcinius akinius bei striukę, rankinę, žiedus ir apyrankę, kurių bendra vertė 400 litų, padarydamas jai 3986,20 litų turtinę žalą.

Atmesdama apelianto skundo argumentus dėl civilinio ieškinio, teisėjų kolegija nurodo, kad nesutikdamas su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu, apeliantas iš esmės apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Kaip jau minėta, kad skunde tvirtindamas, jog nukentėjusioji akinius visada turėdavo su savimi, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nukentėjusiąją jis pripažino, kad ji galėjo turėti jos nurodytus korekcinius akinius, kurie buvo skirti vairuoti automobilį, sutiko su jų verte ir ieškiniu. Be to, nukentėjusioji išvardijo jos automobilyje buvusius daiktus ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad šie daiktai buvo jos automobilyje (21, 93, 94 b.l.). Kad nukentėjusioji turėjo du iš kartu su automobiliu sunaikintų daiktų – automagnetolą ir korekcinius akinius, patvirtina šių daiktų įsigijimo dokumentai (83, 84 b.l.). Šie duomenys sutampa, jie patvirtina nukentėjusiosios D. P. parodymus ir suteikia pagrindą neabejoti jais dėl sunaikintame automobilyje buvusių daiktų kiekio, o kartu ir dėl jos pareikšto civilinio ieškinio šioje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, automobilio salonas visiškai sudegęs, todėl visi jame buvę daiktai, jų tarpe ir nukentėjusiosios išvardyti asmeniniai daiktai, gaisro automobilyje metu neabejotinai galėjo sudegti ar neatpažįstamai pakeisti savo išvaizdą. Akivaizdu, kad apeliantas visiškai nepagrįstai abejoja apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajai padarytos žalos ir jai priteisto ieškinio dydžiu.

Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu mažinama nuteistojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos apimtis – jo padarytos žalos dydis, kolegijos nuomone, įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus jam paskirtos bausmės motyvus, jam mažinama ir apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Tokiu būdu, skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.) ir dėl neteisingai apeliantui paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad D. J. 2012 m. gegužės 29 d apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, šaligatvio plytelės dužena išdaužęs nukentėjusiosios D. P. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių stiklą, apliejęs automobilio saloną degiu skysčiu ir jį padegęs, sunaikino jos 2500 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 499 litų vertės automobilyje buvusią magnetolą, 587,20 lito vertės korekcinius akinius ir striukę, rankinę, apyrankes bei žiedus, kurių bendra vertė 400 litų, padarydamas jai 3986,20 litų turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmę jam sumažinti iki 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.