Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kestucio Jucio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Klaipedos apygardos prokuraturos prokuroro Aruno Saunoriaus apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. laisves atemimu 8 metams 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

D. I. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 1 d. apie 19.30 val., Klaipedoje, bute Taikos prospekte 107-14, tarpusavio konflikto metu savo žmonai J. I. rankomis, grindu šepeciu sudave i galva, krutine ir kitas kuno vietas, taip padare daugybinius liemens, galuniu, krutines ir pilvo sumušimus, sulauže kairiuosius apatinius šonkaulius, nuo smugiu truko blužnis, plyšo žarnu pasaitai, kraujas išsiliejo i pilvapleves ertme, del daugybiniu muštiniu galvos sužalojimu kraujas išsiliejo po minkštaisiais galvos smegenu dangalais, todel šie sužalojimai nukentejusiajai sukele dideli fizini skausma ir kancias. J. I. nuo patirtu sužalojimu išsivyscius sunkiam trauminiam – hemoraginiam šokui 2005 m. balandžio 1 d. vakare ivykio vietoje mire, taip D. I. tycia itin žiauriai ja nužude.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, nors ir pagristai D. I. pripažino kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., taciau neteisingai taike baudžiamojo istatymo bendrosios dalies normas ir paskyre aiškiai per švelnia bausme, todel nuosprendis turi buti pakeistas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad D. I. padare labai sunku nusikaltima veikdamas netiesiogine tycia. Tokia teismo išvada neteisinga ir nepagrista. Nuosprendyje konstatuota, kad D. I. rankomis ir šluotos kotu sudave ne mažiau 80 smugiu i ivairias kuno vietas, nuo smugiu truko blužnis, plyšo žarnu pasaitai, kraujas išsiliejo i pilvapleves ertme, sumušta galva. Prokuroro nuomone, normalaus išsivystymo žmogus suvokia, kad intensyviai suduodamas dideli skaiciu stipriu smugiu kitam žmogui i gyvybiškai svarbius žmogui organus, daro veika, keliancia pavoju žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Todel sutinkamai su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 6 p., nužudymas padaromas tiesiogine neapibrežta tycia, kai veikiama siekiant sutrikdyti kito žmogaus sveikata ar atimti gyvybe. D. I. , neturintis jokiu psichikos ar vystymosi sutrikimu, suduodamas ne mažiau 80 stipriu smugiu J. I. i ivairias kuno vietas veike siekdamas sutrikdyti sveikata ar atimti gyvybe, numate, kad savo veika kelia pavoju nukentejusiosios sveikatai ar gyvybei ir vienodai tu padariniu norejo. Tai rodo, kad D. I. nusikaltima padare veikdamas tiesiogine neapibrežta tycia. Anot apelianto, apygardos teismas neteisingai nustate kaltes ruši ir skirdamas bausme neatsižvelge i baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagristai pripažino D. I. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad nusikaltima padare del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žuvusiosios veiksmai. Teigia, kad D. I. žmona muše du kartus, su 30 min. pertrauka, kurios metu gere alu ir žiurejo televizoriu, t.y. turejo laiko po pirmojo ivykio nusiraminti. D. I. po to nusprende sutvarkyti kambari, sušluoti pabirusius spyglius, o tai irodo, kad nuteistasis nebuvo didžiai susijaudines ir gerai orientavosi aplinkoje. D. I. pripažista, kad žmona muše antra karta, nes ji guledama ant grindu trukde šluoti. D. I. su J. I. gyveno apie 5 metus, pastaroji pastoviai išgerinejo, nuolat telefonu bendravo su vyriškiu vardu Valentas, tai buvo iprasta, dažnai pasikartojanti situacija, todel tai D. I. negalejo sukelti didelio susijaudinimo. Apygardos teismas nekonkretizavo ir nenurode, kokius neteisetus veiksmus žuvusioji J. I. atliko nuteistojo atžvilgiu. Priešingai, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad „kaltinamajam didelio susijaudinimo negalejo sukelti nei iprastas žmonos girtavimas, nei pasikartojantys pasikalbejimai su V. Š. “. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustates D. I. kaltes ruši ir nepagristai pripažines jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žmonos veiksmai, D. I. paskyre neteisingai, ženkliai mažesne už straipsnio sankcijoje numatyta bausmes vidurki, t. y. aiškiai per švelnia bausme. Prašo Klaipedos apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendi pakeisti: panaikinti D. I. pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žmonos veiksmai ir jam paskirti 11 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.

Nuteistasis D. I. atsikirtimuose nurodo, kad Klaipedos apygardos teismo nuosprendis teisetas ir pagristas, todel prašo prokuroro skunda atmesti. Teigia, kad tiesiogines tycios nužudyti žmona neturejo, ja mušdamas nesuvoke, kad ja gali nužudyti, nes tuo metu jam del didelio susijaudinimo buvo aptemusi samone, jos labai pavydejo kitam vyrui, nes labai mylejo. Ji labai sujaudino žmonos išsakytas grasinimas išeiti gyventi pas kita vyra. Todel apygardos teismas tai pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe teisingai. Jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nes neteko mylimo žmogaus, iskaudino žuvusiosios sunu, motina, savo tevus.

Prokuroras prašo Klaipedos apygardos prokuraturos apeliacini skunda patenkinti. Gyneja ir nuteistasis D. I. prašo prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Klaipedos apygardos prokuraturos prokuroro skundas tenkintinas iš dalies. Klaipedos apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. nuosprendis keistinas del neteisingo baudžiamojo istatymo pritaikymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo D. I. padaryto nusikaltimo aplinkybes, patikrino byloje surinktus irodymus ir jais pagrinde teismo išvadas. Prokuroras apeliaciniame skunde iš esmes negincija D. I. nusikalstamu veiksmu kvalifikacijos. Nuteistasis su jo veiksmu teisiniu vertinimu taip pat sutinka. Todel apeliacines instancijos teisme šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis neperžiurimas.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas nepagristai pripažino D. I. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad jis nusikalstama veika padare del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žmonos veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažistamas atsakomybe lengvinancia aplinkybe tik esant kaltininko dideliam susijaudinimui, kuri sukele neteiseti nukentejusiojo veiksmai. Istatymu leidejas dideli susijaudinima pripažista atsakomybe lengvinancia aplinkybe todel, kad jis kyla esant kritinems aplinkybems, kai kaltininkui sunku rasti tinkama išeiti iš netiketai susidariusios situacijos. Neteisetais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininka ar kita asmeni nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kesinimusi i kaltininko ar kito asmens gyvybe ir sveikata, turta, smugiu sudavimu, kankinimu, tyciojimusi, ižeidimu, šantažu ir pan. Didelio susijaudinimo busena gali buti sukelta nevienkartiniu priešingu teisei veiksmu, besitesianciu iki nusikalstamos veikos padarymo, jei nusikalstama veika padaryta iškart po paskutinio veiksmo.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad D. I. žmona muše du kartus, su 30 min. pertrauka, kurios metu žiurejo televizoriu. Pirmuoju atveju žmona muše už tai, kad pastaroji priekaištavo, jog vyras (nuteistasis) kišasi i jos gyvenima ir ji (J. I. ) ketina išeiti gyventi su kitu vyru. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po šio atvejo, praejus apie 30 minuciu, D. I. paklause žmonos kur yra cigaretes, taciau pastarajai atsakius neva „ji išeina ir nelistu prie jos“, susijaudino ir sudave smugius žmonai i galva, išmete ja iš lovos. Tada jis nusprende sutvarkyti kambari, sušluoti pabirusius spyglius, taciau tam trukde ant grindu gulinti girta žmona (žuvusioji J. I. ). Todel D. I. šepecio kotu ir rankomis ja toliau muše. Šios aplinkybes irodo, kad D. I. buvo nusiramines ir nebuvo didžiai susijaudines bei gerai orientavosi aplinkoje. Antra vertus, J. I. tuo metu jo atžvilgiu neatliko jokiu neteisetu veiksmu, kurie galetu buti nuteistajam pretekstu sukelti didelio susijaudinimo busena. Apygardos teismas nuosprendyje net nekonkretizavo ir nenurode, kokius neteisetus veiksmus J. I. atliko D. I. atžvilgiu. Priešingai, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad „kaltinamajam didelio susijaudinimo negalejo sukelti nei iprastas žmonos girtavimas, nei pasikartojantys pasikalbejimai su V. Š. “. Trecia, D. I. su J. I. gyveno apie 5 metus, pastaroji piktnaudžiaudavo alkoholiu, telefonu nuolat bendravo su vyriškiu vardu Valentinas, todel tai nuteistajam buvo iprasta, dažnai pasikartojanti gyvenimiška situacija, kuri nebuvo staiga ar netiketai kilusi. Šios aplinkybes D. I. negalejo sukelti ir nesukele didelio susijaudinimo busenos. Todel D. I. pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad jis nusikalstama veika padare del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žmonos veiksmai, nera pagrindo (LR BK 59 str.10 p.).

Prokuroro skunde išdestyti motyvai, kad D. I. kaltes forma yra tiesiogine neapibrežta tycia, nepagristi. Baudžiamosios teises teorijoje ir praktikoje suprantama, kad kaltininkas veikia netiesiogine tycia, kai asmuo suvokia pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numato, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors ju nenori, bet samoningai leidžia jiems atsirasti. Samoningas leidimas padariniams atsirasti šiuo atveju reiškia kaltininko abejinguma galimam kito žmogaus gyvybes atemimui. Tiesiogines neapibrežtos tycios atveju kaltininkas veikia siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikata, arba atimti gyvybe ir kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Teiseju kolegijos nuomone, šioje byloje D. I. kaltes formos nustatymui labai svarbia reikšme turi nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. I. nužudymo motyvas buvo buitinis konfliktas tarp jos ir nuteistojo (kilus pykciui del žmonos girtavimo ir pavydo). Prokuroras skunde šiu motyvu negincija, todel preziumuojama, kad su jais sutinka. Bylos medžiagoje nera jokiu duomenu, kad D. I. anksciau butu grasines nužudyti žmona, arba tokio tikslo siekes. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad tarp nuteistojo ir žuvusiosios kildavo dažni konfliktai, barniai ar net muštynes. Tai patvirtino nukentejusioji B. P. . Iš jos parodymu taip pat matyti, kad tiek nuteistasis, tiek žuvusioji (jos dukra) vienas kita mylejo. Iš nuteistojo parodymu matyti, kad po žmonos sumušimo pastebejes, kad ji nekvepuoja, dare dirbtini kvepavima ir bande ja atgaivinti, po to iškviete medicinos pagalba. Teiseju kolegijos nuomone, D. I. suduodamas J. I. daugybe smugiu i ivairias kuno vietas, tame tarpe i galva, krutine, nors ir suprato savo veiksmu pavojinga pobudi, numate, kad del jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, taciau ju nenorejo ir, budamas abejingas padariniams, samoningai leido jiems atsirasti. Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas D. I. nusikalstamos veikos kaltes forma nustate teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju, skirdamas bausme, apygardos teismas atsižvelge i D. I. atsakomybe lengvinancias aplinkybes, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ nurodyta, kad „Jei kaltininkas savo noru prisipažino nužudes žmogu, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padejo nužudyma išaiškinti ir nera atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, tai, remiantis BK 61 str. 4 d., teismas skirdamas terminuota laisves atemimo bausme, turi paskirti jam laisves atemimo bausme, ne didesne kaip istatymo sankcijoje numatytos bausmes vidurkis“. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. I. paskirta laisves atemimo bausme žymiai mažesne, nei sankcijos vidurkis. D. I. panaikinus jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir atsižvelgiant i jo asmenybe, teigiama jo charakteristika, kita jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe – prisipažinima, nuoširdu gailesti ir padejima išaiškinti nusikalstama veika, netiesiogine tycia, kaltes motyvus ir tikslus, jam paskirtoji bausme griežtinama, taciau mažiau, nei prašoma prokuroro skunde.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipedos apygardos teismo 2005 m. birželio 23 dienos nuosprendi pakeisti: panaikinti D. I. pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kad veika padare del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti girtos žmonos veiksmai.

D. I. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkta paskirti 10 (dešimties) metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, nustatant ja atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.