- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-784-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10591-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 200 000,00 Eur neturtinės žalos už ieškovės teisių ribojimą atlyginimo. Ieškinį grindžia šiais argumentais:
1.1. Ieškovė nuo 2015 metų daugiau kaip du šimtus kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais, tačiau teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimus, daugiau nei du šimtus kartų jos ieškinius atmetė, konstatuodami ieškinių neatitikimus įstatymo reikalavimams, todėl, anot ieškovės, tai sudaro pagrindą manyti, kad dauguma Lietuvos teisėjų sudarė susitarimą paslapčia ir pagal nutylėjimą nevykdyti teisingumo ir „nematyti“ ieškovės reikalavimų bei įrodymų.
1.2. Ieškovė siekia atgauti tai, kas jai priklauso pagal sąskaitas faktūras, tačiau teisėjas Virginijus Kairevičius šių sąskaitų nemato ir jų nepamini. Taip pat teisėjas nemato daiktų, kurie, anot ieškovės, yra „matomi iš kosmoso“ pagal ieškinyje pateiktą internetinio tinklapio nuorodą.
1.3. Šių argumentų pagrindu ieškovei nesudaroma galimybė per teismą atgauti to, kas jai teisėtai priklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
2.1. Teismas nurodė, kad ieškovė, įgyvendindama teisę į teismą, nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. CPK 111 straipsnyje nurodytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų bei CPK 135 straipsnyje išdėstytų specialių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
2.2. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3038-392/2020, iš kurios ieškovė kildina neturtinės žalos atsiradimą, yra neįsiteisėjusi, todėl ieškinį dėl nutarties žalos atlyginimo ieškovės nurodytais motyvais ieškovė galėtų teikti tik apeliacinės instancijos teismui, - patikrinus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3038-392/2020 teisėtumą ir pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) V. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir ieškinį išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia pagrindiniu argumentu:
3.1. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškinį, kurį jau Vilniaus apygardos teismas nurodė pateikti apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį buvimo šioje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ji negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės pareikšto ieškinio turinį, jos nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinį, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo atsisakymo priimti ieškovės ieškinį negalėjo grįsti jo neatitiktimi LR CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintiems ieškinio turinio ir formos reikalavimams, kadangi tokiu atveju, t. y. kai ieškinys turi trūkumų ir neatitinka tam tikrų jo turiniui ir formai civilinio proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi būti taikomas ne atisakymo priimti ieškinį, o procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tokiu suteikiant teisinę galimybę trūkumų turintį procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui tuos trūkumus ištaisyti.
9. Kita vertus, susipažinus su faktinėmis aplinkybėmis, kurias ieškovė nurodė ieškinyje, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme savarankiško civilinio proceso tvarka, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
10. Visų pirma, ieškovė ieškinyje nurodo aplinkybes apie galimai neteisingą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3038-392/2020 pagal ieškovės V. F. pateiktą ieškinį atsakovei advokatei D. J. dėl 150 000,00 Eur žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, G. B., antstolis R. S., Jungtinės Tautos išsprendimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. kvestionuoja kitoje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus, išreiškia nesutikimą su jais ir pan., tačiau tokias aplinkybes ji turi teisę nurodyti ir įrodinėti būtent tos bylos nagrinėjimo įvairių instancijų teismuose metu, o ne inicijuodama atskirą teismo procesą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovės V. F. ieškinį Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3038-392/2020 buvo atsisakyta priimti, kadangi ieškovės pateiktas dokumentas neatitiko nei vieno CPK 111 ir 135 straipsniuose ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad dokumente nurodyti ieškinio reikalavimai taip, kaip jie suformuluoti, nėra nagrinėtini teisme (įpareigoti pateikti įrodymus, nuvažiuoti atlikti tam tikrus veiksmus, iškelti baudžiamąsias bylas), visiškai nesuprantamas ieškinio pagrindas ir dalykas, nepridedami jokie įrodymai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, ieškinys neaišku kaip ir kodėl įkainuotas nurodyta suma, nėra nurodyta, kokia žala ir kokio turinio yra padaryta, nesumokėtas žyminis mokestis. Dėl minėtos teismo nutarties yra paduotas atskirasis skundas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3038-392/2020 dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, viena vertus, ieškovė gali toje byloje teikti atitinkamus prašymus, paaiškinimus ir pan., kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė negali inicijuoti atskiro teismo proceso ir remtis vienokiais ar kitokiais teismų (teisėjų) sprendimais dar nepasibaigusiame procese, kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindu.
11. Antra, ieškovės ieškinyje abstrakčiai nurodytos aplinkybės apie anksčiau teismų išnagrinėtas bylas, kurias inicijavo ieškovė ir neva nepagrįstą teismų atsisakymą tenkinti jos ieškinius, nesant nurodytos nei vienos konkrečios bylos, joje priimto sprendimo ir pan., taip pat įsiteisėję sprendimai kitose bylose, turintys res judicata galią, taip pat negali sudaryti savarankiško ieškinio dalyko ir pagrindo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Suinteresuoti asmenys savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.). Taigi, išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.