Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Byla Nr. ATP-241-557/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
ATP-241-557/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-241-557/2011Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00363-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 52.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. G. įgalioto atstovo advokato A. Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu Z. G. įgalioto atstovo advokato A. Jaskelevičiaus skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos protokolinio nutarimo administracinėje byloje Nr. 6/2011. Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. 2011 m. birželio 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R224757 už tai, kad jis 2011 m. gegužės 8 d. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, padarė ATPK 188 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisija 2011 m. birželio 17 d. protokoliniu nutarimu grąžino 2011 m. birželio 1 d. protokolą ir kitą medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui papildyti (pataisyti). Šį nutarimą Z. G. įgaliotas atstovas advokatas A. Jaskelevičius apskundė teismui.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Z. G. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus skundas paliktas nenagrinėtu. Nutartyje nurodoma, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija nepriėmė nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, o sugrąžino administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui papildyti (pataisyti), todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla neišnagrinėta ir nėra priimtas apskundimo objektas, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas. Nutartyje taip pat pažymėta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Z. G. atstovas prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. birželio 17 d. protokolą (nutarimą) Nr. 6/2011 bei Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad namo, esančio Palangoje, Sodų g. 17, butų savininkai (gyventojai) nesutaria dėl bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, jos naudojimo tvarkos ir sąlygų, tačiau šis ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka pagal pareiškėjo (ieškovo) nustatyta tvarka surašytą ir pareikštą ieškinį teismui. Todėl Z. G. veiksmus dėl neva savavališkai nubraižytos horizontalaus ženklinimo juostos bei įrengtų 2 parkavimo įtaisų vertinti pagal ATPK 188 str. kaip savavaldžiavimą nėra pagrindo. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir konstatavus, kad veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nėra ir įstatyminio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nepaisant to, 2011 m. gegužės 24 d. jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip pat pažeidžiant ATPK nuostatas, nesant tam teisinio pagrindo ir netinkamai išnagrinėjus ir įvertinus Z. G. argumentus, buvo priimtas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimas.

ATPK 287 straipsnis numato, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio kodekso 250 ir 251 straipsniuose. Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. birželio 17 d. protokolu (nutarimu) Nr.6/2011 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui grąžindama papildyti (pataisyti) protokolą ir kitą medžiagą, Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija peržengė savo kompetencijos ribas, nes jai nėra suteikta tokia teisė (ATPK 287 str.).

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, ir todėl perduoti bylą nagrinėti kitai institucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, tik kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Taigi apylinkės teismui nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra pagrindas vadovaujantis ATPK 302 str. 1 dalies 2 punktu panaikinti nutarimą, ir bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad skundas paliktas nenagrinėtu nepagrįstai, nes nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remdamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį.

Taigi priimdamas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismas nepasisakė, kaip jis išsprendžia pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. birželio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracinės komisijos protokolą (nutarimą), nors toks nutarimas buvo priimtas ir yra skundžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1143 pataisomis, įsigaliojusiomis nuo 2011 m. sausio 1 d., neteko galios visos Administracinių bylų teisenos įstatymo (reglamentuojančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką) nuostatos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, ir šios nuostatos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1142 pataisomis iš dalies perkeltos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tokiomis įstatymų pataisomis nuo 2011 m. sausio 1 d. kompetencija spręsti bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo iš administracinių teismų buvo perduota bendrosios kompetencijos teismams ir visą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pradėjo reglamentuoti Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (išimtis - bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtose ir nebaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose, taip pat dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo). Taigi apylinkės teismas, dėl skundo priimdamas ATPK 302 str. nenumatytą sprendimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d. nuostatas, kurios akivaizdžiai administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nebegalioja.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla neišnagrinėta ir nėra priimtas apskundimo objektas, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas.

ATPK 280 str. nustatyta, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauta reikalingą papildomą medžiagą; 5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. Priešingai nei kitais anksčiau išdėstytais klausimais (pavyzdžiui, kai organas (pareigūnas) nustato, jog bylą nagrinėti priklauso ne jo kompetencijai, jis šią bylą, vadovaujantis ATPK 287 str. 1 d. 3 p., gali perduoti nagrinėti kitam organui (pareigūnui), taip pat organas (pareigūnas) gali, jei to nepadaryta, pranešti asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą ir pan.), ATPK nėra numatytas galimas organo (pareigūno) sprendimas tuo atveju, kai jis nustato, jog neteisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tačiau tai nereiškia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jog tokiu atveju ATPK nenumatyta organo (pareigūno) teisė suteikti institucijai galimybę pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, ir organas (pareigūnas) privalo priimti ATPK 287 str. 1 d. 2 p. numatytą nutarimą nutraukti bylą. Teismų praktikoje ši spraga yra užpildyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kokių taisyklių kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 2341/2009 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (pvz., LVAT 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT biuletenis Nr. 3 (13), p. 329, LVAT 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3758/2011).

Tokiu būdu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisija, motyvuodama tuo, kad 2011 m. birželio 1 d. protokole nenurodytas pažeidimas bei jo sudėtį kvalifikuojančios aplinkybės, todėl ji negali tinkamai išnagrinėti bylos, 2011 m. birželio 17 d. protokoliniu nutarimu grąžindama 2011 m. birželio 1 d. protokolą ir kitą medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui papildyti (pataisyti), priėmė teismų praktikoje pripažįstamą galimu sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs skundą dėl tokio sprendimo, turėjo bylą dėl skundo išnagrinėti iš esmės, t. y. įvertinti, ar Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2011 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, ir Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisija savo iniciatyva negali jų ištaisyti (ar priešingai), ir atitinkamai nustatyti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2011 m. birželio 17 d. protokoliniu nutarimu pagrįstai grąžino 2011 m. birželio 1 d. protokolą ir kitą medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui papildyti (pataisyti), ar ne. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jo kompetencijai priskirtų aptartų klausimų neišsprendė, todėl šių klausimų sprendimui byla grąžinama Palangos miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas