Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Administracinė byla Nr. AS-146-465-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
AS-146-465-11
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00082-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntė“
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-465/2011Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00082-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntė“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Juntė“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Juntė“) 2011 m. balandžio 11 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo komisijos (toliau – Komisija) 2006 m. vasario 9 d. bei 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdžius ir panaikinti jų metu priimtus sprendimus Nr. T3-6 ir Nr. T4-19; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T-143.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2006 m. vasario 9 d. bei 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdžiai pripažintini neteisėtais, nes juose dalyvavo tik 5 nariai, o turėjo dalyvauti 6 nariai. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. T-143 taip pat pripažintinas neteisėtu, nes A. D. negali būti Komisijos nariu. Teigė, jog apie sprendimų neteisėtumą tapo aišku, 2011 m. kovo 19 d. ir 2011 m. kovo 30 d. gavus Lietuvos Respublikos Seimo nario R. Ž. 2011 m. kovo 17 d. raštą Nr. SN-S-375 ir 2011 m. kovo 28 d. raštą Nr. SN-S-385.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad, norėdamas apskųsti paminėtus sprendimus, jis turi prašyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodydamas svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37, 42 , 67 str.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Komisijos 2006 m. vasario 9 d. ir 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimus Nr. T3-6 ir Nr. T4-19 bei Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T-143. Šie teisės aktai yra susiję su Komisijos sudarymu bei šios komisijos veikla, svarstant UAB „Juntė“ prašymus. ABTĮ 33 straipsnis numato, kad jei specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas administraciniam teismui gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto, pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. UAB „Juntė“ apie Komisijos sprendimus turėjo būti žinoma tuojau po jų priėmimo, nes 2006 m. vasario 9 d. posėdyje pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus, 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovas. 2007 m. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimai nustatyta tvarka buvo paskelbti interneto tinklapyje. Be to, UAB „Juntė“ panašius klausimus kėlė 2007–2010 m. nagrinėtose administracinėse bylose. Iš šių bylų matyti, kad pareiškėjas jau 2007 m. liepos 18 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities administracinių ginčų komisiją, prašydamas pripažinti Komisijos priimtą sprendimą dėl nuostolių nekompensavimo neteisėtu ir įpareigoti klausimą dėl nuostolių kompensavimo spręsti iš naujo. 2009 m. ir 2010 m. pareiškėjas taip pat kėlė savivaldybės priimtų aktų panaikinimo ir nuostolių kompensavimo klausimus. Šiose bylose kaip rašytiniai dokumentai buvo tiriami ir dabar pareiškėjo skundžiami aktai. Pareiškėjo kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir gauti atsakymai nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti aktų apskundimo termino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti sprendimus ir neprašo jo atnaujinti. ABTĮ 67 straipsnis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. ABTĮ 37 straipsnis numato, kad kai skundas paduodamas praleidus terminą ir neprašoma jo atnaujinti, skundą atsisakoma priimti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti skundą.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad nepraleido termino. Nutartyje nenurodyta data, kada baigėsi apskundimo terminas. Į teismą kreipėsi sužinojęs, kad posėdžiuose nebuvo kvorumo. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas turi 2 variantus, iš kurių matyti, kad suklydo savivaldybė, o ne jis. Posėdžių teisėtumas ir kvorumo klausimai niekada anksčiau teisme nebuvo nagrinėjami. Teigia, kad dėl neteisėtų posėdžių sprendimų įmonė tapo nemoki ir nutraukė veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės teigia, kad Komisijos 2006 m. vasario 6 d. bei 2007 m. rugsėjo 7 d. posėdžiai, įforminti 2006 m. vasario 9 d. posėdžio protokolu Nr. T3-6 ir 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. T4-19, neteisėti, kadangi juose nedalyvavo 2/3 narių, todėl šių posėdžių metu priimti sprendimai panaikintini; neteisėtas, nes A. D. negali būti Komisijos nariu, todėl panaikintinas ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. T-143.

Iš Komisijos 2006 m. vasario 9 d. posėdžio protokolo Nr. T3-6 (b. l. 12–13) matyti, kad 2006 m. vasario 6 d. posėdyje svarstytas J. V. įmonės (dabar – UAB „Juntė“) prašymas spręsti nuostolingų reisų tikslingumą ir nuspręsta, jog įmonė iki 2006 m. vasario 20 d. turi pateikti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžių apskaičiavimus, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų maršrutą, keleivių srautus bei aptarnavimo intensyvumą. Iš Komisijos 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. T4-19 (b. l. 14–15) matyti, jog 2007 m. rugsėjo 7 d. posėdyje svarstytas UAB „Juntė“ 2007 m. birželio ir liepos mėn. maršrutų nuostolių kompensavimas bei nutarta Panevėžio rajono savivaldybės tarybai neteikti klausimo dėl UAB „Juntė“ maršrutų nuostolių kompensavimo tol, kol nebus pateikti reikalingi, nuostolius įrodantys dokumentai. Iš Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T-143 ,,Dėl Panevėžio rajono keleivinio transporto organizavimo komisijos sudarymo“ (b. l. 18) 1 punkto matyti, kad juo nuspręsta sudaryti Komisiją, įtraukiant į jos sudėtį ir A. D.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aptartų aktų turinį, galima daryti išvadą, kad akivaizdu, jog jie savaime nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigoms). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pareiškėjo skundo argumentai dėl šių aktų neteisėtumo gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirado (atsirastų) jų pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nutartyje neįvardytas šis punktas, tačiau pateikti jį atitinkantys motyvai), pritaikė netinkamą procesinės teisės normą, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntė“ atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius