Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ pateiktą prašymą dėl rašymo apsirikimų ir netikslumų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje ištaisymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas byloje 2020 m. kovo 3 d. nutartimi pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L. priteistos turtinės žalos ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. naudai vienkartine išmoka solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „If P&C Insurance AS filialas“ priteista 17 725,04 Eur turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti.

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ prašo ištaisyti minėtoje nutartyje klaidas ir netikslumus dėl įsivėlusios matematinės klaidos apskaičiuojant žalos dydį. Teigia, jog nutarties 39 punktas nurodoma, jog <…sutuoktiniui tenkanti žuvusios darbo užmokesčio dalis buvo 100,89 Eur (302,67 (VDU atskaičius mokesčius) / 4 (šeimos narių skaičius)).> Tačiau 302,67 Eur padalinus iš 4 šeimos narių yra 75,67 (ne 100,89 Eur, kaip nurodoma nutarties 39 punktas). Netinkamai atlikus skaičiavimą nutarties 39 punktas, atitinkamai koreguotinas ir nutarties 42 punktas kuriame buvo apskaičiuotas priteistinas turtinės žalos dydis, kuris vietoje nutartyje nurodomo 17 725,04 Eur turi būti 9 251,12 Eur (75,67 Eur x 28 x 12 – 16 174 Eur).

Atsiliepimu į prašymą nukentėjusysis bei civilinis ieškovas V. L. prašo atmesti IF P&C Insurance AS filialo prašymą. Nurodo, kad su prašymu nesutinka. Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę pašalinti gramatines, aritmetines ar kitokia klaidas, kurių pašalinimas nepakeistų nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju, negautų pajamų dydis buvo nustatytas remiantis E. L. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (civilinio ieškinio priedas Nr. 8, t. 2, b. l. 152). Teismas paskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį. Taip buvo gautas 908,02 Eur suma už paskutinius 3 mėnesius gauto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Teismas padalijo šią sumą iš 3 ir gavo 100,89 Eur sumą, tenkančią vienam šeimos nariui.

Atkreipia dėmesį, kad E. L. VDU turėjo būti skaičiuojamas ne rugpjūčio – spalio mėnesiais, o liepos – rugsėjo mėnesiais, kadangi spalį E. L. nedirbo pilną mėnesį dėl pasiruošimo gimdyti dukrą R. L. (gimimo data 2016 m. gruodžio 5 d.). Todėl, siekiant nustatyti faktinį E. L. VDU, turėjo būti skaičiuojamas liepos, rugpjūčio ir rugsėjo darbo užmokestis (trijų paskutinių faktiškai dirbtų mėnesių). Skaičiuojant liepos, rugpjūčio ir rugsėjo darbo užmokestį atskaičius mokesčius, gaunamas VDU yra 400,83 Eur ((400+402,48+400) : 3)). Taig, šią 400,83 Eur sumą padalijus 4 šeimos nariams, gaunama 100,21 Eur suma, tenkanti vienam šeimos nariui. Ši suma neturi esminės reikšmės skirtumo lyginant su suma, kuri yra priteista – 100,89 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, įgyvendinimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Taisytinais rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos, nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kiti panašaus pobūdžio netikslumai (2008 m. lapkričio 20 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-7-308/2008). Nagrinėjamu atveju, prašyme nurodytas reikalavimas negali būti traktuojamas kaip rašymo apsirikimas, kadangi rašymo apsirikimu laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį ir kiti panašaus pobūdžio netikslumai. Šiuo atveju, prašyme prašoma sprendimo pakeitimo iš esmės, t. y. civilinis atsakovas ginčija faktą, nustatytą remiantis byloje pateikta pažyma apie žuvusiosios E. L. vidutinį darbo užmokestį, o ne rašymo apsirikimo ir toks prašymas nepatenka į rašymo ar aritmetinių apsirikimų ištaisymo sąvoką tiek remiantis BPK 361 straipsnio 1 dalimi, tiek kasacinio teismo praktika. Teismui tenkinant prašymą ir pataisant į prašomą 75,67 Eur sumą, būtų keičiama nutarties esmė, kadangi nebeatitiktų patvirtintų faktinių aplinkybių, susijusių su sutuoktiniui priklausančiomis negautomis pajamomis, pasikeistų šalims nustatytos teisės ir pareigos. Iš esmės pasikeistų pajamų skaičiavimo būdas, kuris neatitiktų faktiškai turėtų pajamų ir nutartis būtų pakeičiama iš esmės.

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė ištaisyti teismo procesiniuose dokumentuose padarytus rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės (BPK 308¹ straipsnis). Teisės normos, reglamentuojančios teismo nuosprendžio (nutarties) trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Dėl to, kai yra teismo nuosprendžio (nutarties) trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties 39 punkte, yra padaryta klaida, kadangi šioje dalyje nurodytina, jog apskaičiuojant sutuoktiniui priklausančią kito sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, ši suma dalintina iš viso šeimos narių skaičiaus, taigi nagrinėjamu atveju sutuoktiniui tenkanti žuvusios darbo užmokesčio dalis buvo 100,89 Eur (302, 67 (VDU atskaičius mokesčius) / 4 (šeimos narių skaičius)), tačiau žuvusios darbo užmokesčio dalis tenkanti sutuoktiniui buvo apskaičiuota, nurodytą skaičių, tai yra 302,67 padalijant iš 3, bet ne iš 4, kaip turėjo būti padaryta. Tačiau, atsiliepime į prašymą, nukentėjusysis bei civilinis ieškovas V. L. nesutinka su tokio netikslumo ištaisymu ir nurodo, kad teismas paskaičiavo E. L. vidutinį darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesį, nors E. L. vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas ne rugpjūčio – spalio mėnesiais, o liepos – rugsėjo mėnesiais, kadangi spalį E. L. nedirbo pilną mėnesį dėl pasiruošimo gimdyti dukrą R. L.. Todėl, siekiant nustatyti faktinį E. L. VDU, turėjo būti skaičiuojamas liepos, rugpjūčio ir rugsėjo darbo užmokestis (trijų paskutinių faktiškai dirbtų mėnesių). Skaičiuojant liepos, rugpjūčio ir rugsėjo darbo užmokestį atskaičius mokesčius, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 400,83 Eur ((400+402,48+400) : 3)). Šią 400,83 Eur sumą padalijus 4 šeimos nariams, gaunama 100,21 Eur suma, tenkanti vienam šeimos nariui. Ši suma neturi esminės reikšmės skirtumo lyginant su suma, kuri yra priteista – 100,89 Eur.

Taigi, atsiliepime į prašymą dėl klaidos ištaisymo nurodomos aplinkybės, dėl kurių būtų reikalinga iš naujo vertinti bylos duomenis, kas keistų nutarties dalyje dėl civilinio ieškinio esmę, todėl BPK 308¹ straipsnyje nustatyta tvarka, kaip aritmetinės klaidos ar nutarties netikslumai, nurodyti civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ prašyme, negali būti ištaisyti. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimas galimas tik kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ prašymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama, tačiau prieštaravimai dėl šios nutarties gali būti nurodomi kasaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties.