Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

3. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

4. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

6. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos nepilnamečio sūnaus B. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos nepilnametis sūnus žinos savo kilmę.

7. Byloje pateikta gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios nustatyta, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta pareiškėja A. M., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra.

8. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

9. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2-3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

10. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškime išdėstytą poziciją ir prašymą, taip pat išvadą teikiančios institucijos išreikštą sutikimą dėl DNR ekspertizės, teismas 2025-08-26 nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Byloje 2025-10-06 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, atliktas tikslu nustatyti giminystės ryšį, paimant pareiškėjos A. M., jos nepilnamečio sūnaus B. M. kraujo ėminius, bei panaudojant mirusio M. D. kraujo ėminį. Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999988138 % tikimybe.

11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pareiškėja neturi galimybės ne teismo tvarka gauti jos nepilnamečio sūnaus tėvystės faktą patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos pareiškime nurodytus rašytinius paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjos nepilnamečio sūnaus B. M. biologinis tėvas yra M. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 1-2 dalys, 3.148 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos nepilnamečio sūnaus B. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

12. Juridinis faktas nustatomas siekiant, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus B. M. sužinotų savo kilmę iš tėvo pusės, taip pat įgytų visas mirusiojo M. D. teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat ir teisę paveldėti.

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos, nes jai yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Juridinis faktas nustatytinas tikslu patvirtinti vaiko kilmę iš tėvo.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.