Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2016-07-23 apie 11.00 val., Vilniuje, Apkasų g. 17, vairuodamas automobilį „Tojota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Chrysler Town Country“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Teisės vairuoti neturi įgijęs. E. S. iš eismo įvykio išvažiavo ir tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Teismo posėdžio metu E. S. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodamas kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo. Tyčios pasitraukti jis neturėjo. Papildomai paaiškino, kad atstumai tarp priparkuotų automobilių buvo labai maži, jis lėtai bandė judėti, pats manevravimas truko keletą minučių. Jis buvo išlipęs iš savo automobilio, jį apžiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų nepamatė. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytoja S. K.paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-07-23 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, Apkasų gatvėje, Vilniuje. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko įvykio liudininkas, kuris paaiškino, kad iš kiemo išvažiuojantis automobilis „Toyota“ prekiniu bamperiu kliudė stovinčio automobilio „Chrysler“ prekinį bamperį, po kontakto eismo įvykį sukėlęs automobilis nebuvo išvažiavęs iš kiemo, dar kiek stovėjo vietoje, po to išvažiavo.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad tarnybos metu atvykus į eismo įvykio vietą, adresu Apkasų g., Vilniuje, pareigūnus pasitiko įvykio liudininkė (kaimynė), kurį matė, kaip taksi automobilis kliudė stovintį automobilį bei išvažiavo.

Liudytoja K. A. paaiškino, kad 2016-07-23 ryte, ji būdama buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, balkone matė, kaip kieme taksi automobilis bandė apsisusti tarp tankiai priparkuotų automobilių bei kliudė stovintį automobilį, Po kontakto taksi vairuotojas buvo išlipęs bei apžiūrėjęs taksi automobilį, po to vėl atsisėdo, pavažiavo kelis metrus ir sustojo. Šis automobilis stovėjo kieme dar apie 10 minučių, po to išvažiavo. Liudytoja nufotografavo šį įvykį bei apie tai informavo kaimyną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad E. S. iškelta versija, jog jis jam inkriminuojamo pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamą versiją teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2016-07-23 dienos metu vairavo automobilį „Toyota“ bei daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, manevruodamas tarp priparkuotų kitų automobilių bandė apsisukti. Jis jokio svetimo automobilio neapgadino, jokio pašalinio garso negirdėjo, būtinumo pasilikti įvykio vietoje nebuvo pagrindo todėl jo manymu, tyčia pasišalinti jis neturėjo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytoja K. A. nuosekliai tvirtino, kad stovėdama balkone jį gerai matė, kaip kieme taksi automobilis „Toyota“ bandydamas apsisukti kliudė stovinčio automobilio „Chrysler“ prekinį bamperį. Smūgio garsas buvo pakankamai stiprus, po kontakto taksi vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio bei jį apžiūrėjęs. Liudytojos teigimu, smūgio negirdėti, nepajusti pažeidėjas negalėjo. Liudytojai E. G., S. K. patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, kieme pamatė apgadintą stovintį automobilį „Chrysler“, o įvykio liudininkė K. A. išsamiai nurodė įvykio aplinkybės bei padarė fotonuotrauką, kurį yra pridėta prie tyrimo medžiagos. Suinteresuotas asmuo N. P. nurodė, kad jam priėjus prie kieme stovinčio automobilio „Chrysler“, ant jo prekinio bamperio buvo matyti švieži apgadinimai. Teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad liudytojos K. A. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, o būtent Bendrojo pagalbos telefono pažymos duomenimis; 2016-07-23 eismo įvykio schema; transporto priemonės techninės būklės patikrinimo pažyma (b.l. 9-12); automobilio „Chrysler“ apžiūros fotolentelės bei nuotrauką iš įvykio vietos (b.l. 21-24).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). E. S. versija, kad jis neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje esančiose fotonuotraukose fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio sugadinimai nors ir yra nežymūs, tačiau jų nepastebėti (nejausti) buvo neįmanoma (b. l. 22), nes kontaktas tarp transporto priemonių buvo pakankamai stiprus, susidūrimas vyko daugiabučio namo kieme, kur nėra didelis transporto priemonių judėjimas, todėl tokio pobūdžio kontaktas su stovinčiu automobiliu turi būti jaučiamas ir girdimas. Liudytoja K. A. patvirtino, kad jį stovėdama buto balkone gerai girdėjo stiprų automobilių kontakto garsą. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo netikėti K. A., E. G., S. K. paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. S. teisės vairuoti nėra įgijęs (b.l. 19). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį, todėl teismas daro išvadą, jog E. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažeidėjo E. S. kaltė, įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-69549891-16, policijos pareigūnės S. K. tarnybiniu pranešimu bei 2016-07-23 eismo įvykio vietos schema, K. A., E. G., S. K. parodymais duotais teisme, kita bylos rašytine medžiaga.

E. S. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus yra padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.1 d. 5 p.).

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastą, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkio.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Tesimo posėdyje suinteresuotas asmuo E. M. paaiškino, kad automobilį „Tojota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teisė priklauso jam, pagal sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį buvo patikėtas E. S.. Apie tai, jog E. S. teisės vairuoti nebuvo įgijęs E. M. ir kad dalyvavo eismo įvykyje jam nebuvo žinoma, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybės, automobilio konfiskavimas netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 32 str. 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą;

dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą ir be automobilio „Tojota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti E. S. galutinę administracinę nuobaudą – 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą ir be automobilio „Tojota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16060763873. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.