- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-1132-886/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. pateikdama ieškinį (2025-01-24 CBP-2162) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, taip pat prašė atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
2. Prašymą grindė sudėtinga turtine padėtimi. Nurodė, kad jos gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris vidutiniškai per mėnesį yra apie 664 Eur. Iš gaunamų pajamų moka būsto komunalines paslaugas, tenkina būtinuosius savo asmeninius poreikius. Ieškovė sumokėjo dalį, t. y. 200 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo dienos. Pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog visi reiškiamo ieškinio reikalavimai yra apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taip pat teismas nustatė terminą kitiems ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė ir savo prašymo nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis gali ženkliai pasikeisti ir ji galės sumokėti žyminį mokestį net nepalankaus jai sprendimo priėmimo atveju (jeigu toks sprendimas byloje būtų priimtas), taip pat kartu su prašymu (ieškiniu) nepateikė jokių konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
5. Vertinant vien tik ieškovės kartu su prašymu teismui pateiktus duomenis, teismui nebuvo pagrindo nei atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Reikšdama prašymą ieškovė teismui nepateikė pakankamai duomenų, kurie atskleistų jos tikrąją turtinę ir finansinę padėtį. Ieškovė nurodydama, kad jos darbo užmokestis yra vidutiniškai per mėnesį apie 664 Eur, nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (darbovietės pažymos apie per paskutinius 12 mėnesių išmokėtą darbo užmokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, apie tai, kuriose darbovietėse ieškovė dirbo per paskutinius 12 mėnesių). Ieškinio priedu „Pažyma apie darbo užmokestį“ yra pateiktas tik išrašas iš nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovės valdomą turtą. Ieškovė nenurodė ir jokių konkrečių aplinkybių dėl jos galėjimo tam tikras pinigines lėšas skolintis (iš bankų, artimųjų giminaičių ir kt.), juo labiau, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nuo teismo nuslėpė (nepateikė) duomenis apie tai, dėl kokios konkrečios pinigų sumos už kvalifikuotą teisinį atstovavimą susitarti ieškovei leido jos tikroji dabartinė turtinė padėtis (tiek iš pateikto atstovavimo sutarties išrašo, tiek iš pateikto ieškinio rezoliucinės dalies 7 punkto, atsitiktinai arba sąmoningai yra pašalintos konkrečios piniginės sumos). Teismas sprendė, kad ieškovė teismui nepateikė pakankamai duomenų, kurie atskleistų jos tikrąją dabartinę turtinę bei finansinę padėtį ir pagrįstų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjimo, būtinumą dėl itin sunkios ieškovės turtinės padėties. Todėl tai taip pat sudarė atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei pripažinti, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
6. Teismas taip pat vertino, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu (2025-04-04 DOK-41403) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1 Nepaisant to, ar teismas priims palankų, ar nepalankų sprendimą, minėtas santuokoje įgytas turtas (automobilis ir bendrovės akcijos) bus padalintas. Šiuo atveju teismo sprendimo būsimas palankumas/nepalankumas pasireikš tik dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Jeigu teismas tenkins ieškovės reikalavimus dėl turto padalijimo jai priteisiant piniginę kompensaciją, akivaizdu, kad sprendimo priėmimo momentu ieškovės turtinė padėtis pagerės, ji į atsakovą įgys reikalavimo teisę dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo. Jeigu teismas nuspręs šalių santuokoje įgytą turtą padalinti natūra, po ½ dalį, minėtas sprendimas galėtų būti taikomas tik dalinant santuokoje įgytas bendrovės akcijas, tačiau dalyje dėl automobilio įmanomas tik jo priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant ½ dalies vertės piniginę kompensaciją. Tokiu atveju ieškovė įgis arba reikalavimo teisę į atsakovą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo (jos dydis didesnis nei likusi mokėti žyminio mokesčio suma), arba įgis nuosavybės teisę į automobilį, kurį galės parduoti ir gauti pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti.
7.2 Teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, gavęs ieškinį teismas patikrino viešųjų registrų duomenis. Atitinkamai, siekdamas patikrinti ieškovės nurodytą informaciją apie gaunamą darbo užmokestį, galėjo atlikti paiešką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje, pateikdamas užklausą dėl duomenų apie proceso dalyvį gavimo (apie darbovietes, apie draudžiamąsias pajamas).
7.3 Teismas turėjo teisę nespręsti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o nustatydamas ieškinio trūkumus pasisakyti ir dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų bei nustatyti terminą papildomiems įrodymams apie turtinę padėtį pateikti.
7.4 Atidaus, protingo ir rūpestingo asmens standarto neatitiktų toks elgesys, kuomet ieškovė, vietoj to, kad pasinaudotų CPK numatyta teise prašyti atidėti likusios 588 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pardavinėtų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, arba skolintųsi tokią sumą iš banko, kitų kredito įstaigų, ar atskleistų savo privataus gyvenimo aplinkybes giminaičiams.
7.5 Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko naudotis profesionalaus teisininko pagalba, negali būti pagrindas motyvuoti neatleidimą nuo žyminio mokesčio – joks teisės aktas nenumato pareigos teismui ir kitiems proceso dalyviams pateikti pilną sutartį tarp advokato ir jo kliento. Aplinkybė, jog ieškovė naudojasi advokato padėjėjo paslaugomis, nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu yra pajėgi sumokėti visą mokėtino žyminio mokesčio sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
9. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie darbo užmokestį.
10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį, į tai, jog pateikti įrodymai susiję su atskiruoju skundu, pateiktų naujų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi sprendžiamas tik procesinis ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantė nurodo, kad nepaisant to, ar teismas priims palankų, ar nepalankų sprendimą, santuokoje įgytas turtas (automobilis ir bendrovės akcijos) bus padalintas. Išsprendus turto padalijimo klausimą ieškovės turtinė padėtis pagerės, ko pasėkoje atsiras lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Taip pat nurodo, kad teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, siekdamas patikrinti informaciją apie ieškovės apie gaunamą darbo užmokestį, galėjo atlikti paiešką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje, pateikdamas užklausą dėl duomenų apie proceso dalyvį gavimo (apie darbovietes, apie draudžiamąsias pajamas). Be to, teismas turėjo teisę nespręsti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o nustatydamas ieškinio trūkumus pasisakyti ir dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų bei nustatyti terminą papildomiems įrodymams apie turtinę padėtį pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus apeliantės argumentus laiko pagrįstais.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
15. Asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
16. CPK 84 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.). Taigi, svarbus aspektas yra tai, jog vertinant asmens sunkią turtinę padėtį, reikia nustatyti, jog sunki turtinė padėtis yra laikina ir atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, vėliau asmuo turės galimybę šią prievolę įvykdyti.
17. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024).
18. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė gauna pastovias nuolatines pajamas, jos darbo užmokestis atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas svyruoja nuo 550,09 Eur iki 684,46 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad apeliantės gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už šiuo metu esantį vidutinį darbo užmokestį (pagal statistikos departamento duomenis, vidutinis darbo užmokestis 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 432,20 Eur atskaičius mokesčius (Neto)). Nors ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo spręsti, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė turi pakankamai piniginių lėšų visam žyminiam mokesčiui sumokėti. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad atidaus, protingo ir rūpestingo asmens standarto neatitiktų toks elgesys, kuomet ieškovė, vietoj to, kad pasinaudotų CPK numatyta teise prašyti atidėti likusios 588 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pardavinėtų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą arba skolintųsi tokią sumą iš banko, kitų kredito įstaigų, ar atskleistų savo privataus gyvenimo aplinkybes giminaičiams.
20. Apeliantė, prašydama atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teigė, kad iš gaunamų pajamų moka būsto komunalines paslaugas, tenkina būtinuosius savo asmeninius poreikius, bet šioms aplinkybės pagrįsti įrodymų nepateikė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija nepaneigia aplinkybės, kad tokios išlaidos nėra patiriamos. Savaime suvokiama, kad tiek būstui išlaikyti/prižiūrėti reikalingos vienokio ar kitokio dydžio išlaidos. Siekiant patenkinti bent minimalius žmogiškuosius poreikius taip pat reikalingos finansinės išlaidos.
21. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kurių dydžio neatskleidė (teismo vertinimu nuslėpė), tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu yra pajėgi sumokėti visą mokėtino žyminio mokesčio sumą. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, teismas turėjo teisę nespręsti prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o nustatydamas ieškinio trūkumus pasisakyti ir dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų bei nustatyti terminą papildomiems įrodymams apie turtinę padėtį pateikti.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė be kitų su santuokos nutraukimu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (2025-04-04 DOK-41429, priėmimo klausimas atidėtas kol bus išnagrinėtas apeliantės atskirasis skundas dėl 2025 m. kovo 27 d. teismo nutarties) reiškiamų reikalavimų, kartu reiškia ir reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 30 210 Eur (patikslintame ieškinyje 32 160 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismui iš dalies ar pilna apimtimi tenkinus šiuos ieškovės reikalavimus, jos turtinė padėtis išnagrinėjus bylą leis sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, todėl yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nenustatė, kokia yra likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, tačiau atkreipė apeliantės dėmesį, kad ieškinyje skaičiuojant mokėtino žyminio mokesčio dydį nebuvo pateikti dalintino registruotino turto (uždarosios akcinės bendrovės) dabartinę rinkos vertę patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies dydžio nenustato. Ši aplinkybė galės būti įvertina ir nustatyta išnagrinėjus bylą priimant teismo sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties dalis dėl žyminio mokesčio panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria ieškovė M. B. įpareigota pateikti teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog visi reiškiamo ieškinio reikalavimai yra apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei M. B. likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.