Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims D. K. ir V. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su vaiku bendrauja, sutaria. Vaikui išlaikymą teikė apie pusmetį. Su vaiku pradėjo bendrauti, kai grįžo iš užsienio 2017 m. liepos mėn., su vaiku bendrauja kiekvieną dieną telefonu, matosi savaitgaliais, per atostogas. Bendrauti sekasi gerai, jie kartu užsiima buitine veikla, žiūri filmukus, rašo raides. Vaikas nori pas ją būti. Jis bandė sakyti, kad norėtų pas ją gyventi, yra sakęs: „kada pasiimsi, kada gyvensim?“. Ji pati su globėja apie tai stengiasi kalbėti, nesinori skaudinti nei savęs, nei kitų. Kreipiasi į teismą, nes nori pati auginti vaiką, tas noras buvo visada, tik galimybių nebuvo, o dabar, pasikeitus aplinkybėms, kreipiasi į teismą. Pažymėjo, kad gyvena pakankamai gerai, pajamos- apie 2500 Eur per mėnesį, ji pati dirbo užsienyje, dabar yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Mėnesio išlaidos sudaro 500 Eur. Patvirtino, kad pajamų vaiką išlaikyti užteks. Vaikas gyventų pas juos, yra kambarys, pakeis baldus, kreipsis į Aušros progimnaziją, žiūrės, kad būtų vaikui geriau.

Atsakovė V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta laiku ir tinkamai, yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 50-51), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b. l. 33-34), kurioje nurodė, kad J. K. gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, 2 kambarių nuomojamame bute. Gyvenimo sąlygos geros. J. K. rugpjūčio mėn. susituokė, laukiasi kūdikio. Vaikas bendrauja su V. K., gerai sutaria, vyko aplankyti V. K. tėvų į Alytų, gerai adaptavosi. J. K. su sūnum bendrauja kasdien, ryšys –išlikęs. J. K. padarė išvadas, telefonu su sūnumi bendrauja kasdien. J. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) turi santaupų. A. K. paaiškino, kad mama jam skambina, jis žaidžia su ja ir mamos vyru. Berniukas pasakė, kad yra pasiilgęs mamos.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad J. K. su savo vyru gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, 2 kambarių bute. Sąlygos geros, šilta, švaru. J. K. paaiškino, kad rugpjūčio mėn. susituokė, laukiasi kūdikio. Vyras buvo išvykęs dirbti į Vokietiją. J. K. ši tema jautri, jos požiūris yra labai pasikeitęs, gal padėjo šeiminė padėtis, gal metai be vaiko, tačiau ji atstatė su vaiku ryšį, nuo liepos mėn. pradėjo intensyviai bendrauti su A.. Nuolat pasiima vaiką, su juo bendrauja, vaiką lanko pas globėją, kasdien kalbasi su vaiku telefonu. Kalbant su V. K., jo požiūris, supratimas leidžia spręsti, kad jam seksis bendrauti su vaiku. Žmogus atsakingas ir darbštus, protingai žiūrintis į situaciją. Ieškovė yra padariusi klaidų, mažai bendravo su vaiku, neteikė išlaikymo, bet padarė didelę pažangą, ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad vaikas gyventų su mama. Pokalbio su vaiku metu vaikas išreiškė didelį norą gyventi su mama, sakė, kad yra pasiilgęs mamos. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko byloje pateiktą išvadą ir, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K., gimusio 2009 m. kovo 27 d. tėvai yra J. K. (buv. N.) ir D. K. (b. l. 7). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-188/2015 (b. l. 5-6) J. K. (buv. N.) buvo neterminuotai apribota motinos valdžia į nepilnametį sūnų A. K., gimusį 2009 m. kovo 27 d. A. K. nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta V. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja, iš J. K. (N.) ir D. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K.. J. K. (buv. N.) ir V. K. 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarė santuoką (b. l. 8). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2017 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 2017-42084-PS)-992 apie šeimos sudėtį matyti, kad V. K., A. K. ir J. K. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą kartu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 26 d. pažymos apie pajamas Nr. 1/458 nustatyta, kad J. K. nebuvo paskirta socialinė išmoka laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 10). Sodros duomenimis, J. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu J. K. yra nėštumo ir gimdymo atostogose (b. l. 11-12). UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2017 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta informacija apie J. K. gautą darbo užmokestį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. bei išskaičiuotus pinigus, skirtus vaiko išlaikymui (b. l. 13-14). Iš Buto nuomos sutarties, sudarytos 2017 m. spalio 20 d. matyti, kad trečiasis asmuo V. K., ieškovės sutuoktinis, sudarė buto, esančio Respublikos g. 22-24, Kėdainiuose, neterminuotą nuomos sutartį (b. l. 16-17).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šeimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų. Biologinių tėvų ir vaiko santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, kurio pobūdis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visada reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendime nurodytos aplinkybės pasikeitė, ir tai sudaro pagrindą visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą J. K.. J. K. pastoviai dirba vienoje darbovietėje, jos sutuoktinis taip pat dirba, abu gauna pastovias pajamas, moka išlaikymą sūnui, tai nustatyta byloje esančia medžiaga, jos pačios paaiškinimais bei išvadą teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, su sūnumi susitinka ir bendrauja. Taip pat nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nėra padariusi administracinių nusižengimų (b. l. 65). Iš byloje ištirtų aplinkybių akivaizdu, kad padėtis yra ženkliai pasikeitusi, J. K. pakeitė savo elgesį, siekia susigrąžinti savo nepilnametį sūnų. Tiek atsakovė V. B. teismo posėdyje, tiek Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė lanko vaiką, su juo bendrauja, pasiima vaiką savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas. Tarp motinos ir vaiko yra stiprus ryšys.

Šios ištirtos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad ieškovė įrodė savo elgesio pokyčius ir gali auklėti sūnų, nes nagrinėjant bylą priešingų aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad po 2015 m. vasario 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovės atžvilgiu buvo taikytas neterminuotas motinos valdžios ribojimas – ji dirba (šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose), turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje sudarytos geros sąlygos gyventi vaikui, reguliariai lanko savo vaiką ir su juo bendrauja.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad aplinkybės iš esmės pasikeitė, neigiami faktoriai, kurie buvo pagrindas neterminuotai apriboti ieškovės motinos valdžią išnyko. Taip pat darytina išvada, kad ieškovė pati galės auklėti savo nepilnametį vaiką ir neterminuoto motinos valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai– panaikintinas neterminuotas J. K. motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu.

Panaikinus laikiną J. K. motinos valdžios apribojimą, nepilnametis A. K. grąžintinas motinai, ir tai yra pagrindas pasibaigti jo nuolatinei globai (CK 3.258 straipsnio 2 punktas). Nepilnametį vaiką grąžinus ieškovei, jo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. K., panaikintina Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-90-188/2015 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. K. priteisimo iš ieškovės J. K. (N.).

Lėšos, priteistos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu, pavestinos uzufrukto teise tvarkyti A. K. motinai J. K..

Nustatytina D. K. bendravimo su vaiku A. K. tvarka: D. K. gali bendrauti su vaiku A. K. kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., galėdamas vaiką pasiimti su savimi. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, D. K. privalo vaiko motiną J. K. informuoti prieš 2 (dvi) dienas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, priimdamas sprendimą, tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Ieškovė šioje byloje patyrė 100,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 4).Teismas šioje byloje turėjo 6,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistas 100,00 Eur žyminis mokestis. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertina, kad atsakovės V. B. procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškiniu sutiko, iš esmės byloje veikė nepilnamečio vaiko ir pačios ieškovės interesais.

Dėl nurodytų priežasčių, įvertinus atsakovės procesinį elgesį, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-188/2015 nustatytą neterminuotą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą į nepilnametį sūnų A. K., gimusį 2009 m. kovo 27 d.

Panaikinti nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam 2009 m. kovo 27 d., Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-90-188/2015, nustatytą nuolatinę globą bei V. B. paskyrimą jo globėja.

Grąžinti nepilnametį vaiką A. K., gimusį 2009 m. kovo 27 d., jo motinai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gimusio 2009 m. kovo 27 d., gyvenamąją vietą su jo motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-188/2015, dalį, kuria iš J. K. (N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam 2009 m. kovo 27 d.

Lėšas, priteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu, pavesti uzufrukto teise tvarkyti A. K., gimusio 2009 m. kovo 27 d., motinai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. K., gimusiu 2009 m. kovo 27 d., tvarką: D. K. gali su bendrauti su vaiku A. K. kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., galėdamas vaiką pasiimti su savimi. Apie ketinimą bendrauti su vaiku, D. K. privalo vaiko motiną J. K. informuoti prieš 2 (dvi) dienas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.