- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-17
- Bylos Nr.
- 1-41-397/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- I.
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, Laimai Grėbliūnienei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui R. G., gynėjams advokatams A. V.., Artūrui Baužai, nukentėjusiajai I. B., teisiamajame posedyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 1.G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs., Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas, 1998 m. liepos 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 metams, 2000 m.vasario 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.ir laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta iki 1 metų 10 mėnesių, bausmę atlikęs, nedirbantis, deklaruota gyvnamoji vieta ( duomenys neskelbtini), , gyvenantis V. L.-Žemkalnio g. Nr. , Kauno m., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 147 str. ( įst. galiojusio iki 2005-06-30 redakcija) ir BK 293 str.1 d.
2. D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs ( duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,nevedęs, teistas 2003 m. lapkričio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 147 str., 307 str. 2 d., 63 str. 5 d., laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams, 2005 m. sausio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai paleistas iš pataisos namų vienų metų 3 mėnesių ir 16 dienų laikui, nedirbantis, gyvenantis ( duomenys neskelbtini), K. R. mst., K. R. savivaldybė, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 147 str. ( įst. galiojusio iki 2005-06-30 redakcija) ir BK 293 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. ir D. D. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami išankstinį susitarimą su Vokietijoje esančiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. birželio 25 d. apie 22 val., turėdami tikslą gauti turtinės naudos- išvežti nukentėjusiąją I. B. į Vokietiją darbui nelegalios prostitucijos versle, apgaulės būdu įgijo nukentėjusiąją iš L. M., po ko pasinaudodami kitų asmenų pagalba ją nugabeno į butą ( duomenys neskelbtini), Kauno m., šiame bute nukentėjusąją, pasinaudodami jos pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės socialinės padėties, laikė, reguliavo jos judėjimo laisvę ir kontroliavo jos kasdieninį gyvenimą iki 2005 m. birželio 28 d., organizavo I. B. keliauti į užsienį, ten nelegaliai dirbti prostitucijos versle, tuo tikslu jai nupirko drabužių, avalynės, higienos reikmenų, maisto produktų, AB Hansabankas Eigulių klientų aptarnavimo poskyryje atidarė mokėjimo kortelės Maestro sąskaitą, nupirko bilietą kelionei į Vokietiją, bei perleido nenustatytam asmeniui tikslu I. B. įsodinti į autobusą ir išsiųsti į Vokietiją. Tokiu būdu G. M. ir D. D. taip pat suorganizavo Lietuvos Respublikos pilietės I. B. kelionę į Vokietiją ir organizavo nelegalų darbą ten.
Kaltinimas G. M. ir D. D. buvo grindžiamas pirmiausia pačios nukentėjusios I. B. parodymais, liudytojų I. R., L. B., A. Ž., S. B., R. B., J. S., R. B., R. L., M. R., R. V., L. M., A. T. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais.
Teisiamąjame posėdyje išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įvertinus esamus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamieji G. M. ir D. D. būtų padarę virš minėtas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. jų veiksmais veikos, turinčios BK 147 str. ir 293 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, nepadarytos.
Kaltinamasis G. M. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2005 m. birželio 25 d. vakare jam telefonu paskambino pažįstamas M. R. ir pasiteiravo ar gali atvykti su draugais. Vėliau M. R. atvažiavo pas jį į butą, esantį V. L. -, Kaune, su dviem draugais ir dviem panelėm, tame tarpe nukentėjusiaja I. B., kurių anksčiau nepažinojo. Su atvykusiais jis kartu vaišinosi degtine, I. B. virtuvėje jiems ruošė maistą, besivaišinant viena iš merginų išėjo iš buto pakalbėt telefonu ir negrįžo, dar vėliau išvažiavo ir M. R.. Pabudus draugų jau nebuvo tik šalia jo lovoje gulėjo I. B.. Pasiūlius jis su B. atliko lytinį aktą, po to atsikėlė, abu papusryčiavo, netrukus į butą atvažiavo ir M. R.. Taip jie kartu gėrė degtinę, o apie pietus prie jų prisijungė ir D. D., kuris atvažiavo pas jį linksmai praleisti laiką. Po išgertuvių jis pabudo naktį, šalia jo buvo ir nukentėjusioji I. B.. Jis vėl lytiškai santykiavo su nukentėjusiaja. Sekančią dieną, pirmadienį pas jį į butą atvažiavo D. D. su nepažįstamu draugu ir įsivežė I. B., pastaroji išvažiavo pati pirkti bilieto. Kartu su pastariasias iki parduotuvės „Buitis“ važiavo ir jis. I. B. į butą sugrįžo už keleto valandų, ar ji turėjo bilietą nežino, bet matė, kad I. parsivežė naujų rūbų, kuriais persirengė. Po to jie vėl kartu nuvažiavo iki autobusų stoties, bet I. B. pavėlavo į autobusą ir tuomet ji viena sugrįžo pas jį į butą. Sekančią dieną I. B. iš buto išvežė nepažįstamas vaikinas ir jis jos daugiau nematė.
Išgertuvių metu, būnant bute nukentėjusioji I. B. elgėsi laisvai, prievartos prieš ją niekas nenaudojo, negrąsino. Jis girdėjo, kaip I. B. skambino telefonu draugei, kalbėjo ir pasakojo apie važiavimą dirbti į Vokietiją.
Kaltinamasis D. D. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2005 m. birželio 25 d. jam telefonu paskambino pažįstamas M. R. ir pasiūlė pabaliavoti, o maždaug už valandos atvažiavo su dviem draugais ir jie visi kažkur nuvažiavo į Virbalį pas pažįstamą L. B..Ten dar pasikvietė L. M., ši dar atsivežė I. B., atvyko dar merginų ir visi ketino važiuoti prie Vištyčio ežero. Su draugais nuvažiavus link Pilviškių mst.jam paskambino merginos ir prašė palaukti. Taip sutartoje vietoje jie palaukė, kol privažiavo kitu automobiliu merginos. Jis persėdo į kitą automobilį ir nuvažiavo namo, o merginos persėdo į M. R. automobilį. Su nekentėjusiaja jis susitiko tik sekančią dieną, kai M. R. kvietimu jis atvažiavo pas G. M. į pastarojo butą Kaune. Atvykus pas G. M. jie kartu baliavojo, gėrė alkoholinius gėrimus.Su jais linksminosi ir I. B.. Taip bendraujant ir besikalbant I. B., kad nori išvažiuot padirbėti į užsienį, prie ūkio ar bare ir jis leido jai telefonu pasikalbėt su pažįstama Vilma, kuri gyveno Vokietijoje. Ką I. B. kalbėjo su Vilma jis negirdėjo, po to iš karto jis išėjo, išvažiavo namo, o kitą dieną pas G. M. nuvažiavo su draugu T. P.. I. B. prašymu jie tryse nuvažiavo į prekybinę bazę, ten I. pirko sau įvairių daiktų, o grįžtant į G. M. butą, ji paprašė užsukti į banką, nes norėjo atidaryti sąskaitą.I. B. susitvarkius reikalus banke, T. P. juos parvežė į G. M. butą. Būtent pas G. M. jis nutarė važiuoti namo, tikslu nuvykti į geležinkelio stotį, iškvietė taksi ir jie tryse išvažiavo. I. B. pas jį paprašė nupirkti bilietą į Berlyną, tuomet atvažiavus į autobusų stotį, pastarajai davus pasą ir pinigus, jis nupirko bilietą. I. B. paliko prie sustojimo, o pats nubėgo į požeminę perėją, link geležinkelio stoties. Po to, daugiau su I. B. susitikęs nebuvo.
Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2005 m. birželio 25 d. pas ją atvažiavo L. M. ir pakalbino važiuoti prie ežero pabaliavoti, sakė, kad atvažiuoja jos draugai.Jos abi nuvažiavo pas L. B., kuri dar pakvietė kartu važiuoti I. R., ten pat buvo ir kaltinamasis D. D.. Jie buvo nutarę važiuoti prie Vištyčio ežero, todėl pasiėmė pasus. Ji važiavo kartu su L. M., L. B., I. R. ir L. B. draugu. Bevažiuojant link ežero abi L. telefonu kalbėjosi su draugais ir sutarė susitikti pakely, pas jas pasikeitė planai, ir L. M. turėjo grįžti į namus, o jai su I. L. liepė persėsti į vaikinų automobilį ir važiuoti į Kauną. A. L. sakė, kad atvažiuos į Kauną vėliau. D. D. su jomis į Kauną nevažiavo, jis persėdo į L. B. automobilį, o ji kartu su I. R. ir nepažįstamais vaikinais nuvažiavo į Kaune esantį, G. M. priklausantį butą - V. L.-Žemkalnio gatvėje. Bute ji buvo kartu su I. R., G. M. ir dar trim kartu automobiliu atvažiavusiais vaikinais. Ten kartu vaišinosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu I. R. kažkas paskambino telefonu ir ji išėjo pakalbėti į koridorių po ko į butą negrįžo. Ryte ji pabudo pas G. M. lovoje, lytinių santykių su juo neprisimena, nes buvo girta. Tuo metu į butą atvažiavo ir D. D., jie toliau vaišinosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrę jie kalbėjosi apie darbą Vokietijoje, iš D. D. sužinojo pastarojo draugės, dirbančios užsienyje, telefoną, su ja kalbėjosi. Po to ji kartu su D. D. ir pastarojo draugu važiavo į prekybinę bazę, kur pirko sau rūbų, nupirko rūbų ir Dariaus draugei Vilmai, taip pat ji nuvažiavo į Hansabanką, ten pasidarė banko kortelę. Jos prašymu D. D. nupirko autobuso bilietą į Vokietiją. Po visų pirkinių ji grįžo pas G. M. į butą, o sekančią dieną kartu su G. M. ir D. D. važiavo į stotį, bet nespėjo į autobusą. Po to, kai ją paleido prie stoties, ji žinutėmis susirašė su savo dėdėmis J. S., R. B. ir šie ją parvežė namo. Iš pradžių ji galvojo važiuoti į Vokietiją, bet vėliau persigalvojo. Būnant pas G. M. bute jos laisvės niekas nevaržė, viską darė laisva valia, jai niekas negrąsino, iš buto galėjo laisvai išeiti, buvo išėjusi į lauką, buvo parduotuvėje.
Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad šie parodymai neteisingi, nes jai buvo daromas spaudimas, dėdės liepė sakyti, kad L. M. norėjo ją išvežti į užsienį.
Liudytoja I. R. parodė, kad 2005 m. birželio 25 d. L. B. ir L. M. prikalbino ją važiuoti prie Vištyčio ežero pasivaišinti, liepė taip pat pasiimti pasą. Taip ji kartu su abiem Linom ir I. B. nuvažiavus prie stotelės persėdo į vaikinų automobilį ir važiavo su jais į Kauną. L. B. ir L. M. kartu su jomis nevažiavo, o nuvažiavo namo. Taip ji, I. B. ir trys vaikinai nuvažiavo į Kauną pas G. M. į butą. Bute be jos buvo I. B. ir keturi vaikinai. Vaikinai turėjo gėrimų, o I. ruošė virtuvėje maistą, ji suprato, kad I. ten patiko. Vykti į Kauną jų niekas nevertė, važiavo savo noru. Būnant bute jai nepatiko ten buvę asmenys, nepatiko, kad neatvažiavo L. B. ir L. M. ir apsimetusi, kad jai skambina telefonas, iš buto išėjo palikdama ten I. B..
Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2005m. birželio 25 d. jo draugui R. V. paskambino M. R. ir pasiūlė važiuoti pašvęsti. Taip jis kartu su R. V. ir M. R. nuvažiavo į K. R. mst. pas D. D., o iš ten visi keturi R. V. automobiliu nuvažiavo į Virbalį, kur R. V. atvežė merginų. Po to jis kartu su M. R., R. V. ir dviem merginomis, tai I. B. ir I. R. važiavo į Kauną pas M. draugą G. M.. D. D. su jais į Kauną nevažiavo. Atvykus pas G. M. į butą ten jie visi kartu su buto šeimininku (G. M.) vaišinosi atsivežta degtine, puotavo.Viena iš merginų vaišinosi kartu su jais, o kita mergina išėjo. Naktį jį pažadino R. V. ir jie iš buto išėjo.
Liudytojas R. V. parodė, kad 2005 m. birželio 25 d. jam telefonu paskambino M. R. ir pakvietė važiuoti pasivaišinti. Taip jis kartu su savo draugu A. Ž. ir M. R. nuvažiavo į Kazlų Rūdą pas D. D., o po to visi kartu nuvažiavo į kitą miestelį. Ten prie jų kompanijos prisijungė dvi merginos, jie ketino važiuoti prie Vištyčio ežero, bet po to nusprendė važiuoti į Kauną pas M. R. draugą G. M.. Taip jie trise ir abi merginos nuvyko pas G. M., ten gėrė alkoholinius gėrimus, vaišinosi, viena iš merginų išėjo, bet į tai niekas nekreipė dėmesio, o kita mergina linksminosi su jais. Išgėrus jis užmigo, o kai pabudo, prisikėlė miegojusį A. Ž. ir abu iš buto išėjo.
. Liudytojas M. R. parode, kad 2005 m. birželio 25 d. jis paskambino telefonu D. D. ir šis pasiūlė pašvęsti su merginomis. Tuomet jis pasikvietė R. V., A. Ž. ir su jais nuvažiavo pas D. D. į Kazlų Rūdą. Iš K. R. jie visi nuvažiavo į Virbalio miestelį, kur L. M. pasikvietė draugę, taip pat atvažiavo dar viena L. su drauge. Iš sutartos vietos jis kartu su abiem merginom I. ir I. bei A. Ž. ir R. V. nuvažiavo pas savo draugą G. M..Ten jie kartu vaišinosi. Irmai nepatiko, kad jis kalba nesmones ir ši iš buto išėjo. Išgėrus degtinės vėliau iš buto išėjo ir jis pats. Sekančią dieną jam vėl paskambino G. M. ir pakvietė vėl švęsti.Atvažiavus pas G. M. netrukus atvažiavo D. D., o jis pats, paskambinus draugui, iš buto išėjo ir išvažiavo. Būnant pas G. M. kalbų apie merginų išvežimą į užsienį nebuvo.
Liudytojas A. T. P. parodė, kad apie 2005 m. birželio 25 d. įvykius nėra žinoma. D. D. prašymu jis buvo nuvykęs adresu V. L.-Žemkalnio gatvėje, į butą užėjęs nebuvo, tik perdavė jam D. D. dokumentus. Taip pat D. D. prašymu jis kaltinamąjį ir merginą nuvežė iki prekybinės bazės, kur jų palaukė, o po to nuvežė į tą patį butą. Jis matė, kad D. D. ir mergina tarpusavyje bendravo normaliai, juokavo.
Liudytoja I. M. parodė, akd 2005 m.birželio 25d. būnant pas L. B. atvažiavo D. D., M. R. ir dar du draugai. Jie siūlė išgerti, pašvęsti, prašė į kompaniją pakviesti mergelių. Taip ji pakvietė I. B., o L. B. I. R.. Jie planavo važiuoti į Vištytį, todėl merginoms ar tai ji, ar tai L. B. liepė pasiimti pasus, po to jie važiavo dviem automobiliais į Kauną. Bevažiuojant jai paskambino telefonu mama ir liepė grįžti namo pas vaiką. Taip ji kartu su L. B. atsiskyrė nuo atvykusiųjų draugų ir išvažiavo namo, kartu su jomis važiavo ir D. D., kurį jos parvežė iki K. R.. Vėliau jai telefonu skambino I. B., klausė, dėl ko ji neatvažiuoja, sakė, jog jai blogai, nenori ten būti, iš kalbos suprato, kad nukentėjusioji neblaivi.
Liudytoja S. B. parodė, kad 2005 m. birželio 25 d. vakare jai sesuo I. B. telefonu atsiuntė žinutes, kad yra Kaune, ir ten užrakinta bute, nurodė adresą, taip pat nurodė, kad ją ruošiasi išvežti į Vokietiją. Apie visa tai ji informavo savo dėdes S. ir B., kurie I. vėliau parvežė namo. Perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimu metu, S. B. patvirtino, kad iš karto iš I. B. telefono gavo žinutę jog pastaroji su L. M. važiuoja į Kauną. 2005 m.birželio 27 d. apie 19.20 val. vėl iš sesers gavo žinutes, kad ji laikoma bute Kaune Landsbergio-Žemkalnio ( duomenys neskelbtini). ir ją kažkas ketina išvežti į Berlyną, o dar vėliau apie 24 val. nežinomu telefonu paskambinusi I. pranešė, jog jai viskas gerai, jog ji pas draugę Kaune. 2005 m. birželio 28 d. pietų metu ji vėl gavo iš sesers žinutę, kad jai viskas gerai, kad ji Kaune geležinkelio stotyje, prašė, kad jos atvažiuotų parsivežti namo. Kadangi tuo metu Kaune buvo jos dėdė R. B., apie tai ji pranešė šiam ir jis parvežė Ingą namo.
Liudytojas R. B. parodė, kad telefonu gavo iš S. B. žinutę, jog jos sesuo I. K. ir kažkas negerai. Laikoma bute V. L.-Žemkalnio gatvėje. Apie šį įvykį jis pranešė policijai, bet vėliau pasiteiravus sužinojo, kad nurodyto buto nėra. 2005 m. birželio 28 d. jis iš S. B. sužinojo, kad I. jau paleista ir randasi Kauno geležinkelio stotyje. P. I. iš stoties, jis matė, kad ši išsigandusi, po to papasakojo ją išprievartavo keli asmenys.
Liudytojas J. S. kaip ir liudytojas R. B. patvirtino tas pačias aplinkybes.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2005 m. birželio 25 d. atvažiavo L. M. ir kartu su kita moteimi išvežė jos dukrą I. pašvęsti. I. žadėjo grįžti namo vakare, bet negrįžo.N. I. sugrįžo tik po 3 dienų, pasakojo, kad buvo uždaryta bute, ją prievartavo. Namo I. B. sugrįžo vilkėdama naujais rūbais, su nauja rankine, kiek išvykdama turėjo pinigų ji nežino.
Liudytoja V. V. – S. parodė, kad 2005 m. ji gyveno Vokietijoje, Berlyne pas tetą ir tais pačiais metais birželio mėnesį jos iš pažįstamo Dariaus telefono, kurį turėjo telefono atmintyje, paskambino mergina, I. prisistatė, kad nuo D. D., ir prašė surasti darbą.Išsikalbėjus apie jos sugebėjimus ji pažadėjo surasti indų plovėjos arba senelių prižiūrėtojos darbą. Vėlaiu dar kartą paskambinusi telefonu I. prašė ją Berlyne pasitikti, bet sutartu laiku ji neatvažiavo. Kalbant telefonu ji ir Dariaus, ir Ingos paprašė nupirkti ir atvežti rūbų, apatinio trikotažo, lietuviško maisto.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų (t.1 b.l. 103-108, 92-102,119-124) seka, kad nukentėjusioji I. B. ir I. R. parodė vietas, iš kur jas atitinkamai L. M. ir L. B. pakvietė kartu vykti pasivaišinti, parodė vietą prie autobusų sustojimo kelyje Pilviškiai- Vilkaviškis, kur jos abi iš L. B. automobilio persėdo į kitą- M. R. automobilį, parodė namą ir butą Kauno mieste , į kurį atvyko pašvęsti, parodė prekybos centrą, kur jai pirko rūbus, higienos reikmenis, Hansabanko skyrių, kur ji užsisakė pagaminti elektroninę banko mokėjimo kortelę, bei autobusų stotį, kur jai nupirko autobuso bilietus kelionei į Vokietiją.
Iš asmens parodymų atpažinti protokolų (t.1, b.l.171-172, 173-174,175-177,178-180, 181-182,183-186,187-188,189-191) matyti, kad I. B. ir I. R. pažino G. M., pas kurį 2005 m. birželio 25 d. jos atvyko į butą, esantį ( duomenys neskelbtini) m. pažino M. R., A. Ž., R. V., su kuriais jos kartu minėtu laiku nuvyko į G. M. butą, taippogi I. B. atpažino D. D., T. P. su kuriais ji kartu važiavo į prekybos centrą pirkti rūbų, į banko skyrių užsisakyti banko mokėjimo kortelę, į autobusų stotį, kur pastarieji jai nupirko bilietą į Vokietiją.
Iš AB Hansabankas pateiktos informacijos 2005 m.spalio 5 d. rašto, (t. 2, b.l. 32) matyti, kad AB Hansabankas Eigulių klientų aptarnavimo poskyryje, P.Lukšio g. 58, Kaune, 2005 m. birželio 27 d. I. B. vardu buvo sudaryta sutartis dėl magnetinės mokėjimo kortelės „Maestro“ gavimo.
Iš UAB „Kautra“ pateiktos informacijos ir keleivių bilieto kopijos (t. 2, b.l. 53-54,57-58) seka, kad 2005 m. birželio 27 d. I. B. vardu buvo parduotas bilietas autobusui į Vokietiją, kuris turėjo išvykti į Berlyną 2005 m. birželio 28 d. 15 val.
Taigi visi paminėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji 2005 m. birželio 25 d. tikslu pasilinksminti, pašvęsti L. M. ir L. B. pasiūlymu susitiko su kaltinamuoju D. D., M. R., R. V., po to kartu su dar viena drauge, t.y. I. R. bei M. R., A. Ž. ir R. V. nuvyko pas kaltinamąjį G. M., kur vaišinosi, gėrė alkoholinius gėrimus.Ištirtieji įrodymai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis D. D. į Kauną Landsbergio-Žemkalnio g. esantį butą kartu su nukentėjusiomis nevažiavo, o minėtą vietą parinko M. R., kuris pažinojo G. M..Būtent minėtame bute ir vyko kaltinamojo G. M., M. R., R. V. ir nukentėjusiojos išgertuvės, o po to tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojos įvyko lytiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis G. M. ir nukentėjusioji ir ten dalyvavę, liudytojais apklausti M. R., R. V., I. R., kuri be to parodė ir tai, kad prievarta nei jos, nei I. B. atžvilgiu nebuvo naudojama- I. B. jautėsi laisvai, vaišinosi, virtuvėje gamino maistą.
Ištirtais įrodymais nustatyta ir tai, kad į butą pas G. M. kaltinamasis D. D. atvyko tik sekančią dieną, t.y. 2005 m. birželio 26 d. ir ten vaišinosi su G. M., M. R. ir I. B.. Po to kaltinamasis D. D. kartu su nukentėjusiąja I. B. vyko į bazes, kur nukentėjusioji pirko rūbų, į Hansabanko skyrių, kur nukentėjusioji įsigijo mokėjimo kortelę „Maestro“, į autobusų stotį, kur pirko autobuso bilietą į Berlyną. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis D. D. ir nukentėjusioji I. B. ir kartu buvęs liudytojas A. T. P..
Nei vienas iš kartu su nukentėjusiąja I. B. išgertuvėse ir po to sekusiuose įvykiuose dalyvavęs liudytojas nepatvirtino, kad prieš nukentėjusiąją kokiu nors būdu būtų naudota prievarta ar grasinimai, kad būtų vykusi kalba apie prievartinį darbą prostitute. Šių aplinkybių nepatvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu ir pati nukentėjusioji.
Kaip matyti, ištirtieji įrodymai, priešingai negu nurodoma kaltinime, visiškai nepatvirtina, kad D. D. būtų apgaulės būdu iš L. M. įgijęs, ir dar tai daręs bendrai su G. M., nukentėjusiąją. Iš apklaustų liudytojų parodymų seka, kad pasiūlymą vykti į butą pas G. M. davė M. R., ir vyko ten bei vaišinimąsi ten pradėjo nedalyvaujant D. D.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad toks išankstinis susitarimas tarp D. D., M. R. ir G. M. būtų buvęs. Vėlgi pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad pirkti prekes, paimti banke kortelę, pirkti autobuso bilietą jai padėjo D. D., kartu dalyvaujant prie jų kompanijos prisidėjusiam A. T. P., bet šiuose veiksmuose nedalyvaujant G. M.. Tad susieti šių asmenų veiksmus išankstiniu, bendru susitarimu pagrindo nėra.
Kaip jau minėta, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, skirtingai negu duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji I. B. paneigė, kad jos atžvilgiu iš kaltinamųjų pusės buvo grasinimai, prievarta, ketinimas prievarta išvežti dirbti prostitute į Vokietiją. Ji nurodė, kad pokalbio metu su D. D. sužinojusi apie pastarojo draugę Vokietijoje, su ja ir pakalbėjo telefonu apie darbą Vokietijoje, nutarė ten vykti, o vėliau, kai buvo nusipirkusi naujų rūbų, bilietą, persigalvojo ir šio sumanymo atsisakė.
Iš dalies tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytoja V. V. – S., kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta ir apklausta. Būtent ši liudytoja patvirtino, kad būdama ir gyvendama Vokietijoje (Berlyne) telefonu kalbėjosi su mergina, vardu I., prisistačiusia nuo D., ir šio pokalbio metu jos tarėsi dėl indų plovėjos ar senelių prižiūrėtojos darbo, dėl susitikimo Berlyne, dėl pirkinių.
I. B. savo parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad buvo išsigandusi savo artimųjų, ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas.
Kilus abejonėms nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir gebėjimu tiksliai pateikti įvykių aplinkybes, tuo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vadovautasi ne visais, o tik dalimi nukentėjusios parodymų, t.y. nukentėjusios nurodytos aplinkybės apie jos atžvilgiu padarytą išžaginimą ir seksualinį prievartavimą nebuvo laikomas pakankamu pagrindu pateikti dėl to kaltinimus nukentėjusios nurodytiems asmenims (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje T. 3, b.l. 2-11), buvo paskirta ir atlikta teismo psichologinė ekspertizė. Šios ekspertizės aktu Nr. 83TPK-82 (T. 6, b.l. 58-59) nustatyta, kad nukentėjusiajai I. B. būdinga lengvas įsijautimas į įvairius socialinius vaidmenis, nenuoseklumas, lengvas pasidavimas aplinkos įtakai, lengvai užmezgamos pažintys, lengvabūdiškumas, greita nuostatų kaita. Atliekant nukentėjusiosios psichologinį tyrimą I. B. pateikė ir savo poelgių su baudžiamąja byla susijusiose situacijose vertinimą, motyvaciją. Ji nurodė, kad buvo jauna, kvaila, norėjusi linksmai praleisti laiką, apsipirkti, dėl ko iš mamos paėmusi pinigų, o tai ją pastūmėjo ir keisti parodymus, nes dėl negrįžimo namo, paimtų pinigų bijojo mamos, o vėliau ir savo dėdžių.
Iš ekspertizės akto matyti ir tai, kad psichologinio tyrimo metu nukentėjusioji tiesiogiai bendraudama su teismo eksperte psichologe, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad su kaltinamaisiais gėrė alkoholinius gėrimus, turėjo lytinius santykius, tai vyko jos laisva valia, po pokalbio su drauge nutarusi vykti į Vokietiją, dirbti bare, tačiau dėl tėčio ligos, su slauga susijusių rūpesčių, šių ketinimų atsisakė.
Įvertinant tokius psichologinės ekspertizės duomenis, ir turint omeny, kad būtent šio tyrimo metu nukentėjusioji atskleidė tikruosius savo asmenybės bruožus bei šiuos duomenis palyginus su jos parodymais teisiamojo posėdžio metu, kitais įrodymais nustatytomis bylos aplinkybėmis, kad nukentėjusioji pati niekieno neverčiama, esant sudėtingai situacijai šeimoje (tėvo sunki liga) vyko su nežinoma kompanija vaišintis į kitą miestą, ten elgėsi laisvai (gamino maistą, gėrė alkoholį), vyko pirkti sau ir draugei prekių į prekybos bazę, atidarė banke mokėjimo kortelės sąskaitą, pati laisva valia atsisakė vykti į Vokietiją, po ko susitiko su savo giminaičiais, teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti parodymai apie jos atžvilgiu kaltinamųjų vykdytą prievartą, grasinimus, prievartinį laikymą bute, vežimą nelegaliam prostitutės darbui į užsienį, kurie ir buvo kaltinimą pagrindžiantys, yra teisingi, ir negali jais pagrįsti nuosprendį
Iš paminėto darytina išvada, kad nukentėjusios baimė dėl padarytų lengvabūdiškų sprendimų ir elgesio, sąlygojo ir nukentėjusios vėliau sekusius veiksmus – tai telefoninių žinučių siuntimas seseriai S. B. ir po to sekę S. B. pranešimai nukentėjusiosios motinai, dėdėms R. B., J. S., nukentėjusios atsisakymas ketinimo vykti į Vokietiją, kas dar kartą patvirtino I. B. būdingą greitą nuostatų kaitą, nenuoseklumą, lengvą pasidavimą aplinkos įtakai.
Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei, tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 str. numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 147 str. privaloma konstatuoti, kad nukentėjusios I. B. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 str. dispozicijoje nurodytų būdų. Gi, ištirtais įrodymais nenustačius, kad kaltinamieji turėjo tikslą išvežti nukentėjusiąją į Vokietiją darbui – nelegalios prostitucijos versle, nenustačius, kad jie kokiu tai būdu nukentėjusiąją laikė nelaisvėje, palenkė jos valią, kaltinamųjų veiką pagal BK 147 str. negalima kvalifikuoti. Tuo pačiu jų veiksmuose nėra ir BK 293 str. numatyto nusikaltimo sudėties, nes nenustatyta, kad jie organizavo nukentėjusios kelionę į Vokietiją tikslu ten nelegaliai pasilikti, nelegaliai dirbti. Pažymėtina ir tai, kad užsienio valstybė į kurią ketino vykti nukentėjusioji, kaip ir Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė ir sutinkamai su tarptautinėmis normomis tarp šių šalių numatytas, užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas, o jų nelegalus darbas apibrėžiamas kiekvienos iš valstybių specialiomis tai reglamentuojančiomis normomis.
Tad gi kaltinamiesiems nepadarius veikų, turinčių BK 147 str. ir 293 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, jų atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str 5 d.1 p., 308 str., 94 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. M. ir D. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. (įst.galiojusio iki 2005-06-30 redakcija ) ir BK 293 str.1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
G. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dešimties tūkstančių litų užstatą, sumokėtą į Kauno apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą SEB Vilniaus bankas Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti mokėtojui G. M..
D. D. paskirtas kardomas priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dešimties tūkstančių litų užstatą, sumokėtą į Kauno apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą SEB Vilniaus bankas Nr.(duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir grąžinti mokėtojai J. D..
Daiktinius įrodymus krepšį, kelnes, palaidinę, liemenėlę, kosmetines priemones, higienos priemones, I. B. SIM kortelę grąžinti I. B., tamponą, 2 paklodes, apatines kelnaites, lyginamuosius pavyzdžius, džinsines kelnes, batelius, kelnaites kaip neturinčius materialinės vertės sunaikinti, S. B. SIM kortelę grąžinti S. B., R. V. SIM kortelę grąžinti R. V., G. M. ir D. D. kratos metu paimtas SIM korteles grąžinti G. M. ir D. D., G. M. leidimą nuolat gyventi Ukrainoje grąžinti G. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.