- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-45-71/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- P. G.
- Advokatai
- Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui P. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, R. Z., ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas P. G. yra ieškovės sūnaus E. Z. tėvas, nustatyti nepilnamečio E. Z. gyvenamąją vietą su motina R. Z., priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-04-01 iki vaiko pilnametystės, priteisti 4060,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-01.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – nustatė, kad P. G. yra E. Z. tėvas, nustatė E. Z. gyvenamąją vietą su jo motina R. Z., priteisė iš atsakovo P. G. išlaikymą E. Z. periodinėmis išmokomis po 700 Lt, mokamomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo 2009 m. kovo 31 d. iki jo pilnametystės, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise motiną R. Z., priteisė iš atsakovo P. G. 4060 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-01, priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei R. Z. 128 Lt žyminio mokesčio, 2060 Lt už advokato pagalbą, 73 Lt už pažymų gavimą, 60 Lt už antstolio darbą bei 5,10 Lt teismo išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas sprendime nurodė, jog atsakovui pripažinus, jog jis yra E. Z. tėvas, bei sutinkant, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas motiną R. Z., nesant ginčo, ieškinio pareiškimas šioje dalyje tenkintinas. Ieškovė nurodė, jog išlaidų vaikui suma sudaro beveik 800 Lt, šios sumos atsakovas neginčijo, tad laikytina, jog vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymui 800 Lt, ši suma yra pagrįsta ir teisinga. Sprendžiant dėl tėvų turtinės padėties, yra nustatyta, jog ieškovės R. Z. turtinė padėtis yra bloga, o dėl jos sveikatos galimybės ją pagerinti yra abejotinos. Atsakovo turtinė padėtis, kaip nurodė pats atsakovas, taip pat yra bloga, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų nepateikė, nors teismo du kartus buvo įpareigotas tai padaryti. Motyvas, jog pažymos apie turtą brangiai kainuoja, yra atmestinas, kadangi tokios išlaidos yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Nustačius, jog atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos mokėjo virš 400 Lt per mėnesį, nesuprantama, kodėl šiuo metui jis sutinka mokėti tik po 300 Lt per mėnesį. Tai, jog atsakovas neturi nekilnojamo ir kito registruoto turto Lietuvoje, nelaikytina jo blogos turtinės būklės įrodymu, kadangi, kaip nurodoma, jis Lietuvoje negyvena jau nuo 2001 metų. Teismas pripažino, jog nepilnamečio E. Z. tėvų turtinė padėtis yra iš esmės nevienoda, duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar neturėtų galimybės gauti geriau apmokomą darbą, teismui nepateikta, tad ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai. Teismas nurodė, jog nebuvo pateiktas šalių susitarimas, kuriuo ieškovė R. Z. ir atsakovas P. G. būtų sutarę dėl vaiko išlaikymo formos ir dydžio, tačiau atsakovas išlaikymą teikė, tad ieškinio pareiškimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas, P. G., prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priteisti iš P. G. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui E. Z. nuo 2008-05-01 iki vaiko pilnametystės, pakeisti sprendimą nepriteisiant 4060 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteisti visas P. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismas nepilnamečio vaiko E. Z. išlaikymo pareigą nustatė tik jo tėvui P. G.. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo LR CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, kuri numato pareigą abiems tėvams išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nenustatė kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, neapskaičiavo kiekvieno jų teiktiną konkretų išlaikymo dydį, nenustatė realius nepilnamečio E. Z. poreikius, neteisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį. Šiaulių miesto apylinkės teismo parinktas išlaikymo dydis iš atsakovo tokio amžiaus vaikui ir be specialių poreikių yra per didelis. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad sūnaus E. Z. poreikiai kas mėnesį yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, prieštaraujant byloje esantiems įrodymams, konstatavo, kad ieškovės R. Z. turtinė padėtis yra bloga, o atsakovo P. G. turtinė padėtis gera. Ieškovės pateikti paskaičiavimai dėl būtinų išlaidų vaiko išlaikymui per mėnesį yra dirbtinai padidinti ir nėra pagrįsti. Atsakovas mano, kad realūs ir pagrįsti sūnaus poreikiai šiai dienai yra 600-650 Lt, ir jo mokama sūnaus išlaikymui 400 Lt suma kas mėnesį, 200 Lt ieškovės prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo, 52 Lt išmoka vaikui, gaunama ieškovės iš valstybės, leis išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimą kas mėnesį, tiek jo galimybių pusiausvyrą. Teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. Z. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-04-01, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovas P. G., net ir nesant nustatytai jo tėvystei sūnui E. Z. nuo pat vaiko gimimo iki ieškinio gavimo dienos gera valia vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, padarė išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai. Teismas, vertindamas įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias LR CPK normas. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai suteikė ieškovės nurodytoms aplinkybės pranašumą ir tuo pagrindu padarė šališkas, neobjektyvias išvadas. Teismas savo sprendime, nenurodydamas argumentų, kuriais remdamasis atmetė vienus įrodymus, tame tarpe ir oficialią banko pažymą apie ieškovei išmokėtas Western Union pinigines perlaidas, o kitais ieškovės pateiktais įrodymais patikėjo ir taip paliko esminius prieštaravimus savo padarytoms išvadoms, ir tuo padarė procesinės teisės normos pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad per parengiamuosius posėdžius ieškovė sąžiningai kelis kartus teikė teismui vaiko išlaidas patvirtinančių dokumentų originalus (čekius, mokėjimo kvitus). Nors atsakovas ir buvo teismo kelis kartus įpareigotas pateikti papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį, šio įpareigojimo atsakovas be jokios pateisinamos priežasties neįvykdė ir įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovė nors ir pridėjo prie apeliacinio skundo naujus įrodymus, bet prašymo apie naujų įrodymų pateikimo teismui nereiškia, nepasisako ir dėl priežasčių, dėl kurių jos nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui. Nauji atsakovo įrodymai turi būti atmesti, nes atsakovas laiku jų nepateikė pirmos instancijos teismui. Ieškovė turi invalidumą, jos darbingumas – penkiasdešimt procentų, dėl savo sveikatos būklės ji negali surasti gerai apmokamo darbo. Atsakovas jokio supratimo neturi apie vaiko kasdieninius poreikius, nes savo sūnaus praktiškai neaugino, išvyko į Ameriką, kai vaikui buvo tik vieneri metai. Iki ieškinio padavimo teismui dienos atsakovas savo sūnui teikė nepakankamą ir nereguliarių išlaikymą, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliaciniame skunde apeliantas iškreipė 2009-09-03 teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, nors teismas savo sprendime objektyviai įvertino (o ne atmetė) abiejų liudytojų parodymus. Nesuprantama, kodėl iš dalies ir pripažinus ieškinį, apeliantas reikalauja iš ieškovės priteisti visas P. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks jo reikalavimas prieštarauja LR CPK 93 str. nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio bei įsiskolinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šios teisės akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pripažino kad atsakovas P. G. yra pajėgus mokėti po 700 litų išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui E. Z..
Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, kad priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nuo 2008 m. sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga yra 800 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 dienos nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pripažintina, kad 800 litų yra pakankama nepilnamečio sūnaus E. Z. vieno mėnesio išlaidų suma, todėl tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir iš esmės atitinkančiu nepilnamečio vaiko poreikius.
Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-231/2004). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 06 23 nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3. 155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra per didelė. Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti LR CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę alga (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų, nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėti ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog abu tėvai objektyviai yra pajėgūs teikti išlaikymą savo sūnui. Tiek atsakovas, tiek ir ieškovė yra dirbantys gauna atlyginimą ir gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Nežiūrint į tai, kad ieškovė nors yra neįgali, tačiau ji dirba ir gauna atlyginimą (b.l. 14).
Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažintinas, priteisiant po 470 Lt kas mėnesį nepilnamečiui sūnui mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu 700 Lt dydžio išlaikymu, vertintinas kaip labiau atitinkantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir šalių galimybės teikti išlaikymą bei teismų praktikoje pripažintą orientacinį išlaikymo dydį – ne mažesnį už vieną minimalią mėnesinę algą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2009 04 01, tačiau iš pateiktos pažymos (b.l. 45) nustatyta, kad minimu laikotarpiu atsakovas teikė išlaikymą savo sūnui, tačiau nereguliariai ir nepakankamą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2009 04 07 gavo sūnaus išlaikymui 6440,37 litus vietoje 7520 litų, todėl įsiskolinimas už minimą laikotarpį sudarytų tik 1079,63 litus.
Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant išlaikymo dydį nuo 700 litų iki 470 litų, tuo pačiu keistinas ir priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vietoje 4060 litų, nustatant 1079,63 litus.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, ieškovei neužkertamas kelias reikalauti iš atsakovo dalies šių išlaidų priteisimo.
Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, turėtos atsakovo bei ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 dienos sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo pakeisti: sumažinti iš atsakovo P. G. (a/k (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Z. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuo 700 Lt (septynių šimtų litų) iki 470 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. balandžio 1 dienos iki vaiko pilnametystės.
Pakeisti sprendimo dalį ir priteistą E. Z. įsiskolinimą nuo 2008 01 01 iki 2009 m. kovo 31 dienos iš atsakovo P. G. 4060 Lt (keturių tūkstančių šešiasdešimt litų) sumažinti iki 1079,63 Lt (vieno tūkstančio septyniasdešimt devynių litų 63 centų).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. Z. atsakovui P. G. atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 532 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus).
Priteisti iš P. G. ieškovei R. Z. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus).
Priteisti valstybei iš P. G. dešimt litų, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.